Po Afriką kelis mėnesius keliavusi M.Dubickienė trečiadienio rytą feisbuke pasidalijo draugus sunerimti privertusia žinute. Marija rašė, kad yra įstrigusi Kamerūne ir kol kas negali grįžti į Lietuvą.
„Kamerūnas uždarytas aklinai. Atšaukti visi skrydžiai. Šiandien dar bandėme išskristi per Etiopiją į Stambulą, bet ir šitą skrydį atšaukė“, – pridūrė moteris.
Ji pasakojo tris dienas mėginusi pagalbos prašyti Užsienio reikalų ministerijos, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Pastaroji į prašymus nereagavo, iš pradžių grįsdama tuo, kad keliautojai turėjo nusipirkę skrydžio bilietus ir nekarščiavo, o kai skrydį atšaukė, ši informacija URM pasiekusi dar esą nebuvo.
Marija neslėpė bijanti ir dėl saugumo, o išeities iš situacijos kol kas nematanti.
„Patarimai glaustis prie lietuvių mums nerealūs, nes lietuvių bendruomenės, su kuria būtų galima kooperuotis, čia išvis nėra. Bandėme susisiekti su Egipte esančia ambasada. Autoatsakiklis. Vietoje reakcija į baltaodžius europiečius pakankamai agresyvi. Bandome susisiekti su Prancūzijos konsulatu, prašyti prieglobsčio“, – rašė M.Dubickienė.
URM: vienintelė išeitis – kreiptis į vietoje esančias ambasadas
Kamerūne įstrigusių lietuvių padėtį 15min paprašė pakomentuoti Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės.
„Pavienių žmonių, atsidūrusių įvairiose egzotinėse šalyse, kur mes neturime atstovybių, situacija yra tikrai sudėtinga“, – neslėpė R.Jakilaitienė, vis dėlto pridūrusi, kad URM bando padėti ir tokiems asmenims.
Anot R.Jakilaitienės, kadangi Kamerūne savo ambasados Lietuva neturi, minėtoje bėdoje esantiems žmonėms kol kas yra tik viena galimybė – vadovautis ES šalių pasirašytu konsulinės pagalbos susitarimu.
„Mūsų patarimas tokioje situacijoje atsidūrusiems piliečiams – susisiekti su visomis ten esančiomis Europos Sąjungos ambasadomis, ir pasakyti, kad jūs tenai esate. Mes iš savo pusės darome tą patį – žinodami tokius atvejus, kontaktuojame su svetur esančiomis Europos Sąjungos ambasadomis“, – užtikrino R.Jakilaitienė.
Ministro atstovė spaudai teigė, kad Kamerūne esančių lietuvių atvejis ministerijai yra žinomas. Vis dėlto šiuo metu ji negalėjo pasakyti, kiek laiko praeis, kol keliautojai sulauks pagalbos.
Reikalai pagaliau pajudės?
Netrukus po gauto ministro atstovės spaudai komentaro 15min susisiekus su pačia M.Dubickiene, ji teigė kaip tik ką tik sulaukusi ministerijos skambučio.
„Bent jau paėmė mūsų duomenis, vardus ir pavardes. Nusiunčiau kontaktus, dabar bandys prisiskambinti atitinkamai Europos Sąjungos institucijai Kamerūne. Lyg ir Prancūzijos ambasada dengia Lietuvą, kad mus paimtų į saugią vietą“, – esamą situaciją komentavo M.Dubickienė.
Iki tol Marija dėl situacijos bandė kontaktuoti su įvairiomis institucijomis, tačiau gauti atsakymai – „atsakyti negalime“ arba „atsakysime, kai galėsime“. Pasiteiravus apie URM patarimą susisiekti su Kamerūne esančiomis Europos Sąjungos šalių ambasadomis, ji patikino, kad tai daryti bandė, bet nesėkmingai.
„Jeigu mes skambiname, jie ignoruoja asmenų kreipimąsi. Pačių asmeniškai nepriima, nes tai nėra karinė padėtis, tai epidemija. Visos ambasados, į kurias kreipiamės, prašymus atmeta, kol pati URM nesikreips – ji turėtų pasakyti, kad yra tokie žmonės, ir tada suteikti informaciją, kur važiuoti“, – kalbėjo M.Dubickienė.
Ji pasakojo Lietuvą bandžiusi informuoti dar prieš kelias dienas, bet kreipimasis nebuvo priimtas, nes keliautojai nebuvo rizikos grupėse, nekarščiavo, be to, jau turėjo nusipirkę skrydžio bilietus iš Stambulo ir kovo 19-ąją turėjo grįžti į tėvynę. Sureaguota buvo trečiadienį, po atšaukto skrydžio.
Marija teigė, kad šioje padėtyje jai labiausiai trūksta tinkamos komunikacijos, detalesnės informacijos.
„Mes nepanikavome ir nepanikuojame, tik bandome susisiekti su kuo daugiau tarnybų, kad duotų mums sprendimo variantą, nes kaip ir sakiau URM, mes galime nuvažiuoti į ambasadą, bet mums pasakys tą patį – grįžkite atgal į viešbutį. O čia juk didžiulis didmiestis, ne Vilnius, tad blaškymasis neturi prasmės. Galbūt ir prancūzų ambasada pasakys, kad mums saugu viešbutyje ir evakuacija bus tada, kada bus, tai tiesiog norime laikytis stabiliai vienoje saugioje vietoje“, – paaiškino M.Dubickienė.
Ji pridūrė besivilianti, kad po šiandieninio URM skambučio reikalai pajudės iš vietos.
„Manau, kad dabar apie mus tikrai bus informuotos struktūros ir jei turės galimybę, padės. Jei nepadės, mūsų sprendimas bus likti viešbutyje, nelįsti į lauką ir kažkaip išbūti“, – svarstė M.Dubickienė.
Į baltaodžius žiūri kaip į raupsuotuosius
Saugumą Marija paminėjo ne be reikalo. Anot pašnekovės, viešbutyje, kuriame ji ir V.Požėla apsistoję, jie bene vieninteliai baltaodžiai ir labai kliūna vietiniams į akis.
„Blogesnės žinios yra gyvybės klausimas. Mes esame 3 žvaigždučių viešbutyje miesto centre, apačioje du policininkai, bet jau išėjus į gatvę visi žmonės su kaukėmis, o į baltaodžius žiūri labai negatyviai, tai šiandien mes tik pasipildėme internetą ir grįžome į kambarį“, – nemalonios atmosferos neslėpė M.Dubickienė.
Blogesnės žinios yra gyvybės klausimas
15min ji pasakojo girdėjusi apie išpuolius Ganoje, Nigerijoje, Nigeryje, Sudane. Marijos teigimu, siautėjančio koronaviruso baimę afrikiečiai išlieja ant baltaodžių. Ji pati su tuo susidūrė, kai su bendrakeleiviu V.Požėla bandė kirsti Gaboną.
„Toje vietoje, kur mums, europiečiams, atrodytų saugu, Vytis buvo likęs mašinoje, o aš ėjau link pasienio punkto tvarkytis išvažiavimo štampų. Žmonės nuo manęs bėgo kaip nuo raupsuotosios, mėtė popierius, rėkė „baltaodžiai, grįžkit į savo Europą, jūs mums čia nereikalingi“. Tai buvo viena ryškiausių priežasčių, dėl ko stabdėme kelionę ir grįžome į Jaundę, nes lokaliose regioninėse vietose žmonėms tu neįrodysi, kad nesergi, kad baltaodis nėra liga“, – nemalonų nutikimą prisiminė pašnekovė.
Pasak Marijos, vietiniai į koronavirusą ten turi savą požiūrį: „Jie įsitikinę, kad užkrėtė baltaodžius, jog žemėje liktų juodieji. Čia dar reikėtų pagauti ir tą Afrikos mentalitetą – pas juos ta mistika, tikėjimas yra kitoks negu pas mus.“
Žmonės nuo manęs bėgo kaip nuo raupsuotosios
Dar vienas nesmagus dalykas, M.Dubickienės teigimu, yra kalba. Kamerūnas – prancūzakalbė šalis, o angliškai susišnekėti ten beveik neįmanoma, dažnai vietiniai taip nešneka vien iš principo.
„Jei mato, kad mums tikrai labai reikia, tada įjungia anglų kalbą, o taip atseit nesupranta“, – 15min padėtį nupasakojo Marija.
Situacija pasikeitė per pusdienį
Kaip pasakojo M.Dubickienė, antradienio vakarą padėtis Kamerūne dar nebuvo tokia, kokia yra dabar, ji su V.Požėla dar galėjo ramiai pasivaikščioti po apylinkes. Tačiau vėliau viskas įvyko žaibiškai.
„Vakare buvo ramu, o po nakties jau matai žvilgsnius, žmones su kaukėmis ir kardinaliai pasikeitusią padėtį. Ji pasikeitė per pusdienį“, – tvirtino M.Dubickienė.
Žmonės be interneto sėdėjo du mėnesius, kas mums būtų pati blogiausia situacija
Moteris pasakoja, kad nuo trečiadienio šalyje uždrausti bereikalingi judėjimai gatvėse, tarpmiestinis keliavimas, visiškai blokuojama oro erdvė.
„Laikomasi diktatoriškos pozicijos. Kol nepagilėjo situacija, skubėjome pildytis interneto, nes esant tokiai diktatūrai čia blokuojama informacija – kartais nebūna miesto interneto, kurį prieš tai naudojome, jie kada nori, tada jį išjungia. Tad ėjome pirkti papildomas korteles, kad jei kas, bent turėtume ryšį – girdėjome, kartą žmonės be interneto sėdėjo du mėnesius, kas mums būtų pati blogiausia situacija“, – pasakojimu dalijosi M.Dubickienė.
Į Lietuvą su V.Požėla ji turėjo grįžti ketvirtadienį, čia jiedu būtų dviems savaitėms saviizoliavęsi Druskininkuose. Ir nors skrydis Turkijos avialinijomis oficialiai atšauktas trečiadienio rytą, apie tai, kad bus uždarytos erdvės, sako sužinojusi dar antradienio vakarą.
„Taip jau išeina, kad informaciją iš vietinių šaltinių gaunu greičiau nei patvirtina oficialios struktūros“, – teigė Marija.
Vis dėlto trečiadienio rytą ji dar bandė pirkti reiso iš Jaundės į Etiopiją bilietus, tačiau kol buvo nuskaityti pinigai, ir šis skrydis anuliuotas, tad dabar neberizikuoja. M.Dubickienė atviravo, kad situacija ją palies ir finansiškai – juk neaišku, kiek dar laiko teks praleisti viešbutyje, neaišku, kada bus grąžinti pinigai už neįvykusį skrydį.
Neramina per žinias rodomi vaizdai
Tačiau ne pinigai Marijai dabar svarbiausia. Pirmoje vietoje jai – saugumas.
„Pretenzijų niekam neturiu, visi labai stengiasi, lietuviai dėmesingi, bet jaučiamės nesaugiai dėl viduje susidariusios padėties. Žiūrime afrikines žinias, Afrika pati iš savęs ekscentriška, o dabar dar kiek rodo tai prasideda sprogdinimai, išpuoliai“, – su šiokiu tokiu nerimu kalbėjo M.Dubickienė.
Ir nors neaišku, kada pavyks grįžti į Lietuvą, Marija sako, kad tik jei bus saugi, gali ir palaukti.
„Netrypiame kojomis dėl grįžimo, tiesiog norime saugios teritorijos – pralaukti iki skrydžio ar piką, bet saugiai. Bomžpakečių kambaryje turime, pozityvo tikrai turime, tik norime teisingos informacijos – ar mums saugu šiame viešbutyje, ar ne. Yra spėjimas, kad du baltaodžiai centriniame viešbutyje atakos trauka, tad reiktų važiuoti į regioną, bet aš pati asmeniškai labai bijau regiono, norėčiau būti centre, nes čia daugiau policijos“, – 15min sakė M.Dubickienė.
