Krepšininkas, praėjusį sezoną žaidęs Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje, portalui Žmonės.lt pasakojo, kad Joninių proga, skirtingai negu gimtadienio, „telefoninių“ sveikinimų beveik nebūna – anot jo, jeigu kas nori paminėti šią progą ir pasveikinti, nepatingi atvažiuoti paspausti rankos.
„Kurie nori pasveikinti šia proga – visada pas mane atvažiuoja į svečius, telefonu per Jonines skambučių nelabai ir sulaukiu. Kiekvienais metais paminiu Jonines, tradiciškai kūrename Joninių laužą. Su draugais, šeima susirenkame prie jo, bendraujame, vakarojame. Kažko labai išskirtinio neveikiame ir tų gilių tradicijų nesilaikome – tik tą simbolinį Joninių laužą stengiamės uždegti kasmet“, – pasakojo J.Mačiulis.
„Mano tėtis taip pat Jonas, tai kai atvažiuoja jo sveikinti, tai kartu ir man, jaunesniajam Jonui, atveža vainiką iš ąžuolo lapų“, – dar vieną tradicinį Joninių simbolį atsiminė krepšininkas.
Už laisvas Jonines
Į daug diskusijų sukėlusias kalbas, ar Joninėms tikrai reikėjo paskirti nedarbo dieną, Jonas teigė, kad jam pačiam tai – ne itin svarbu, tačiau jis besidžiaugiantis, kad šventė tapo tokia ryški ir žmonės gali ja pasidžiaugti turėdami laisvadienį.
„Tiesą pasakius, man asmeniškai nelabai yra skirtumas, mat vasara man – beveik visada laisva (šypsosi). Aišku, gal todėl, kad laisvadienis, draugai ir suranda galimybę atvažiuoti pasveikinti, nes nežinia, kaip būtų, jeigu vidury savaitės, kaip šiemet, tektų ir švęsti, ir į darbą eiti. Laisvadieniai žmonėms netrukdo niekada, todėl aš už laisvas Jonines“, – teigė jis.
Sūnų pavadintų Jonu
Pasiteiravus, ar vardas Jonas krepšininkui patinka, vyras juokėsi, kad „vardas kaip vardas ir jo keisti tikrai neketinąs“, o tai, kad jis dar turi ir savo šventę, tik džiugina. „Man, kaip Jonui, tiesiog džiugu, kad yra tokia šventė, kad šis vardas turi tokį išskirtinumą“, – teigė jis.
Dvi dukras su žmona Agne auginantis krepšininkas prisipažino, kad jeigu šeimoje gimtų sūnus, jį be jokios abejonės taip pat pavadintų Jonu. „Jeigu turėčiau sūnų, tikrai pavadinčiau jį Jonu! Tikrai tikrai taip!“ – juokėsi J.Mačiulis.
Palinkėjus, kad toliau Mačiulių giminėje nedingtų tradicija sūnui duoti Jono vardą, krepšininkas šypsojosi: „Tikėkimės, tikėkimės…“
