Jurga Lago pasipiktino LGBT bendruomenei skirta programėle: „Turime vienytis, o ne skaldytis“

Lietuvoje jau apie porą metų veikia UNI-FORM internetinė platforma, skirta pranešti apie neapykantos nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBT bendruomenę (lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius). Tačiau reklaminį programėlės plakatą pamačiusi juvelyrė Jurga Lago nusistebėjo, kam ji reikalinga – moters nuomone, užtektų kreiptis tiesiai į policiją. Vis dėlto programėlės atstovai taip nemano – jie neabejoja šio projekto nauda.
„Baltic Pride“ 2019 akimirka ir Jurga Lago
„Baltic Pride“ 2019 akimirka ir Jurga Lago / 15min nuotr.

LGBT temomis pastaruoju metu dažnai pasisakanti Jurga Lago nuomonę apie UNI-FORM platformą išreiškė ir viešojoje erdvėje. 15min susisiekus su menininke ir paprašius plačiau pakomentuoti griežtą poziciją šiuo klausimu, ji teigė nesuprantanti, kodėl pranešant apie nusikaltimus turėtų būti išskiriama atskira grupė.

„Manau, kad yra blogai suskaldyti žmones į LGBT asmenis, vaikus, pensininkus, moteris ir vyrus. Aš esu tokia pati pilietė, kaip visi, ir man atrodo logiška neišskirti mūsų pagal lytį, amžių ar orientaciją. Taip visus suskaldyti yra beprasmiška, mes turime vienytis.

Juk jeigu pranešama apie nusikaltimus, tai turėtų būti pranešama bendrai, nes jeigu kiekvienai žmonių grupei pradėsime kurti skirtingas programėles, visuomenė bus klaidinama ir nebežinos, kur kreiptis. Yra vienas pagalbos telefonas visai Lietuvai ir kai atsitinka nelaimė, tu jau žinai, kur skambinti“, – savo nuomonę argumentavo J.Lago.

Tačiau pasiteiravus, ar nemano, kad LGBT asmenys yra jautresnė visuomenės grupė, neretai bijanti kreiptis į policiją dėl to, kad tai išduos jų orientaciją, moteris ir toliau tvirtai laikėsi savo pozicijos.

„Žinokit, neretai kreiptis bijo ir moterys, ir vaikai. Mes visi esame žmonės – visi kartais bijome. Jeigu kažkokios grupės yra ignoruojamos arba neprisimuša iki teismų, tai reiškia, kad neveikia teismai.Turime tobulinti savo teisinę sistemą, kad ji veiktų kaip laikrodis, o ne išskirti vieną žmonių grupę“, – įsitikinusi J.Lago.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Jurga Lago
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Jurga Lago

„Negi išskyrę iš konteksto juos padrąsinsime? Reikia protingai viską daryti – jeigu norime, kad tie žmonės nebijotų, toks išskyrimas tik dar labiau atkreipia dėmesį ir sukiršina visuomenę. Pati turiu LGBT asmenų labai artimoje aplinkoje ir jie visiškai nenori būti išskirti“, – pridūrė ji.

Be to, tokios platformos veikimo principą Jurga prilygino skundimui. Ji mano, kad išlieka tikimybė, jog programėlė gali būti pasitelkiama saviems tikslams.

„Pamenu dar iš sovietmečio istorijos. Anie laikai buvo pastatyti ant pranešimo iš šalies – skaičiau, kad 80 proc. informacijos KGB, valdiškos institucijos gaudavo būtent iš paprastų žmonių, ir ji būdavo nepatikrinta. Tikrai būna daug šia situacija piktnaudžiaujančių asmenų, taip norinčių pakenkti nemėgstamiems žmonėms, ir istorija tą mums parodė“, – 15min sakė J.Lago.

Jurgą neramina ir dar vienas dalykas. Ji svarsto, kad platformos pagalba surinkta informacija apie galimai nusikaltusius žmones gali būti panaudota neteisėtai.

„Kiek mačiau, ji nueina į nevyriausybines organizacijas. Tai man atrodo kaip keistas asmens duomenų rinkimo būdas, o vis dėlto trečiosios šalys tokios informacijos apie žmogų rinkti neturėtų. Turėtų būti atvirkščiai – kad visa ji pasiektų policiją, o tik tada policija informuotų trečias puses. Kitu atveju negali žinoti, kas turi tavo asmens duomenis, o tada gaudyk vėją laukuose, – svarstė menininkė.

Jurga sakė, kad ją nemaloniai nustebino ne tik pati programėlė, bet ir ją reklamuojantis plakatas, kuriame skelbiama: „Tu, policija, NVO: visi kartu. Stabdykime neapykantos nusikaltimus prieš LGBT asmenis.“ Ji plakatą pavadino diskredituojančiu Lietuvos policiją, diskriminuojančiu ir klaidinančiu gyventojus.

„Kiek žinau, pagalbos kanalas gali būti vienas, o ne kiekvienai grupei atskiras. Ypač surištas su valstybine Lietuvos policija!“, – teigė J.Lago.

Policija siūlo kreiptis tiesiai į ją

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min patvirtino, kad plakatas su jais derintas nebuvo. Tačiau nepaisant to, reklamos R.Matonis nelinkęs laikyti diskredituojančia policiją arba klaidinančia.

„Nevartočiau tokio žodžio, čia per stipriai pasakyta. Tik manau, kad žmonėms reikėtų paaiškinti, kaip tai veikia, nes jie galbūt galvoja, kad praneša policijai, o iš tikrųjų ne, nes programėlė nėra sujungta su mūsų duomenų bazėmis“, – svarstė R.Matonis.

Jis teigė žinantis, kad minėti plakatai jau nuimti – UNI-FORM lauko reklama gatvėje buvo iškabinta tik „Baltic Pride“ eitynių proga.

Vis dėlto, norint informuoti apie nusikaltimus, kad ir kokią asmenų grupę jie liestų, R.Matonis pataria kreiptis į pačią policiją.

„Visada siūlome pranešti numeriu 112, atvykus į policijos komisariatą arba užpildžius formą epolicija.lt, nes nelabai įsivaizduoju kito būdo. Na, nebent susistabdžius patrulį gatvėje. Turbūt ta programėlė bet kokiu atveju perduoda informaciją policijai. Įsivaizduoju, kad kažkas gauna informaciją ir atneša mums – išeina dvigubas darbas“, – spėjo policijos atstovas, prisipažinęs, kad su UNI-FORM veikla vis dėlto nėra gerai susipažinęs.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Matonis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Matonis

R.Matonis taip pat nemano, kad egzistuoja priežastys, dėl kurių LGBT asmenys turėtų bijoti kreiptis į policiją – juk pranešdami per UNI-FORM platformą jie taip pat atskleidžią savo seksualinę orientaciją: „Kita vertus, yra tam tikrų būdų – juk gali pranešti kitas žmogus, giminaitis ar draugas. Bet kokiu atveju, žmogaus tapatybė galų gale vis tiek atsidurs pas policiją. Ir apskritai – ko čia bijoti?“

Jis atmetė ir kaltinimus, kad kartais nusikaltimai prieš LGBT asmenis ignoruojami. „Policija priima bet kokius pareiškimus – informacija tikrinama, net jei nėra nusikaltimo požymių“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kaip dažnai kreipiamasi dėl neapykantos nusikaltimų, R.Matonis sakė, kad ikiteisminių tyrimų dėl to per metus pradedama apie 20, tačiau nusikaltimai prieš LGBT asmenis nėra išskiriami – jie patenka į bendrą straipsnį.

LGL atstovė: „Reikėtų labiau įsigilinti į LGBT problemas“

15min susisiekė su Lietuvos gėjų lygos (LGL) komunikacijos vadove Egle Kuktoraite ir paprašė paaiškinti, kokiu tikslu buvo sukurta UNI-FORM platforma, Lietuvoje veikianti dar nuo 2017-ųjų, tačiau taip pat sėkmingai plėtojama ir kitose Europos šalyse.

„Ši programėlė reikalinga, nes neapykantos nusikaltimai yra labai latentiški. Žmonės nesikreipia į policiją, nėra fiksuojama daug tokių atvejų ir tada daroma išvada, kad tų nusikaltimų iš tikrųjų nėra, tačiau realybėje jų yra nemažai.

To reikia dėl statistikos, nes kitu atveju ją surinkti yra problematiška. O dabar yra duomenų bazė, į kurią nevyriausybinės ir vyriausybinės organizacijos kasmet pateikia ataskaitą, kiek neapykantos nusikaltimų užfiksuota, kiek pradėta tyrimų. Būtent šiai spragai užpildyti mes ir sukūrėme programėlę.

Iš kitos pusės – tiesiog norime mūsų bendruomenei pakelti sąmoningumą ir skatinti pranešti apie kiekvieną incidentą“, – apie programėlės veiklą pasakojo E.Kuktoraitė.

Eglė patikino, kad šia programėle tikrai nesiūloma nesikreipti tiesiogiai į pačią policiją. Tačiau ji paminėjo netobulai veikiančią sistemą, kai policijoje nusikaltimai nėra tinkamai narpliojami.

„Policijoje užfiksuojama nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, bet problema ta, kad dažnai jie neidentifikuojami kaip neapykantos nusikaltimai, o tiesiog traktuojami kaip vandalizmo aktai, užpuolimai, sveikatos sutrukdymai – neatsižvelgiama į tai, kad jie buvo padaryti iš neapykantos“, – 15min sakė E.Kuktoraitė.

Augusto Didžgalvio nuotr. /Eglė Kuktoraitė
Augusto Didžgalvio nuotr. /Eglė Kuktoraitė

Ji paaiškino UNI-FORM veikimo principą – programėlėje pranešus apie neapykantos nusikaltimą, ši informacija galiausiai vis dėlto pasiekia policiją – kiekvieną kartą forma persiunčiama epolicija.lt.

Tuo pačiu E.Kuktoraitė paminėjo ir kitą priežastį, dėl kurios ši programėlė yra reikalinga LGBT bendruomenei. Minėtai grupei priklausantys asmenys vengia kreiptis į policiją, bet ne vien dėl to, kad bijo, o ir dėl to, jog nenori dar kartą prisiminti skaudžių išgyvenimų.

„Žmogus, kuris patyrė tokį nusikaltimą, tikrai nejaučia džiaugsmo apie jį pasakodamas – apie tai kalbėdamas jis dar kartą patiria viktimizaciją. Ši programėlė yra labai tinkama priemonė pranešti apie neapykantos nusikaltimus, kai žmogui nereikia pasakoti apie tai, ką jis patyrė. Tuo labiau, kad jaunimas naudojasi programėlėmis ir jiems tai yra patrauklu, kai nereikia skambinti arba eiti į policiją ir apie tai kalbėti“, – teigė ji.

Būtent todėl LGL atstovė mano, kad tokio pobūdžio programėlės galėtų būti kuriamos ir kitoms visuomenės grupėms: „Tai būtų labai sveikintina iniciatyva. Juk niekas nedraudžia jų kurti.“

Tad jai sunkiai suvokiami teiginiai, kad LGBT bendruomenė tokiu būdu neprotingai išskiriama iš kitų. Pasipiktinusiems žmonėms ji pataria pasiskaityti daugiau informacijos apie seksualinių mažumų situaciją.

„Reikėtų truputėlį pasigilinti į tai, su kokiomis specifinėmis problemomis susiduria LGBT bendruomenė. Mes esame išleidę nemažai leidinių, kurie yra nemokamai prieinami mūsų puslapyje. Čia apie bet kurią pažeidžiamą grupę galima taip pasakyti – tiesiog reikėtų stengtis labiau apsišviesti“, – kalbėjo E.Kuktoraitė.

Eglė nusistebėjo J.Lago išsakytais teiginiais apie asmens duomenų rinkimą. LGL atstovės teigimu, viskas daroma teisėtai: „Duomenis reikia rinkti statistikai, kiekviena vyriausybinė ar nevyriausybinė organizacija turi tokią teisę. Mūsų pareiga yra teikti ataskaitas.“

Tačiau dar labiau E.Kuktoraitę nustebino tai, kad programėlės veiklos principą J.Lago prilygino skundimui. Anot Eglės, tokie teiginiai yra nepagrįsti.

„Čia jau iš fantastikos srities. Kai pateiks faktus, kas ten ką paskundė, tada bus galima kažką komentuoti. Mes esame bendruomenės organizacija, atstovaujame tiems žmonėms, ir niekas nieko neskundžia, tik suteikiame patrauklesnę galimybę pranešti apie nusikaltimus. Matyt, kažkam nesinori, kad žmonės kalbėtų šia tema, apie tai, kad tokie nusikaltimai egzistuoja, ir kad apie juos praneštų“, – svarstė E.Kuktoraitė.

O ir nuo melagingų pranešimų, pasak Eglės, galima apsisaugoti, nes informacija apie užfiksuotus nusikaltimus vėliau vis tiek pereina į policijos pareigūnų rankas, kur ji yra tikrinama.

UNI-FORM veikia jau ne vienerius metus, tačiau jos lauko reklama buvo suorganizuota būtent „Baltic Pride“ eitynių proga. „Tiesiog norėjome paskatinti, kad žmonės jos nepamirštų ir suorganizavome tą plakatų kampaniją. Nematau nieko prieštaringo tame, kad tu skatini žmones pranešti apie nusikaltimus policijai“, – sakė E.Kuktoraitė.

Kaip 15min pasakojo LGL atstovė, išvydę plakatus su organizacija susisiekė policijos atstovai – domėjosi, kas tai per iniciatyva.

„Tame plakate naudojant žodį „policija“ turima omenyje apskritai policiją, nes tai yra europinis projektas. Tiesiog paskatinome apskritai kreiptis dėl neapykantos nusikaltimų, bet konkrečiai Lietuvos policijos nelinksniavome“, – pabrėžė E.Kuktoraitė, taip atremdama kaltinimus, kad tokia reklama diskredituoja Lietuvos pareigūnus.

O ar organizacija nemano, kad su policija reikėtų bendradarbiauti glaudžiau? Juk apie UNI-FORM veikimo principus mažai kas girdėjęs. „Mes ir bendradarbiaujame, organizuojame mokymus policijos pareigūnams, bet turbūt žinios plačiai nepasklido“, – apgailestavo Eglė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis