Kelionė jogos link
Lina Jurevičiūtė buvo pirmoji „Vaikų Eurovizijos“ nacionalinės atrankos nugalėtoja. Būdama 12-oje klasėje išvyko į Niujorką, kur suprato, kad atviras pasaulis yra vienas iš stipriausių asmenybę ugdančių pamatų, netrukus ji pakėlė sparnus į Londoną.
Jungtinės Karalystės sostinėje ji prieš kelerius metus baigė kino ir televizijos industrijos studijas, dirbo laisvai samdoma prodiusere. Vis dėlto visuomet šalia visų veiklų, meilės muzikai ar vakarų su pianinu, kurį Linai šeima atvežė iš Lietuvos, visuomet aktyvią merginą lydėjo joga.
Kaip jau 15min kadaise rašė, Londonas Linai suteikė galimybę ne tik užsiauginti tvirtą odą, pamilti pasaulį ir jo daugybę spalvų, bet ir naujus jausmus. O su mylimuoju, britu Jasonu de Vyea, kelionės po Europą metu aplankę pasakiškiausias Prancūzijos vietas, galiausiai jiedu apsistojo Barselonoje.
Lina juokiasi, kad išbandžiusi gyvenimą didžiausiuose pasaulio didmiesčiuose, ji pateko į aplinką, kur atrodo, kad net ir vėjas pučia ramiau, laikas eina lėčiau.
„Tad gal ir produktyvumo kartais trūksta, bet gyvenimo kokybė čia mane sužavėjo. Mintis, kad norime likti čia, buvo staigi. Žinoma, neslėpsiu, kad daug įtakos tokiam pokyčiui pridėjo ir saulė. Puikiai suprantu, kodėl kartais tarsi priekaištauja lietuviams, kad šie būna pikti, nori paburbėti, nes tai išties lemia gamta, oras“, – apie naują gyvenamąją vietą svajingai kalba Lina.
Barselonoje Lina atrado ir kalnus, kuriais, kaip pati šypsodamasi sako, mėgsta džiaugtis kone kiekvieną savaitgalį. Jūra, maistas, gamta – šie trys komponentai Liną tiesiog įkrauna ir suteikia energijos veikti, tobulėti, siekti.
Tačiau nors ir gražiai Lina pasakoja apie atrastą Ispanijos sostinės grožį, tolimesnių kelių ji neatsisako. Dar gyvendama Londone Lina sakė, kad dar tikrai užtruks laiko, kol ji galės pasakyti, kad tai yra jos paskutinė stotelė.
„Užsistovėti komforto zonoje lengva, bet taip nevyksta joks augimas. Londone jaučiausi komfortiškai, viskas ėjosi išties neblogai, tačiau viduje vis kirbėjo vidinis balsas, kad norisi kažko kito. Jogą praktikuoju aštuonerius metus, tačiau persikrausčiusi į Barseloną iš esmės pakeičiau darbo veiklą, joga tapo sritimi, kuri dabar užima pagrindinę mano gyvenimo dalį. Dėstyti ir mokyti kitus aš pradėjau tik atvykusi čia“, – pasakoja Lina.
Linos diena prasideda palengva. Ryte pasisveikindama su saule, ji dieną pradeda meditacija, kasdien mergina stengiasi savo akimirkas įprasminti ir užrašų knygutėje. Kaip pati sako, tokia praktika išties padeda atsakyti į sau rūpimus klausimus, prisiminti dalykus, už kuriuos nori būti dėkingas, lape išlieti mintis, kurios galbūt stabdo nuo progreso.
„Tikriausiai visi tikimės ir stengiamės savo dieną pradėti pozityviai, tai buvo vienas iš naujausių atrastų būdų, padedančių šiandieną sutikti dar pozityviau. Tokie klausimai ir pastabos sau yra labai naudingos siekiant susidėlioti tikslus. Tarsi terapija“, – dabartinio pasaulio, kuris kupinas įkvepiančių idėjų, vaizdais dalijasi mergina.
Šiame kasdieniniame dienoraštyje buvo pažymėta ir jogos stovykla, apie kurią Lina ilgai svajojo. Na, bet svajonėms pasaulį ištikusi pandemija nebuvo paranki, sako daugiau nei du mėnesius karantine skaičiuojanti Lina.
Pasiteiravus, kada apskritai jos gyvenime atsirado joga, kurią ji pati įvardija kaip itin reikalingą saviugdą, Lina atskleidžia, kad tai įvyko dar vaikystėje. Linos mama buvo pagrindinis žmogus, kuris jai nuo pat mažumės kartojo, kad viską reikia pradėti nuo savęs, kokiu keliu nueisim – tai tik mūsų pasirinkimas.
„Iki šiol atsimenu ir dabar man labai patinkančią mamos žinutę. Ji visuomet sakydavo, kad nereikia visų atsakymų ieškoti aplinkoje ar žmonėse, nes tarsi be jų mes savo kelio negalėtume pasirinkti. Iš tiesų, visi atsakymai glūdi mumyse, tereikia jų paieškoti“, – sako Lina.
Meditacija ji užsiima jau daugiau nei 11 metų, tačiau šį jos gyvenimą kardinaliai pakeitusį etapą atrado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žingsnis po žingsnio kūnas stiprėjo, susidomėjimas meditacija universiteto laikais irgi sparčiai augo.
„Ilgainiui jogos kilimėlis tapo mano ramybės, saugumo oaze, vieta, kur galėdavau grįžti į save, susidėlioti prioritetus, kas man yra svarbu. Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie dėl karjeros ardavo neapsakomais krūviais, norėdavo visuomet persidirbti, gadinosi savo sveikatą. Taip, toks gyvenimo ritmas didmiesčiuose yra labai būdingas, pasiduoti bendram lėkimui, ardymuisi ir neišmatuotų siekių siekimui yra labai suprantama, tačiau visuomet sveikata lieka nuošalyje. Tik ne man, nes aš visada sakiau, kad bus kitaip. Todėl finale savo hobį, didžiausią gyvenimo aistrą, aš paverčiau ne tik gyvenimo būdu, bet ir esmine veikla“, – sako Lina.
Taip ji pradėjo savo žiniomis dalytis su kitais, pradėjo organizuoti stovyklas žmonėms. Taip kelis mėnesius Lietuvoje trukusio karantino metu Linos iš Barselonos vardas girdėjosi ir gimtinėje, mat daug garsių draugių, tarp jų ir atlikėjos Monika Linkytė bei Rūta Loop, kasdien kartu atrasdavo pasaulį, kurio tikslas yra atrasti vidinę ramybę.
Atrado savo pašaukimą
Visgi siekdama to, kad jos gyvenimo būdas taptų ir darbu, ji turėjo išeiti 200 valandų mokymų kursą Indijoje, kurie truko mėnesį. Geriausią mėnesį jos gyvenime, sako Lina.
„Tikriausiai tai buvo geriausias laikas mano gyvenime. Keliaudama į mokytojų kursus negalėjau žinoti, ar išties viskas patiks mokytis, nes čia atvyksta tie, kurie tikrai nori gilinti žinias, mokytis, mėnesį praleisti egzotiškoje aplinkoje. Bet nuo pirmos dienos buvo aišku, kad tai bus mano kelias. Jaučiausi savo kailyje, man viskas buvo labai aišku. Atrodė, kad pagaliau manyje užsidegė ta lemputė ir aš tuo labai mėgavausi“, – atvirai sako Lina.
Mėnesį Indijoje praleidusi Lina savo žinias kasdien gilindavo po šešias, septynias valandas. Mokymasis vyksta per fizinę praktiką, anatomiją bei jogos filosofiją. Kaip sako Lina, tvarkaraštis buvo tikrai įtemptas.
Išmokusi pagrindų Azijoje, Lina pradėjo vesti jogos pamokas ir Barselonoje. Didžiąją dalį mokinių sudarydavo pradedantieji.
„Labai svarbu pabrėžti, kad joga yra ne tik žmonėms, kurie yra lakstūs. Aš ir pati nesu gimnastė, bet viskas ateina per reguliarią praktiką, ryšį su savimi. Taip pat svarbu nesiekti rezultatų staiga, nesistengti savęs spausti. Visa ko esmė yra pabandyti, susipažinti su savo paties reakcija, kai kažkas neišeina taip, kaip tikėjomės. Kaip reaguoju, kai nepavyksta pasiekti kojos pirštų? Ar priimu save tokį, koks esu, ar vis tiek nepailstamai stengiuosi kažką kažkam įrodyti? Iš tikrųjų, kai lenda tokios mintys, jog aš negaliu, nepasieksiu, tenka kovoti su savo pačių ego.
Įvairios jogos praktikos mus moko, kaip geriau pažinti save, ne tik savo kūną, bet ir mintis. Fizinė joga mums padeda išsilaisvinti iš fizinio diskomforto, didiname savo paties sąmoningumą, kad ir prieiti šiek tiek arčiau prie savo giliausių minčių, nuoskaudų, nusivylimų, ir taip po truputėlį įveikti emocinius gniaužtus. Mūsų tikslas yra absoliuti vidinė emocinė laisvė – kai mes priimame save tokius, kokie esame, ir lygiai taip pat nemokome, neteisiame kitų ir nepriekaištaujame dėl jų tam tikrų pasirinkimų ar būdų bruožų. Ieškome vidinės harmonijos savyje, kad gyventume džiugų, meilės kupiną gyvenimą ne tik sveikame kūne, bet ir prote. Joga yra bendras sąmoningumas“, – mintimis dalijasi Lina.
Neketina grįžti prie muzikos
Ir nors Linos gyvenime muzika užėmė svarbią vietą, ji įsitikinusi, kad ne viskas, kas vyksta vaikystėje ir paauglystėje, privalo turėti tęstinumą. Anot jos, svarbiausia yra rasti savo kelią.
„Gyvenimas mane veda labai gražia linkme ir aš klausausi savo širdies balso. Tikriausiai ne be reikalo užsiimu tuo, kas man suteikia begalinę laimę ir džiaugsmą, o šiomis emocijomis aš noriu dalytis su kitais, juos įkvėpti. Išties nuostabu, kai atsiranda atgalinis ryšys. O gyvenimas tik dar kartą parodė, kad jis gali susiklostyti labai įdomiai.
Taip pat keičiasi tikslai, o jie neretai priklauso ir nuo to, kaip pats formuojiesi, kas yra tavo aplinka, tave įkvepiantys žmonės. Kai labiau pradėjau gilintis į sveikatingumo ir dvasingumo dalykus, gyvenimas mane natūraliai atvedė iki šio taško“, – sako Lina.
Natūralūs pokyčiai gyvenime, kaip minėta, kardinaliai pakeitė ir veiklą. Anksčiau dirbusi prodiusere, dabar didžiąją dalį laiko ji skiria jogai.
„Neturiu nieko bendro su prodiusavimu. Dabar prodiusuoju save, nes, nors ir į universitetą stojau norėdama išmokti įvairiausių televizinių niuansų, pažinti reklamų pasaulį, viskas pasisuko taip, kad visas žinias naudoju sau. Kadangi dažnai save filmuoju, montuoju videoįrašus, žinios niekur nedingo.
Šiuo metu muzikos mano gyvenime nėra. Tik pasakysiu, kad ji visuomet yra mano širdyje ir tai niekada nepasikeis. Ir dabar savo balsą aš išnaudoju visiškai kitaip, nes pradėjau vesti ir garso meditacijas, kurių metu naudojame tibetietiškus dubenis, dar vadinamus dainuojamaisiais. Muzika yra, tik ji kitokia, tačiau taip pat turinti stiprią galią“, – šypsosi L.Jurevičiūtė.
Apie asmeninį gyvenimą nemėgstanti daug kalbėti Lina pabrėžia, kad išties labai svarbu pasikliauti gyvenimo eiga, pati ji, kaip juokiasi, planuoti nemoka. O kadangi ir ji, ir jos mylimasis save galėtų drąsiai vadinti pasaulio vaikais, kol kas apie tolimą ateitį negalvoja. Kartu Ispanijoje karantinavusi pora daug laiko praleido kartu, Linos širdies draugas dirbo iš namų, rašė scenarijus filmams.
„Anksčiau kartu daug keliavome, nuolat rengėme išvykas. Išties vienas kitą labai gerai pažįstam, toliau kartu mokomės, tai šiuo atžvilgiu problemų neturime (juokiasi). Ir net idėja atvykti į Barseloną buvo jo“, – linksmai kalbėdama pripažįsta Lina.
Mergina į Lietuvą atvyksta neretai, tačiau, kaip pakartoja, atviros durys į pasaulį labai žavi, tad kol kas planų grįžti į Lietuvą nėra.
„Aš esu Lietuvos vaikas, tad šios šalies tikrai nenurašau. Tikiu, kad ateityje grįšiu, bet dabar mano veikla tokia, kad galiu pamokas vesti internetu, socialiniais tinklais bendrauju su daugybe lietuvių. Tiesa, turėjau idėją grįžti per karantiną ir saviizoliuotis čia, bet tą dieną, kai buvo uždaromos sienos Ispanijoje, kaip tik skridome iš Londono čia. Bilietus gauti į Lietuvą buvo sudėtinga“, – sako Lina.
