Laima, klok, kas dedasi Tavo širdyje ką tik grįžus iš medaus mėnesio.
Kad tai buvo medaus savaitė, o ne mėnuo. Įdomiausia, kad tai mūsų pirmos bendros atostogos. Per 12 draugystės metų nė karto nebuvome su Gediminu kur nors išvykę – nuolat vogdavome iš savęs laisvą laiką ir dirbdavome. Po 12 bendro gyvenimo metų nusprendėme, kad būtina pasidaryti dovaną ir pakeliauti drauge.
Kaip sekėsi povestuvinėje kelionėje?
Pirmąją dieną buvo šokas, nes užmiršau išjungti mobilųjį telefoną. Per tą laiką sulaukiau 17 skambučių. Kilo panika. Todėl nusprendžiau aparatą išjungti. Kaip sakiau, taip ir padariau. Nuo tos akimirkos prasidėjo tikrosios atostogos. Iš pradžių dairėmės po aplinką, vėliau mėgavomės įvairiomis atrakcijomis, vykome į ekskursijas. Negalėjome atsidžiaugti puikiu viešbučiu.
Kuo jis ypatingas?
Jis įeina į Turkijos geriausių viešbučių dešimtuką. Jame net 11 restoranų. Iš tiesų viešbutis prestižinis. Jame paprastai apsistoja turtingi naujieji rusai, verslo magnatai. Buvo įdomu stebėti tuos žmones, vilkinčius garsių prekių ženklų drabužiais. Moterys „Dolce & Gabbana“ apdarus dėvi ne tik vakarėlių metu, bet ir paplūdimyje. Žodžiu, netrūko juokingų vaizdų.
Ar nevargino karštis?
Jis buvo nežmoniškas – temperatūra pakildavo iki 50 laipsnių karščio. Slėpdavomės pavėsyje. Mūsų su Gediminu kūnai ne iš karto priėmė staigias karščio bangas. Adaptavomės po poros dienų. Tiesa, teko kreiptis į medikus. Buvau išsigandusi, nes pasikeitė kraujospūdis. Bet gydytojai nuramino, kad paprastai organizmui tokiomis aplinkybėmis visada kyla šokas ir atsiranda raumenų spazmų, kurie vėliau staiga pradingsta. Ir jie buvo teisūs – po kelių dienų įpratome prie karščių.
Ar apskritai Jums nebuvo keista kelionės metu tik džiaugtis vienas kitu ir negalvoti apie problemas – juk pirmą kartą drauge išvykote toli nuo Lietuvos...
Labai smagiai leidome laiką. Bet labiausiai bijojome grįžę po atostogų stotis ant svarstyklių. Turkijoje neįmanoma daug nevalgyti, nes buvo be proto skanu. Stalai buvo nukrauti jūrų gėrybėmis – vėžiais, krabais, tigrinėmis krevetėmis. Lietuvoje tokių produktų sau neleidžiame pirkti. Po atostogų svarstyklės parodė, kad priaugome svorio. Aš pasunkėjau dviem kilogramais. Bet nieko tokio – galima gyventi (juokiasi).
Iš karto po vestuvių šventėte, paskui keliavote, todėl pagalvoti apie priimtą Santuokos sakramentą neturėjote laiko. Kada jau širdyje suvokėte, kad po 12 metų pagaliau vienas kitam pasakėte „taip“?
Povestuvinė kelionė buvo idealus laikas viską apmąstyti ir pasidžiaugti sėkmingomis vestuvėmis. Su vyru esame laimingi, kad šventėme su šeima ir draugais. Kaip ir žadėjome, vestuvės vyko tris dienas ir tris naktis. Iš karto po puotos, beveik nemiegoję išvykome į kelionę. Be to, daug laiko ir jėgų pareikalavo pasirengimas vestuvėms. Nepaisant visko, esame nerealioje euforijoje. Tikrai buvo verta laukti tuoktuvių 12 metų. Per šį laikotarpį vienas kitą labai gerai pažinome, patikrinome. Tiesa, kelionės metu jaudinomės, kad, neduok Dieve, nepamestume vestuvinių žiedų. Niekada jų nenusiimdavome. Tik prieš eidami į lovą (šypteli).
Galbūt povestuvinės kelionės metu pradėjote planuoti vaikelį? Gal mažasis Stončiukas jau pakeliui?
Nežinau. O jau reikia tiksliai atsakyti (juokiasi)? Kaip čia pasakius, mes su Gediminu bandėme, o kaip mums pavyko, paaiškės po 9 mėnesių, jei viskas gerai!
„Ištekėjau dar kartą“
Iš karto po atostogų Turkijoje Laima ir Gediminas skubėjo tvarkyti vestuvių formalumų. Pora susituokė liepos 2 dieną, todėl pagal galiojančią tvarką per 10 kalendorinių dienų turėjo susitvarkyti visus dokumentus. Taip nutiko, kad paskutinė diena šiems darbams sutvarkyti sutapo su atostogų pabaiga. „Teko vos išlipus iš lėktuvo skubėti į metrikacijos skyrių. Ten pasirašėme dokumentus ir aš oficialiai tapau Laima Tamulyte-Stonče. Jausmas puikus, nes ištekėjau dar kartą“, – juokiasi Laima.
