Kristina Savickytė portalui Žmonės.lt sutiko papasakoti apie kelionę į Paryžių plačiau. Anot jos, mintis įteikti tokią dovaną jai kilo dar prieš pandemiją, o jai prasidėjus, suvokimas, kad reikia imtis idėjos įgyvendinimo, dar labiau sustiprėjo.
„Kadangi pandemija viską sustabdė, tuo pačiu davė vidinį ženklą, kad galiu prisidėti prie mamos svajonės išpildymo ir atėjo impulsas rasti tam laiko. Suvokiau, kaip viskas laikina ir niekada nežinome, kas gali nutikti“, – portalui Žmonės.lt sakė K.Savickytė.
Kristina keliavo kartu su mama Elena Savukynaite, sūnumi Motiejumi ir broliene Živile. Pastaroji padėjo organizuoti ir planuoti jų dienas Prancūzijoje. Tiesa, Kristinos jaunesnysis brolis yra žuvęs 1999 metais, tačiau iki šiol ji šiltai bendrauja su jo žmona, sūnėnu ir vėliau sukurta jos šeima.
Apie būsimą išvyką mamai pranešė per jos gimimo dieną, rudenį.
„Kad važiuosime į Paryžių, mamai pasakėme per jos gimtadienį. Tada ėmėme derintis laisvas dienas, kurių buvo likę nedaug iki Naujųjų, todėl išėjo taip, kad išvykome sausį. Visa kelionė, pažadas nuvažiuoti kartu su ja į Paryžių, buvo gimtadienio dovana jai.
Mamos reakcija buvo džiaugsminga, sunkiai galėjo patikėti tuo, kad bus Paryžiuje. Dažnai apie tai kalbėjo, aktyviai su ta mintimi gyveno savo galvoje“, – kalbėjo Kristina.
Atvykus į vieną romantiškiausių sostinių, kompanija įsikūrė, pailsėjo, o kitą dieną leidosi į nesibaigiančius pasivaikščiojimus po žymiausias vietas. Pašnekovė neslėpė, kad nors viską buvo atidžiai suplanavę ir įsivertinę savo jėgas, per dieną vis tiek nueidavo apie 15 kilometrų, o tai šiek tiek vargindavo.
„Atskridę įsikūrėme ir kitą dieną ėjome į Luvrą, pamatėme Moną Lizą. Nesiekėme apeiti viso muziejaus, nes jis beprotiškai didelis, tai apžiūrėjome tik dalį darbų. Pirmą dieną emocijos buvo ryškiausios, vėliau užplūdo nuovargis, nes reikėjo daug vaikščioti, nors ir važiavome metro, autobusais ir netgi taksi, bet vis tiek pasijuto. Mano mamai yra 77-eri, todėl kiekvieną dieną nueiti po 15 kilometrų nėra mažai.
Buvome susidėlioję tikslų kiekvienos dienos planą, nors kai keliauju atskirai, mėgstu plano neturėti, vaikštinėti ir žiūrėti, kur nuves kojos. Bet kadangi mama važiavo pirmą kartą ir turėjo daug norų, plano reikėjo. Bevaikštinėjant mama prasitarė, kad dar norėtų pamatyti „Moulin Rouge“ – pasižiūrėjusi į žemėlapį, pamačiau, kad kaip tik jis už 500 metrų nuo tuometinės mūsų vietos. Tai buvo vienintelis nukrypimas nuo plano, o visa kita buvo suskaičiuota ir suplanuota.“
Trečią kartą Paryžiuje besilankanti Kristina pastebėjo neįprastą dalyką – gatvėse negrojo muzikantai. Ji spėjo, kad arba ėjo tais keliais, kur jų nebūna, arba jiems buvo per žvarbu.
Svarbus dalykas kelionėje yra maistas. Nors šįkart keliautojų kompanija neragavo garsiųjų prancūziškų varlių kojelių ar sraigių ir apsiribojo mažiau egzotiniais patiekalais, visgi vienas restoranas paliko įspūdį.
„Buvome tradiciniame prancūziškame restorane, kuris nuo XVIII a. patiekia paprastus patiekalus. Valgėme troškintą veršieną, troškintus kopūstus, kiaulės koją. Ten nusivedė mūsų draugas, kuris gyvena Paryžiuje. Buvo patirtis ne maisto prasme, bet aplinkos ir tradicijų išlaikymo. Varlių kojelių neragavome, gyvenome šalia turgaus, kur buvo jūros gėrybių, bet nevalgėme ir jų.
Tiesa, prancūzai nuo sausio 6 dienos mėnesį valgo pyragą, kuris yra vadinamas trijų karalių dovana ir jo viduje galima rasti dovaną, tačiau svarbu nenusilaužti danties. Mes viduje radome žaislinį pyragaitį. Jis būna arba su obuolių arba migdolų įdaru, ragavome pastarąjį. Buvo skanu, bet neįspūdinga“, – portalui Žmonės.lt pasakojo aktorė.
Kristina, jos sūnus, mama ir brolienė išskrido penktadienį, o grįžo antradienį. Mama Elena kelias dienas pailsėjusi paskambino dukrai ir pasipasakojo, kad tik tada suvokė, kas iš tikrųjų įvyko per kelias dienas kartu.
„Kai grįžome namo ir mama kelias dienas pailsėjo, paskambino man ir pripažino, kad tik dabar suprato, koks tai buvo stebuklas ir didelis džiaugsmas. Nes ten buvo pusiau darbas, daug vaikščiojome, kad kuo daugiau pamatytume. Juk norėjosi pabūti ir prie Eifelio bokšto, ir parke, Monmartre, Luvre, įvairiuose muziejuose, kur eksponuojami tie darbai, apie kuriuos ji mokėsi meno istorijoje. Turėjome ambicingą planą ir džiaugiamės, kad pavyko jį įgyvendinti.
Kai klausiau mamos, kas labiausiai patiko, tai ji paminėjo kabaretą Monmartre. Jie deklaruoja, kad tai yra seniausias baras-kabaretas. Ten yra nedidelis senas kambarėlis, jame sėdi daug žmonių, maisto nėra, tik gėrimai. Visi muzikantai ir dainininkai yra vyresni – 60-70 metų. Mano mama mėgsta dainuoti, anksčiau mokėsi ir prancūzų kalbos.
Jai patiko susidūrimas su kultūra, apsilankymai muziejuose, kur matė meno kūrinius, skulptūras. Taip pat ir vaikščiojimas gatvėmis, kuriose – 100 metų ir senesni pastatai. Įspūdį padarė kultūros gausa. Na ir Eifelis, Šv.Jėzaus širdies bazilika Monmartre. Labai smagu atsidurti prie tų vietų, kurias dažniausiai matai tik nuotraukose.“
Paklausta, ar ši pasisekusi kelionė įkvėpė toliau tęsti pasaulio pažinimą kartu, Kristina tikino, jog jau seniai yra nusimatę, kur toliau su mama keliaus vasarą.
„Kadangi mano dukra Justina baigia mokslus Jungtinėje Karalystėje ir bus jos baigiamieji spektakliai, tai važiuosime pasižiūrėti. Į priekį keliausime kartu, o parskristi bus iššūkis mamai vienai, nes mes šiek tiek prasitęsime atostogas, kadangi po savaitės nuo spektaklio Justina gaus diplomą, tai lauksime tos akimirkos. Mama su nekantrumu laukia šios kelionės, nes gyvensime Braitone, bet tikrai keliausime ir į Londoną. O Londonas irgi yra didelis miestas, pilnas kultūros ir dalykų, kuriuos galėsime patyrinėti ir palyginti su Paryžiumi“, – portalui Žmonės.lt teigė K.Savickytė.
