Momentų, kuriuos visą gyvenimą norėsis saugoti ir branginti, K.Akulavičius turi su kaupu. Visai neseniai jo sūnus Rojus savo pasirodymu sužibėjo scenoje. Berniukas muzikos mokyklos pavasario šventėje atliko linksmą dainą apie žiogą.
„Tą vakarą širdis šokinėjo iki dangaus, iki debesų. Tokios akimirkos tėvams yra ypatingai sentimentalios, visiems laikams nugulančios širdyje“, – portalui Žmonės.lt sako K.Akulavičius.
Nieko nuostabaus, kad stebėdamas sūnų didžiojoje scenoje, Karolis ir pats gerokai paklaidžiojo prisiminimų bei nostalgijos takais. Pasirodo, Rojaus muzikos mokytoja vaikystėje mokė ir jį!
„Stebėjau ir net jame mačiau save mažą. Nustebino – jis panašiai elgiasi, panašiai juda, net balsas panašus, o ir pasirodyti scenoje jam nesutrukdė net tai, kad buvo gerokai prasirgęs, – šypsosi atlikėjas. – Energijos ir drąsos jam tikrai netrūksta. Jo mokytoja net juokais pasakojo, kad jei kitus vaikus kartais reikia paraginti scenoje būti aktyvesniais, tai Rojų tenka net nuraminti. Ateina sau į sceną drąsiai, drąsiai pasisveikina, dar mosteli ranka.“
K.Akulavičius svarsto, kad tokią drąsą ir pojūtį scenai sūnus tikriausiai atsinešė iš namų – juk auga šokėjos ir dainininko šeimoje!
„Sakoma, vaikai mato tėvus ir kopijuoja, tai tikriausiai taip ir yra. Vaikai mato, kaip vykstame į koncertus, kaip elgiamės, kaip bendraujame. Ne tik Rojus, bet ir penkerių dukra Karlotė, nors dar viešų solinių pasirodymų neturi, bet lanko muzikos mokyklą, eina į chorą, į pramoginius šokius, tai drąsos, energijos ir jai netrūksta. Mes visi namie ir šokam, ir dainuojam, ir garsiai kalbam, ir juokiamės. Žodžiu, gyvename“, – juokiasi dviejų vaikų tėvas.
Tiesa, K.Akulavičiaus sūnus Rojus talentu taip pat žiba ne tik muzikoje, bet ir kitose veiklose – nuo pramoginių šokių iki futbolo. Dainininkas pasakoja, kad savo sūnui stengiasi suteikti galimybę išbandyti kuo daugiau skirtingų sričių.
„Savo sūnaus per daug nespaudžiame nė vienoje srityje, mūsų tikslas – suteikti jam galimybę džiaugtis. Kol kas jam patinka ir pramoginiai šokiai, ir muzika, ir futbolas, tai gaunasi taip, kad nuo pirmadienio iki penktadienio tenka vežioti jį po būrelius. Tai nėra lengva, bet galbūt laikui begant jis pats atsirinks, kas jam labiausiai patinka“, – sako K.Akulavičius.
Karolis šypsosi – stebint sūnaus talentus ir veržlumą, jį vis dažniau aplanko mintis kartu su Rojumi pasirodyti scenoje. Rodos, tam reikia nedaug – dar šiek tiek pasiruošti ir surasti gerą kūrinį.
„Stebint jo talentą galvoje tikrai gimė graži idėja, mąstau apie tai. Užsiminiau ir Rojui, kad gal kitais metais, jei norėsi, galėsi su tėtuku padainuoti. Tai sakė: geras, labai fainai. Reikės jo mokytojai užsiminti apie tokį norą ir gal pavyks toks mūsų planas. Nebent sakys sūnus: „Ai, tėti, nenoriu, eik tu vienas“, – juokėsi K.Akulavičius.
