„Šiuo metu esame pakankamai saugioje vietoje“, – į klausimą, ar jau pasiekė Lenkijos sieną, 15min atsakė D.Kubilius. Nors vis dar keliauja iki savo tikslo, prodiuseris patikino, kad kartu su filmavimo komanda stebi ir nuolat besikeičiančią situaciją.
„Keliaudami stengiamės lenkti didelius miestus, važiuojame mažais miesteliais, aplinkeliais, nes ką tik išgirdome, kad Kijevą puola, raketomis dengia Odesos miestą. To prieš porą valandų nebuvo. Tokia ta ir kelionė – apsikabinus telefonus, powerbankus ir viską, kas įmanoma“, – 15min apie dabartinę situaciją pasakojo Dominykas, pridūręs, kad jau susisiekė su Lietuvos ambasada Ukrainoje ir Lietuvos pareigūnais, jei nutiktų blogesnis scenarijus.
Prieš porą dienų išvydo pirmuosius apsišaudymus
Ir nors šiuo metu visa filmavimo komanda saugiai palieka šalį, tikrasis košmaras prasidėjo dar prieš kelias dienas. Į Ukrainą jie atvyko vasario 20 d. dėl kuriamo dokumentinio filmo apie režisierių Joną Ohmaną ir visą šalies situaciją.
„Gyvenvietėje, kurioje buvome vakar ir užvakar, matėme ir jautėme šaudymus iš artilerijos pabūklų, pasiekusius taikius žmones. Krito sprogmenys į kiemus, matėme išraustas duobes, girdėjome sprogmenų švilpimą. Žmonės verkia, gulasi ant žemės, aplinkui byra stiklai. Kai tai liečia civilius gyventojus, labai skaudu žiūrėti“, – apmaudo neslėpė prodiuseris.
D.Kubilius tikino, kad dabartinė situacija nėra panaši į tą, kurią jam teko patirti prieš šešerius metus Ukrainoje.
„Prieš kelerius metus mes žinojome, kur važiuojame ir kas vyksta. Pavieniai šūviai, separatistų provokacijos buvo 8 metų kasdienybė. O tai, kas įvyko šiandien, buvo visiškai netikėta ne tik mums, bet ir patiems ukrainiečių kariams. Niekas tokio scenarijaus nesitikėjo“, – tikino jis.
D.Kubilius neslėpė, kad po Rusijos karinio įsiveržimo buvo iškilęs klausimas, ar likti ir toliau filmuoti, ar kuo greičiau išvykti iš tos vietos.
„Aišku, kad buvo baimė. Ir vietiniai kariai sakė, jei esi sveiko proto, baimė begalinė, nes krenta iš oro sviediniai, tu negali jų kontroliuoti ir net neįsivaizduoji, kur jie nusileis“, – 15min kalbėjo prodiuseris.
Vyras pasakojo, kad panašūs jausmai apėmė ir tada, kai jie atvyko į netoliese Donecko esančią gyvenvietę filmuoti vietinių gyventojų namų. Ir tuo metu, kai šie filmavimo komandai rodė išdaužytus langus, suniokotus namus, pradėjo kristi sviediniai.
„Vietiniai išgirdę švilpimą, kuris labai aiškiai girdisi, griuvo ant žemės ir išlaukę sprogimo bėgo į šalia namų esantį rūsį. Taip darė visi vietiniai. Jie tai žino kaip „Tėve mūsų“. Šalia rūsių matėme daug žmonių. Supratau, kad jie nusiteikę ilgam buvimui po žeme“, – įsitikinęs D.Kubilius.
Vis tik ketvirtadienio rytą, kai filmavimo komanda praleido naktį Zaporožės mieste, teko išvykti – į duris 6 val. ryto pasibeldė Jonas Ohmanas, pranešęs, kad prasidėjo karas.
„Pradėjome spręsti, kaip vykstame namo. Mūsų išvykimas buvo numatytas tik kitos dienos rytą, bet iškart gavome žinių, kad oro uostai arba sprogdinami, arba uždaryti. Galimybė skristi prapuolė, traukiniu – irgi rizikinga, todėl pasirinkome automobilį. Vietiniai ukrainiečiai padėjo mums gauti du automobilius, su kuriais dabar ir keliaujame“, – apie evakuaciją 15min pasakojo prodiuseris, pabrėžęs, kad važiuojant į šalies Vakarus matė daugybę automobilių. Rytuose šio vaizdo kol kas nebuvo – prodiuseris svarstė, gal žmonės nebuvo pasirengę ar nusprendę išvykti.
„Ukrainiečių patriotizmas – aukščiausio lygio“
D.Kubilius sakė, kad planų likti ir slėptis nebuvo. Jo manymu, kuo ilgiau šioje vietoje liksi, tuo didesnė rizika kils. O keliaujant link Lenkijos sienos jie nesutiko nė vieno Rusijos kario, tik pravažiuojančius ukrainiečių sunkvežimius su jų kariais. Būtent jie D.Kubiliui įsiminė kaip aukščiausio lygio patriotai.
„Karių daug pakalbinome ir, svarbiausia, pajutome, kad jų nusiteikimas kovoti iki galo yra trigubai didesnis, nei jis buvo prieš penkerius ar šešerius metus. Nusiteikimas ir patriotizmas yra aukščiausio lygio. O trauktis ar kitaip bandyti išvengti karo lauko – čia yra neįmanoma. Jie visi pasiryžę kariauti. Kaip pats Jonas pasakojo, yra daug civilių gyventojų, kurie namie turi ginklų“, – atskleidė jis.
D.Kubilius negalėjo patikėti ir jam siunčiamu palaikymu iš artimųjų pusės – jis sulaukė begalės skambučių ir žinučių, kurių rūpestis nenutyla iki pat dabar.
„Rašo ir nepažįstami žmonės, kurių turbūt aš net nesu matęs. Jie klausia, ar viskas gerai, kuo man gali padėti. Kai tau artimas žmogus yra neabejingas, natūralu, bet kai nepažįstami žmonės klausia – tai labai sujaudina. Tada supranti, kad žmonėms rūpi“, – 15min kalbėjo prodiuseris.
Jis džiaugiasi, kad žmonės su agresoriumi bando kovoti ir kitokiu būdu – siųsdami paramą organizacijai „Blue/Yellow“, kuri teikia pagalbą ukrainiečių kariams. D.Kubilius pabrėžė, kad pinigų suma neįtikėtinai greitai didėja.
„Plaukti pinigai pradėjo net neprašant. Mes neskatinome žmonių per televiziją, socialinius tinklus ar dar kur. Tiesiog žmonės pradėjo ieškoti informacijos, kaip jie gali padėti kenčiančiai Ukrainai. Per pusdienį sąskaitoje jau buvo 450 tūkst. eurų (red.past. ketvirtadienio vakarą buvo surinkta daugiau nei milijonas eurų). Tai yra visiškas rekordas. Aš asmeniškai, Jonas, esame be galo dėkingi“, – žmonėms dėkojo Dominykas.
Tiesiogiai su Rusijos agresija susidūręs prodiuseris 15min sakė, kad vykdoma okupacija yra didžiausias šio amžiaus nusikaltimas.
„Kažkada mes teisėme nacius Niurnberge, paskui atsirado Hagos teismas, todėl manau, kad pono Putino turi laukti tas pats likimas. Tikrai ne mažesnis nei nacių, komunistų nusikaltėlių, nes tai tiesiog nežmogiška. Toks puolimas ir okupacija net sunkiai žodžiais nupasakojama“, – 15min kalbėjo prodiuseris D.Kubilius.
