Norintieji atsisveikinti su D.Rudokaite sekmadienį, nuo 10 val. iki 15 val., rinkosi Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje. Vėliau ji buvo palydėta į Romainių 1-ąsias kapines.
Pagerbti mylimą aktorę D.Rudokaitę malda rinkosi artimieji, kolegos, jos talento gerbėjai. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje jie tyloje tarė „sudie“.
Atsisveikinti atvyko ir kolega, aktorius Marius Jampolskis.
„Daiva buvo mano kolegė, pažinojau ją daug metų iš savo etapo Kauno dramos teatre, susidraugavome, mūsų keliai tikrai susidurdavo. Šiuo metu dirbu su jos dukra Akvile, didelė labai netektis, netikėta ir labai skaudi. Daiva buvo žmogus, kuriam buvo įdomu gyventi, labai aktyvi, kažkuo domėjosi, jos kompetencijos peržengė aktorystės ribas, pastaruoju metu užsiiminėjo psichodramos reikalais. Tai buvo labai gyvas žmogus“, – portalui Žmonės.lt sakė M.Jampolskis.
Teatrologė Ina Pukelytė portalui Žmonės.lt tikino, kad D.Rudokaitė – ypatingas žmogus, spinduliavęs gyvenimo džiaugsmą:
„Daivutė buvo be galo betarpiška, tai buvo tas žmogus, su kuriuo gali nesimatyti ir daug metų, bet, kai susitinki, atrodo, kad turi šnekos iki begalybės. Tai buvo be galo atviras žmogus, autentiškas, kaip minėjau, niekada nejautei tokio, kad bendrauja su tavimi dėl intereso ar dėl kažko. Visos akimirkos, kurias išgyvenau su Daiva, buvo gyvenimo džiaugsmo. Ar tai susitiktume jos sode, ar teatre, kartais ir sudėtingais momentais, bet jausdavau gyvenimo džiaugsmą, sklindantį iš jos. Dirbome teatre, po to švęsdavome kartu ir gimtadienius. Susitikimai nebuvo dažni, bet jie lieka visam gyvenimui.“
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas pasidalijo prisiminimais apie Daivą.
„Visų pirma, buvo geras žmogus, žaismingas, visada pilna pozityvios energijos. Visi tie dalykai pereina su žmogumi į kūrybą. Daiva visada buvo ypatingai žingeidi, tai, ką turi, kitam žmogui būtų jau pasiekimas, o jos nedžiugindavo, ji nėrė į dar kitas gilumines paslaptis. Daug skaitydavo, tas vaidmens kūrimas ir kūrybinis procesas būdavo lydimas plona linija, nesuprasi – kur personažas, kur Daiva.
Po truputėlį personažas vis tvirtėdavo, išeinant iš jos pajautų, įsivaizdavimų, kentėjimų, nes, faktas, kad visi vaidmenys pakankamai skausmingi, jai reikėdavo tą kančią sutraukti į personažą per save. Dėl to, turbūt, tos ligos kūrėjų ir neaplenkia.
Daivos vaidmenys turėdavo tokį gyvo žmogaus alsavimą, jautei už to personažo didelį gyvenimo, patirties ir informacijos lauką. Jai puikiausiai sekėsi mūsų teatre, bet, negana to, jai psichologija, ypač po spektaklio „Psichozė“, kurį labai mylėjo, vedė į giluminį pažinimą. Ji troško jo išeinant iš mūsų visų tikėjimo paslapčių. Jai labai patiko tas vaidmuo, jautė, kad ji gali daug ką pasakyti. Daivos kūrybinis kelias visada buvo pažymėtas sąžiningumu, ieškojimu, bet ir atradimu tų detalių, kurios padarydavo personažą aktualų ir šiai dienai“, – portalui Žmonės.lt sakė E.Stancikas.
Aktorius Dainius Svobonas ne kartą minėjo, kad Daiva buvo unikaliai tvirta.
„Labai graži moteris buvo, stipri asmenybė. Labai gera aktorė, stiprus, kaip žmogus. Turėjome daug bendrų spektaklių. „Skėriuose“ – vaidinome brolį ir seserį. Labiausiai prisimena ne spektakliai, kur yra darbas, kūryba ir dalis asmenybės, o tas privatus gyvenimas ir kita veikla. Ji stipri, labai galinga. Visada visur matydavo gražią išeitį, gerą išeitį. Norisi ją prisiminti kaip pavasario moterį – gimė pavasarį, išėjo pavasarį. Net ir žiema jai buvo pavasaris“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo D.Svobonas.
Aktorius Henrikas Savickis atskleidė gražų santykį, kuris sieja jo profesijos žmones.
„Beveik 30 metų kartu teatre, atėjome panašiu laiku, panašaus amžiaus. Ten taip yra – aktoriai tampa kaip šeima. Kartu gyvenam, kartu laidojame, žinome, kokios problemos, pažįstame vaikus. Kiekvieno iš mūsų išėjimas – kaip šeimos nario netektis. Kalbi su kolegomis ir net keista, kad ir to, ir to, nėra. Daiva dar tikrai turėjo kurti, buvo labai darbšti, pradėjo dramos discipliną Lietuvoje. Kai sveikata neleido, sustojo ir tie reikalai. Kai prarandi, tada suvoki, kiek netekome“, – kalbėjo Henrikas Savickis.
Už Daivą 30 metų vyresnis kolega Albinas Budnikas tikino, jog visada rasdavo bendrą kalbą.
„Dieve... Nuostabią. Kai sužinojau šią žinią, kažkoks smūgis, negalėjau ištarti žodžio. Kad tokiame amžiuje, tokia jauna, tokia talentinga, tik dirbk ir džiaukis gyvenimu. Žinoma, ta baisi liga, kuri ją užpuolė... Prisimenu, paskutinį kartą, kai su ja dirbome spektaklyje „Sombras“, nebuvome labai užimti, todėl nemažai kalbėdavome per pertraukas, ji tokia nuoširdi, tiek išsikalbėdavome, nes repeticijų būdavo nemažai, turėdavome daug laiko. Ji pasakodavo apie savo svajones, studijas, susitikimus su jaunimu, kurį ji labai mylėjo, buvo šilta dvasia. Mes išsiskyrėme, kai ji susirgo, nutrūko spektaklio rodymas. Net nesuvokiau, kas atsitiko. Aš už ją vyresnis apie 30 metų, bet visada rasdavome bendrą kalbą. Ir dabar atėjau prie jos urnos, žiūriu į tą sceną ir prisimenu, kad mes abu įšokdavome į tą ją ir ten džiaugsmingai tardavome mums skirtus žodžius. Matau ją gyvą, energingą, negalėjau pagalvoti, kad ji susirgs“, – sakė Albinas Budnikas.
Taip pat kolegė, aktorė Inesa Paliulytė nesuvaldė ašarų. Ji jautriai prisiminė D.Rudokaitę:
„Daiva buvo labai tvirta, padykusi. Nenorėjo gerti iš puspilnės stiklinės, norėjo gerti visą kibirą. Norėjo labai daug. Todėl tiek profesijų, tas ėjimas pilna koja, atsidavimas. Dar ji buvo nepaprastai darbšti, ko daugeliui mūsų trūksta. Atrodo, tokia paprasta profesija – išeini, pasistaipai. Ji dirbo iki tūkstantojo prakaito. Daiva vaidino beveik visuose mano režisuotuose spektakliuose, pjeses rašiau pati, savo kolegoms, žinojau, ką kas vaidins. Daiva įkūnijo motinystę – nepaprastai moteriškas švelnumas ir tvirtybė – nes motina negali būti kaip gėlelė, ji turi būti ne kaip eglė, o ąžuolas“, – portalui Žmonės.lt pasakojo I.Paliulytė.
Gegužės 24-ąją, 13 valandą, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje buvo aukojamos mišios už pirmadienį anapilin iškeliavusią aktorę Daivą Rudokaitę. 54-erių moteris mirė po sunkos ligos.
Apie mišias antradienį pranešusi D.Rudokaitės dukra Akvilė Žirgulytė socialiniuose tinkluose savo mamą pagerbė jautriais žodžiais. Įrašu sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Mano mylimiausias žmogus – mama Daiva Rudokaitė – išėjo, bet mūsų tikrai nepaliko – mus ir toliau lydės jos meilė ir šviesa“, – rašė Akvilė.
Žmonės.lt primena, kad apie kolegės, talentingos menininkės, psichoterapeutės Daivos Rudokaitės netektį Nacionaliniam Kauno dramos teatrui pranešė jos sutuoktinis Vytautas Blaževičius.
„Labai didelė netektis teatrui ir visai teatro bendruomenei, viena šviesi viltis – kad tiek daug išgyvenimų, patirčių, kurios visada švytinčia energija savotiškai lydi jos besišypsantį veidą, tarsi pailgina jos gyvenimą mūsų atminty ir kiekvieno širdy, ir neįsileidžiam tos minties, kad mirtis padarė savo“, – BNS pirmadienį sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.
-
Aktorės Daivos Rudokaitės gedi kolegos: „Ji buvo iš tų, kuriuos visada gera matyti“
-
Paskutinis Daivos Rudokaitės interviu: apie kelią svajonės link ir lemtingus mamos žodžius
-
Mirusios aktorės D.Rudokaitės dukra A.Žirgulytė pasidalijo jautriais žodžiais: „Su mama jūsų lauksime“
-
Kaune – mišios už Daivą Rudokaitę: pagerbti aktorės atminimo rinkosi artimieji ir kolegos
Jis pasakojo aktorę D.Rudokaitę pažinojęs nuo studijų laikų, prisiminė ją visada buvus labai žmogišką ir jaukią, greitai įgaudavusią žmonių pasitikėjimą.
„Daiva visada buvo labai žmogiška, labai jauki, savo šviesia, gera energija labai greitai patapdavo labai artimu ir patikimu žmogumi, dėl to daug ir paatviravimų, patirčių, daug gražių akimirkų – ne tik scenoje, repeticijose, bet ir gyvenime. Labai skaudi netektis, protu nesuvokiama“, – kalbėjo teatro vadovas.
Balandžio 15 dieną Daiva Rudokaitė atšventė 54-ąjį gimtadienį. Tądien savo feisbuko paskyroje ji dėkojo savo artimiesiems ir draugams.
„Ačiū brangieji, už sveikinimus, likėjimus ir minutę, skirtą man – apturėjau daug gerų emocijų. Apkabinu“, – rašė aktorė.
Daivos Rudokaitės pasiekimai
D.Rudokaitė gimė 1969 metų balandžio 15 dieną Panevėžyje.
1987–1991 metais mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė vaidybos studijas. 1990 metais stažavosi Juilliardo meno mokykloje Niujorke. 1991–1993 metais vaidmenis kūrė „Šiaurės Atėnų“ teatro trupėje. 1994 metais prisijungė prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės.
Aktorė taip pat buvo psichodramos specialistė, 2006 metais baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. 2005–2011 metais studijavo Europos psichodramos institute, tapo sertifikuota psichodramos terapeute, mokytoja, supervizore. Nuo 2009 iki 2018 metų ėjo Lietuvos psichodramos draugijos prezidentės pareigas, buvo Europos psichodramos asociacijos ir Lietuvos psichodramos draugijos narė.
Nacionalinis Kauno dramos teatras pranešime nurodo, kad aktorė savo žiniomis dalinosi su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais. 2018 metais D.Rudokaitė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo Sveikatos psichologijos magistro laipsnį. Tais pačiais metais jai suteiktas Lietuvos psichodramos draugijos Garbės narės vardas.
Fotogalerija:
