Pranašiškos A. Žukaitės-Nalivaikienės mintys buvo pasakytos „Kažkur Matytų“ laidoje „Šok į profo kedus“. Čia Asta kažkur matytus Paul de Miko, Harį Zenkovą ir Gedą Saročką supažindino su dailiojo čiuožimo rungtimis, šio sporto teisėjavimo skandalais ir pokyčiais, brangumu ir traumingumu, aptarė pilietybių suteikimo klausimą, prisiminė realybės šou „Šokiai ant ledo“ finalą.
Asta, kas tas dailusis čiuožimas?
Tai olimpinis sportas, kurį sudaro keturios atskiros rungtys: moterų varžybos, vyrų varžybos, porų varžybos ir šokiai ant ledo. Tai keturios visiškai skirtingos disciplinos, už kiekvieną iš jų čempionatuose yra išdalijami medalių komplektai. Bet tai ne penkiakovė (juokiasi), dar nėra žmogaus, kuris medalius laimėtų ir vienoje, ir kitoje rungtyje. Disciplinos per daug skirtingos. Ir jei tu esi geras šokdamas vienas, tai nereiškia, kad gerai šoksi ir poroje.
Vaikystėje lankei dailųjį čiuožimą, kodėl netapai profesionale? Kur paslydai?
Lankyti dailųjį čiuožimą pradėjau dešimties. Tuo metu patiko ir krepšinis, ir futbolas, ir kitos sporto šakos. Supratau, kad jose neturiu jokių šansų kažką pasiekti. O va dailusis čiuožimas pasirodė artimas: rodė per televiziją, turėjome medalius, Lietuvoje išgyvenome šio sporto bumą, Kaune turėjome ledo rūmus. Man, vaikui, pasirodė, kad čia kažko pasiekti galiu. Bet, kaip netrukus paaiškėjo, pradėjau gerokai per vėlai ir man nebuvo jokių šansų tapti profesionale.
Bent kažkas iš treniruočių liko?
Galiu padaryti suktuką, greitai čiuožti, greitai sustabdyti. Galiu pašūstravoti ir tą darau, kai einame su draugais ant ledo (juokiasi).
Dalyvavai projekte „Šokiai ant ledo“. Kokie prisiminimai iš to etapo?
Tai buvo žiauriai aukšto lygio projektas, vienas brangiausių tuo metu. Ruošiausi jam metus kasdien po šešias valandas, kaip profesionali sportininkė. Finale susikovėme su Gintare Gurevičiūte ir ji laimėjo. Prodiuseriams ji buvo iškėlusi sąlygą, kad projekte dalyvaus tik su aukščiausio lygio šokėju, taip ir buvo: susirado olimpietį iš Rusijos, kuris poriniame čiuožime tuomet buvo top penketuke ir ją sukiojo.
Stereotipiškai dailusis čiuožimas – mergaičių sportas. Ar taip yra iš tiesų?
Stereotipiškai taip, bet tuos stereotipus pamažu griauname. Kaip į ledo ritulį vis daugia ateina mergaičių, taip į dailųjį čiuožimą – berniukų.
Nors mergaičių šiame sporte daugiau, bet kai Lietuvos čiuožėjams vyrams prireikia partnerių, jų ieškome užsienyje. O tada prasideda pilietybės klausimai, kurių Lietuva nelinkusi dalinti. Ką manai apie tai?
Didžiąją pasaulio porų dalį pilietybės prasme sudaro mišrios poros. Dailiajame čiuožime tai yra normalu. Pasaulio ir Europos čempionatuose, kurie vyksta kasmet, tu gali atstovauti bet kuriai šaliai, nesvarbu, ką rodo tavo pasas. Bet kas ketverius metus vyksta žiemos olimpinės žaidynės, kuriose gali varžytis tik tos pačios šalies pilietybę turinčios poros. Devyniais iš dešimties atvejų tos pilietybės pasaulyje yra suteikiamos, bet Lietuva yra iš tų, kur nesuteikia.
Jei tu būtum Lietuvos prezidentė, ar suteiktum Allison Reed pilietybę?
Taip, suteikčiau. Aš už dvigubą pilietybę, kuri išspręstų daug klausimų.
Sako, tai brangus sportas. Ar apsimoka leisti vaiką į dailųjį čiuožimą ir ruošti jį aukščiausiam lygiui? Kokie šansai iš dailiojo čiuožimo uždirbti?
Lietuvoje tai nėra tas sportas, iš kurio uždirbsi. Taip, jis brangus, reikalaujantis aukoti ir mokslus, bet jei pasieki aukščiausią lygį, vėliau gali keliauti po visą pasaulį ir iš to uždirbti dalyvaudamas įvairiausiuose šou ant ledo. Saulius Ambrulevičius dabar yra tame lygyje ir kai baigs profesionalo karjerą, neabejoju, kad taip užsidirbs.
Teisėjavimas – skandalingiausia, kartais – įdomiausia dailiojo čiuožimo sporto dalis. Sportininkai pasirodo gerai, o balų negauna. Ši problema vis dar opi?
Taip buvo prieš 20 metų. Dėl tokių dalykų įvyko visiškas šios sporto šakos vertinom perversmas. Nebeliko galimybės cheatinti. Dabar programoje yra privalomų elementų sąrašas, yra tų elementų vertinimo skalė ir net sudėtingumas, už ką skiriamas koeficientas. Dabar visi, kurie išmano šį sportą, stebėdami pasirodymą patys susiskaičiuojame ir tai beveik nesiskiria nuo teisėjų balų. Ši sporto šaka vis dar turi subjektyvumo, bet jau minimaliai.
Sausio 10 dieną Lietuvoje prasidės Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Kiek tai yra wow?
Tikriausiai nežinojote, kad šis čempionatas neturėjo vykti Lietuvoje, jis turėjo vykti Vengrijoje. Bet Vengrija atsisakė. Dešimt metų važinėjau po visą pasaulį paskui didžiuosius čempionatus ir netikėjau, kad kada nors jie atvyks į Lietuvą. Bet štai jis čia. Turėsime geriausius Europos, dažnu atveju ir pasaulio čiuožėjus. Tai stipriau nei „Eurolygos“ finalo ketvertas.
Ar šiame čempionate Lietuva turi kokių nors sportinių ambicijų?
Lietuva turi 95 procentų tikimybę laimėti bronzą.
Kuo Asta Žukaitė-Nalivaikienė grindžia savo prognozę, kaip ji šventė NBA čempionų titulą Denverio „Nuggets“ rūbinėje, o taip pat dailiojo čiuožimo pamokas Jonui Nainiui ir įtartinas LKL prognozes pamatykite laidoje „Šok į profo kedus“:
