 |
| Diana Martinėlė |
Diana Martinėlė
„Pirmiausia, vyras neturėtų būti bobiškas. Nemėgstu, kai vyras pernelyg domisi madomis ir savo išvaizda. Bet kita vertus, normalu, kai vyras prisižiūri, madingai apsirengia. Man vyriškas yra tas vyras, kuris stipresnis už mane. Ne tik fizine prasme. Tai turi būti žmogus, į kurį galima atsiremti, taip nesinori pačiai būti visada stipriai ir prieš visus atsilaikyti. O dėl to, kaip turi atrodyti vyras, tai svarbiausia – vyras turi būti švarus ir tvarkingas. Visa kita – skonio reikalas. Mano skonio vyrai – aukšti tamsiaplaukiai. Man patinka vyriški, „nenulaižyti“ vyrai, mane žavi griežti, vyriški bruožai. Esu iš tų moterų, kurios sako, kad vyrus puošia ir randai, ir tatuiruotės, ir, be abejo, raumenys. Man patinka, kai vyras būna griežtesnio, kietesnio charakterio, o ne koks minkštakošis teliukas“.
 |
| Vita Jakutienė |
Vita Jakutienė
„Man svarbiausia, kad vyras būtų džentelmeniškas, galantiškas: kad visą laiką užleistų moterį pirmą, duris atidarytų. Dar tikras vyras turi būti draugiškas, linksmas, turėti gerą humoro jausmą. Aišku, susipažindama su savo vyru pirmiausia pastebėjau jo išvaizdą. Aukštas, sportinio sudėjimo vyras mano akį labiau traukia nei mažas, storas, apsileidęs. Nemanau, kad agresija yra vyriškumo požymis, tačiau tikras vyras turi turėti kažką tokio stipraus, kad galėtų apginti savo moterį. Man nėra nieko maloniau, kai matau, kad vyras tikrai rūpinasi vaikais ir niekuomet nebūna problemų, kai jam reikia likti vienam su vaikais. Vyras turi būti ir vyriškas, ir tuo pačiu sugebėti padėti savo moteriai vaikus prižiūrėti. Švelnumas juk irgi yra vyriška savybė, tačiau vyriškas švelnumas neturi būti perdėtas“.
 |
| urgita Tvarijonaitė |
Jurgita Tvarijonaitė
„Tiesą sakant, nemėgstu visiškai liesų, smulkaus sudėjimo vyrų. Man norisi, kad moteris būtų smulkesnė – šalia stambesnio vyro moteris jaučiasi saugesnė. Svarbiausia, ko moteris tikisi iš vyro – sugebėjimo parodyti jai dėmesį ir labai svarbu, kad jis turėtų humoro jausmą. Nemanau, kad tas vyras, kuris sukasi prie puodų, yra nevyriškas. Net atvirkščiai – vyrui, kuris sugeba bent kartais nudžiuginti moterį vakariene ar pusryčiais, tai tik prideda vyriško šarmo, o santykiams – romantikos. Be abejo, vyras turi būti tvarkingas ir švarus, o dėl aprangos… Nemanau, kad lietuviai vyrai yra iš tų, kurie labai mėgsta puoštis, palyginus su italais. Lietuvis vargu ar išdrįs užsivilkti gipiūrinius marškinėlius, o italai vaikšto ir su ilgais, iki žemės paltais, ir puošiasi gipiūriniais marškinėliais, ir apyrankes drąsiai dedasi, bet tai jų vyriškam žavesiui nė kiek nekenkia. Manau, kad vyriškumas vis dėlto priklauso ne nuo drabužių, bet nuo elgesio. Tikras vyras turi pastovėti už savo moterį, privalo apginti savo nuomonę, turėti savo tiesas. Jis negali būti silpnas. Manau, kad vyriškumas yra asmenybės savybė“.
 |
| Rūta Ščiogolevaitė |
Rūta Ščiogolevaitė
„Pirmiausia vyriškas vyras yra tas, kuris sugeba prisiimti atsakomybę, šalia kurio moteris jaučiasi moterimi. Svarbiausia, kad moteriai po kažkurio laiko šalia savo vyro neprireiktų pačiai jaustis vyru arba šeimos galva. Yra dalykai, kurie lengviau sekasi vyrams, o su kitais paprasčiau susitvarko moteris. Jei moteris gali nesunkiai uždirbti arba dirbti dėl to, kad jai tai patinka, tuomet ji tikrai gali būti pagrindinis šeimos finansų šaltinis. Bet jeigu moteris privalo arti todėl, kad vyras tingi arba jam trūksta sąmoningumo... Bet kokiu atveju, moteris – silpnesnė lytis, nuo gamtos nepabėgsi. Jei ji kuria šeimą, tai ji suvokia, kad šeima – labai sunkus darbas. Kažkur neseniai girdėjau labai gerą pokalbį. Vienas vyras kito klausia: „O jūsų žmona dirba?“. Jis atsako: „Taip, dirba namie: vaikus augina, skalbia, valgyti daro – labai daug dirba“. Man, kaip auginančiai vaiką moteriai, šita santykių pusė labai aktuali, manau, jog vyras turi suvokti, kad moteriai būti mama ir žmona yra labai didelis darbas. Jei vyras tai suvokia, visi kiti po to sekantys sprendimai, požiūriai ir elgesys būna atitinkami“.
 |
| Gražina Baikštytė |
Gražina Baikštytė
„Man tikras vyras yra mano vyras Algimantas Mikutėnas. Todėl, kad jis neatitinka Petruškevičiaus arba Grigaičio apsirengimo, elgesio ar etiketo standartų, kurie kelia juoką didesnei daliai Lietuvos. Tikrąjį vyriškumą lemia žmogiškos savybės, o ne išsidirbinėjimai su apranga. Mano vyras niekuomet nemėgsta apkalbinėti, pletkinti. Juk daugybė vyrų, susėdę prie alaus bokalo ar kito gėrimo, aptarinėja moteris, jų iškilumus ar pan. Su mano vyru apie tai išvis neįmanoma kalbėti todėl, kad jam tai visiškai neįdomu. Ir tas jo bruožas man labai patinka. Tikras vyras turi padėti moteriai, jei ji patenka į kažkokią keblią situaciją. Tebūnie tai ir visiškai svetima moteris. Žinau, kad mano vyras niekuomet nepraeitų pro šalį, jis padėtų tai moteriai. Jis niekuomet nepaliks moters vienišos vėlai vakare, visada pasirūpins, kad ta moteris saugiai pasiektų namus: iškvies taksi ar pats palydės. Mano manymu, tai yra tikras vyras. O tokie kaip petruškevičiai ar kiti į juos panašūs, tik puikuojasi patys savimi, niekuomet patekusi į bėdą į tokius žmones nesikreipčiau. Aš visada žinau, kad man nereikia nė į nieką kreiptis, jei šalia yra Mikutėnas... Su juo saugu ir mano draugėms, mes turim garantą, kad kol jis šalia, mes visos saugios ir nieko mums nenutiks, ir niekuomet nebūsim paliktos bėdoje... Reikia pripažinti, kad tikrų vyrų yra mažai, jie nyksta...“.
