Prieš dvejus metus Monishos ir jos sužadėtinio Roberto gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Į jų namų menišką harmoniją įsiliejo mažas ir padūkęs kačiukas.
„Mes su vyru neplanavome įsigyti augintinio, nes abu esame menininkai, artistai ir vis bijojome, kaip keliausime, jei reikės juo rūpintis. Tačiau vieną vakarą Robertas internete pamatė kačiuko nuotrauką, kuris buvo ką tik rastas ir nuneštas į gyvūnų globos namus.
Nuostabi moteris Andželika jį ištraukė iš mirties pančių, atgaivino, nes mažylis turėjo uždegimą akytėje. Tada Robertas pamatė ir pasakė, kad šis kačiukas mums skirtas“, – prisimena Monisha.
Ir augintinis buvo kitoks nei menininkė įsivaizdavo – su viena akyte ir pasižymėjo beprotišku noru kandžiotis. Moteris stebėjosi, kad grafikos dizaineris, mylintis estetiką ir grožį, pasirinko visišką priešingybę.
„Nustebau, kai jis išsirinko kačiuką su viena akimi ir dar iš globos namų. Tačiau tą akimirką ir apsidžiaugiau, nes supratau Robertą dar labiau įsimylėjusi, tiksliau, jo vidinį grožį. Kitą dieną iškart nuvažiavome ir Jaspį parsivežėme namo“, – pasakoja ji.
Modesta prisimena ir pirmuosius sunkumus. Narve ilgą laiką prabuvęs, šilumos nejautęs mažylis stipriai kandžiojosi, tad šeimininkams teko imtis drastiškų priemonių – tepėsi sovietiniais laikais legendiniu tapusiu tepalu „Žvaigždutė“. Anot jos, aromatą pajutęs katinas akimirksniu pabėgdavo.
„Mes negalėjome auklėti grubiai, nes gaila ir labai jį mylėjome. Jis gal nemokėjo išreikšti meilės, tai tai darė per kandžiojimą, kūlversčius, šokdavo ant kojų.
Iš pradžių juokėmės, bet vėliau sakau, kad jis pripras ir nukentėsime. Todėl sugalvojome kojas tepti „Žvaigždutės“ tepalu ir šalia pasidėti vandens purškiklį. Tepaliuko aromatas jam per stiprus, todėl pajutęs baidosi.
Galiausiai išauklėjome ir jis dabar be galo myli Robertą“, – apie augintinį Jaspį kalba Monisha, pridurdama, kad ir pats vardas nėra paprastas – katinas pavadintas pagal žinomą stiprų akmenį.
Dabar moters akimis katinas tapo daug švelnesnis, o žaisdamas nebebando sužeisti. Modesta prisimena, kad iki to jis specialiai tykodavo ir laukdavo, kada pamatys koją ir į ją įkąs.
„Tada aš greitai pagriebiu vandens buteliuką. Jis jį išgirdęs iškart skuodžia toliau. Toks natūralus dalykas, kurio prisibijo ir apsiramina“, – juokiasi Monisha.
Modesta pasakoja, kad pagrindiniu Jaspio meilės šaltiniu tapo jos sužadėtinis Robertas. Katinui svarbu, kad netoliese jį matytų ir galėtų iškart prisiglausti. Ir nors nemoka gražiai išreikšti dėkingumo, bet bent trumpomis akimirkomis parodo švelnumą.
„Jei ne jo charakteris, stiprybė, jis nebūtų išgyvenęs. Man kaip tik patinka, nes truputį primena mane, kai esu tokia permaininga ir sudėtinga. O labiausiai jis myli Robertą. Jis pamatė katiną ir jį išsirinko, o katinas jį, nes paima į rankas ir iškart murkia. Jaučiasi tokia didelė meilė“, – šypteli ji.
O augintinis namuose taip pat jaučiasi kaip be ribų – jam leidžiama viskas. Modesta su Robertu augintiniui nupirko ne vieną žaislą, tad išsidūkta į valias.
„Jis turi tunelį, kuris iš trijų pusių, ir pirmą dieną prisibijojo, bet palikę per naktį pastebėjome, kad jam jau patiko. Taip pat žaidžia su ovaliu mano sidabriniu auskaru, kiti žaislai tampa nebeįdomūs. Jį suka tarp letenėlių kaip koks cirko artistas.
Leidome mes jam atsiskleisti, pasirodyti, koks iš tiesų yra. Tikrai nespaudėme, nes jis nėra iš tų, kur prieis prie kojų ir murks. Jei kažkas bus švelnu ir faina, jis ilgai nebus, negali prie to priprasti“, – pasakoja Modesta.
Beje, Jaspis turi ne tik vardą, bet ir nemažai pravardžių: Banditas. Čingis. Archadijus, Uspaskick (dėl ūsų). Šiza, Bariukas, Berazūmis, Piratas, Santechnikas.
Besišypsodama Monisha sako, kad Jaspį laiko savo vaiku. Kai kurie žmonės, išgirdę šį moters apibūdinimą, pažvelgia keistai, tačiau ne jie – pora myli visus, tad ir katiną laiko savo šeimos nariu.
„Man keista, kai žmonės sako, kad čia tik katinas. Tačiau į kiekvieną gyvybę žiūrime visai kitu žvilgsniu, neskirstome, kad čia kiauliukas, o ten katinukas. Mylime ir gerbiame visus. Todėl kartais globos namams pervedame pinigėlių ir tokiu būdu stengiamės paremti“, – atskleidžia ji.
Gyvūnai Modestos gyvenime tikrai ne naujiena. Ji jų vaikystėje turėjusi net daugiau, tačiau tik laikui bėgant atsirado didesnė meilė ir atsakomybė,
„Aš šiaip visą vaikystę gyvenau sodyboje, kurioje turėdavome daug gyvūnėlių: nuo arkliukų, kačiukų iki paukščių. Tuo metu reikėdavo prižiūrėti ūkį, buvo didelis vardas. Bet su metais viskas pasikeitė, atsirado atsakomybė ir į tą gyvybę žiūriu visai kitokiu žvilgsniu“, – 15min pabrėžė M.Butautytė-Monisha.
Ir nors kai kurie rinkdamiesi augintinį ieško tokio, kuris neturėtų jokių trūkumų, ši istorija parodo – nesvarbu, su akyte ar be, bet tie padarėliai gali būti tokie pat mieli ir visaverčiai šeimos nariai. Ir nusipelnė būti mylimi.
