„Bent jau aš manau, kad tikrai nebuvau sunki paauglė, tėvams būdavo įmanoma pakankamai lengvai su manimi susitarti, o man su jais. Mūsų santykiai anksčiau bei dabar yra draugiški. Mama sako, kad vis laukė, kada tie paauglystės spygliai išlįs, bet taip ir nesulaukė. Paauglystė praėjo gana ramiai. Tėvai juokauja, kad gal aš sumaišiau augimo periodus ir įšokau tiesiai ir jaunystę“, – juokėsi Rūta.
Mergina teigė, kad nors ir buvo rami, vis dėlto tam tikrų „niolikmečių klasika“ virtusių poelgių neišvengė: mokykloje, kaip ir daugumai, jai teko keliskart bėgti iš pamokų.
„Maištininkė tikrai nebuvau, bet, kaip ir turbūt visiems mokiniams, teko draugiškai „nusimuilinti“ iš vienos-kitos pamokos. Paauglystėje nesinorėjo „išsiskirti iš kolektyvo“. Vėliau brandžiau ir protingiau ėmiau mąstyti ir ne visada stengdavausi prisiderinti prie daugumos, ėmiau daryti sprendimus savarankiškai“, – pasakojo R.Mazurevičiūtė.
Tėvų rūpestį įvertino tik dabar
R.Mazurevičiūtė pasakojo, kad paauglystėje tėvai jos per daug neribojo – namuose galiodavo taisyklė, kad tėvams turi būti pasakoma kur einama, susitariama, kada grįžti namo. Tačiau net tokia, rodos, elementari tėvų globa jai, būnant paauglei, atrodydavo truputėlį perdėta. Tik bėgant metams mergina tikino supratusi, kad tėvai ir taip jai suteikdavo daug laisvės, o jų rūpestis tik dabar atrodo normalus ir pagrįstas.
„Tėvai mano laisvių per daug neribojo. Be abejo, paauglystėje taip neatrodė, kai reikėdavo pasakyti, kur einu, įspėti kada grįšiu ar duoti bent vieną draugo telefoną. Tuo metu atrodė, kad jie vieninteliai prisigalvoja keistų, visiškai nereikalingų prašymų. Bet matyt, ne veltui sakoma, kad juos supranti tik turėdamas savo vaikų. Kol kas dar jų neturiu, bet pastebėjau, kad lygiai taip pat elgiuosi prižiūrėdama savo jaunesnę sesę. Todėl tėvų rūpestį, galbūt kartais ir perdėtą, tikrai pateisinu. Reikia tik džiaugtis, kad tavimi kažkas rūpinasi, vadinasi, labai myli“, – šypteli Rūta.
Mergina taip pat atsiminė, kad paauglystėje didžiausias jos maištas būdavo noras prieštarauti, tačiau ir tai, anot jos, turbūt labiau „kaltas“ zodiako ženklas.
„Paauglystės metu dažniau norėdavosi sakyti „ne“, prieštarauti, bet ir dabar taip pasitaiko, matyt, kaltas mano zodiako ženklas – esu atbuleivis vėžiukas. Kas pažįsta – žino, kad nors ir paprieštarausiu, bet jei prašymas bus racionalus ir būtinas, tikrai padarysiu ir įvykdysiu“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, ar teko patirti dramatiškų meilių, mergina pasakojo, kad keliskart buvo mergaitiškai įsimylėjusi, tačiau rimtiems santykiams ir tikroms dramoms jos paauglystėje vietos nebuvo.
„Kelias gražias paaugliškas, ar net labiau vaikiškas draugystes turėjau, bet rimtai įsimylėjusi nebuvau, todėl ir ašarų nelaisčiau, matyt, tam dar nebuvo atėjęs laikas, buvau tiesiog per jauna tikrai meilei. Sakyčiau, daugiau ašarų išliejau dėl prarasto augintinio – triušiuko Tiunzės“, – juokėsi R.Mazurevičiūtė.
