Šią vasarą Jurga daug skaitė. Knygose tarsi iš naujo atrado save, pripažino savo liūdesį, skausmą, baimę svajoti: „Niekada netikėjau, kad galiu būti labai laiminga. Vis galvodavau apie kitus, o save pamiršdavau. Tarsi esi įsivažiavusi, gražiai gyveni, kuri muziką, dainas ir pats nepajunti, kaip užmiegi, – kasdienybė blokuoja jausmus. Išmėginimai mums siunčiami tam, kad neužmigtume. Ar tikrai prabundame – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Aš mokausi leisti sau jausti, mokausi savo jausmus išsakyti, perkelti juos į kūrybą“.
Dar vieną svarbią taisyklę šią vasarą išmoko Jurga: jei neturi gero santykio su savimi, vargu, ar mokėsi jį kurti su kitais žmonėmis.
„Supratau, kad ryšio su savimi išvis nebuvau atradusi, – pripažįsta. – Nėra paprasta jo ieškoti, tačiau tai veikia. Tik išbuvęs savo emocijas – liūdesį, skausmą, pyktį, gali judėti toliau“.
Dainininkė šypsosi: gal toks savęs pažinimas, ryšių ieškojimas metams bėgant yra natūrali būsena? Ir vis dėlto, jai tai padėjo sudėlioti kūrybos grafiką, atskirti veiklas ir suplanuoti darbus.
„Tokio aiškumo man trūko, – priduria. – Neseniai perskaičiau, kad yra keturi pagrindiniai elementai, kurie Rytų karalių ir išminčių mokslą laiko tūkstančius metų. Tai – tiesa, tyrumas, prievartos nenaudojimas ir disciplina. Man reikėjo vos keleto paprastų taisyklių, kuriomis pradėčiau vadovautis ir man taptų aišku, ar einu teisingu keliu“.
Estijoje, festivalyje „Rock in Haapsalu“ Jurga grojo vienoje scenoje su Katie Melua ir Jamesu Morrisonu. Šį savaitgalį laukia „Summer Sound“ Latvijoje, o rugpjūčio viduryje – „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose.
„Kiekvienas koncertas – vis kitoks, – sako. – Prieš pasirodymus mes repetuojame, apgalvojame, kokios dainos labiausiai galėtų tikti tai erdvei ir tiems žmonėms, kurie susirenka mūsų paklausyti. „Bardų festivalyje dalyvauju ne pirmą kartą, klausytojams pažadame ir akustinių dainų, ir tų, pagal kurias galima šokti. Mano galvoje – jau pusė naujo albumo. Gali būti, kad išdrįsiu atskleisti ir kokią naujieną“, – žada dainininkė.
Šiandien Jurga nebebijo svajoti. Ji jau žino, kad svajonės pildosi. „Man tarsi susinėrė veiklų tinklas – aktorinis, muzika kinui ir teatrui, animacija, kurią tik pradėjau kurti, naujas albumas ir kelionės, kurių atsiranda vis daugiau. Neslėpsiu, svajojau apie jas, bet taip toli, nedrįsau. O kai nedrįsti, svajonė negali išsiveržti, išsiskleisti. Tą pačią akimirką, kai numojau ranka, ai, tiek to, viskas pradėjo vykti“.
Kartą, sėdėdama su vienu bičiuliu, Jurga svarstė apie tai, kad jai, turbūt, nepavyks suprasti Vakarų. „Tai nelaikyk jų įsikibusi, keisk kryptį“, – pasiūlė jis. „Ne, į Rusiją nenoriu“, – dainininkei atrodė, kad ši kryptis jos muzikai nėra visiškai tinkama.
„Tačiau Rytai – ne Rusija“, – ištarė bičiulis. „O aš apie tolimesnes šalis net nedrįsau galvoti“, – šypsosi ir pasakoja apie tai, kad galiausiai svajonės virto realybe ir nusklendė visiškai lengvai, į Kiniją. Į šią šalį Jurga skrido jau du kartus, visi koncertai buvo nepaprastai sėkmingi.
„Man tai buvo įrodymas, kad kinai nesiskiria nuo lietuvių. Skiriasi kultūra ir politika, tačiau bendražmogiškos vertybės, jausmai ir jautrumas – tie patys“, – sako ir priduria jaučianti, kokios svarbios yra vidinės ir išorinės kelionės. Jos tarsi išvalo tai, kas seniai užsigulėję ir pripildo naujų patirčių, naujų jėgų.
