Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Anykščių teismas dar rugsėjo pradžioje konstatavo, jog „Šėtone, prašau“ dainą sukūrę komikai nekalti. Bylą nagrinėjusi Anykščių teismo teisėja Z.Gavėnienė sprendimą išteisinti autorius grindė tuo, jog Konstitucija garantuoja žodžio ir saviraiškos laisvę.
Tuomet teisėja aiškino, kad daina „Šėtone, prašau“ išties prasilenkia su moralės normomis, tačiau kūrinio tekste nėra jokio tiesioginio raginimo smurtauti prieš vaikus, o keiksmažodžiai nėra nusikalstamos veikos, kuri jaunuoliams inkriminuojama, požymis.
Tačiau toks sprendimas netenkino kaltinimą palaikiusių prokurorų, todėl verdiktas buvo apskųstas. Nuspręsta bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui, kuriame šiandien (lapkričio 3 d.) ir surengtas pirmasis atnaujintos bylos posėdis.
Į Panevėžio apygardos teismą ketvirtadienį nė vienas kaltinamasis neatvyko, nors visiems jiems ar jų artimiesiems šaukimai į teismą buvo įteikti.
Jei visus kūrinius vertintume taip, kaip matome ir girdime, reikėtų sugrįžti į gūdžius laikus. Daugelis kūrinių turbūt būtų pripažinti kaip skatinantys smurtą.
Panašu, kad išteisintieji dalyvauti apeliacijos nagrinėjime tiesiog nepanoro. Jų interesams posėdžio metu atstovauja advokatai. Išteisintųjų nedalyvavimas šiuo atveju – ne kliūtis tęsti procesą.
Advokatas: grįžtame į gūdžius laikus
„Man liūdna, kad prokuratūra vietoje, to, kad tinkamai įvertintų situaciją, bando kriminalizuoti veiką ir tuo kėsinasi į demokratiją – saviraiškos laisvę. Teismui reikės apsispręsti, ar sutikti su tokia pozicija ir riboti saviraiškos laisvę mūsų šalyje. Anykščių apylinkės teismas labai išsamiai jau išnagrinėjo šią bylą.
Pirmiausia, pačio kaltinimo formuluotė man yra keista. Tikėjausi, kad prokurorė atskleis, kokia kaltinamųjų veika yra nusikalstama. Prokurorė kaip teisininkė turėjo teismui pateikti, kuri kaltinimo dalis atitinka konkrečią įstatymo formuluotę. Jei nesugebama atskirti konkrečias veikas, tai gal nereikėjo rašyti apeliacinio skundo? Taip pat keista yra tai, jog bandoma eksperto išvadą iškelti aukščiau visų bylos duomenų. Teismas turi atsižvelgti į duomenų visumą, o ne vieną išvadą.
Jei visus kūrinius vertintume taip, kaip matome ir girdime, reikėtų sugrįžti į gūdžius laikus. Daugelis kūrinių turbūt būtų pripažinti kaip skatinantys smurtą. Prokuratūros siekimas kriminalizuoti mano ginamųjų veiką yra perteklinis ir nusikaltimo sudėties čia nėra“, – sakė V.Grincevičiaus advokatas.
Prokurorai siekia baudų
Prokurorės Jelenos Sabaliauskienės teigimu, Anykščių teismo sprendimas išteisinti dainą sukūrusius jaunuolius buvo neteisingas. Posėdžio Panevėžio apygardos teisme metu ji tikino, kad Anykščių teismas netinkamai įvertino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto Laimučio Laužiko ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų tyrimo išvadas.
Vaizdo klipe pagrindinį vaidmenį atliekančiam ir dainuojančiam V.Grincevičiui-Whydotui prokurorai siūlė skirti didžiausią piniginę bausmę – 684 eurus. Jo broliui ir pusbroliui gresia kiek mažesnės – 570 eurų baudos.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (šiuo atveju – vaikus) per visuomenės informavimo priemonę gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Apeliaciją išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nuosprendį, kuris įsiteisės iškart, planuoja skelbti gruodžio mėnesį.
„Šėtone, prašau“ – smurto skatinimas ar saviraiškos laisvė?
Į bylinėjimąsi teismuose peraugusi jaunųjų komikų kūrybos istorija prasidėjo prieš dvejus metus, kuomet teisėsauga sulaukė skundo dėl neva smurtą prieš vaikus skatinančios dainos „Šėtone, prašau“.
Prasidėjus teisiniams procesams dainos kūrėjų namuose apsilankė pareigūnai, kurie atliko kratas. Vėliau trijulei buvo pareikšti įtarimai ir jaunieji komikai buvo priversti aiškintis teisme.
Vaikinai apkaltinti tuo, jog veikdami bendrininkų grupėje sukūrė dainą ir ją platino, turėdami tikslą tyčiotis, niekinti ir skatinti neapykantą vaikams.
Toks kaltinamojo akto turinys papiktino ne vieną visuomenėje žinomą humoristą ar atlikėją. Jų teigimu, teisėsauga jaunuolius persekioja už kūrybą ir varžo kūrėjų žodžio laisvę.
