Susitikimą su A.Tapinu vedęs rašytojas Aidas Puklevičius vakaro pradžioje pabrėžė, kad A.Tapinas tebėra rašytojas kabutėse. „Tokie būna išleidę pirmą knygą. Tikraisiais rašytojais tampama tik parašius antrąją knygą“, – tvirtino jis.
Ant scenos užlipęs A.Tapinas iškart buvo įrėmintas didelėmis kabutėmis, kurias laikė dvi merginos. Po A.Puklevičiaus iškilmingo paskelbimo „Maro dienos“ autorių tikruoju rašytoju kabutės buvo išneštos.
Pavaizdavo šiurpų Kauną
Knygą „Maro diena“ išleidusios direktorė Danguolė Viliūnienė teigė, kad perskaičiusi A.Tapino knygą, dabar bijotų vaikščioti naktį po Kauną. „Manau, kad po šios knygos miesto gatvės laikinai ištuštės“, – šypsojosi D.Viliūnienė.
Leidyklos vadovė prisipažino, kad su nerimu laukė antrosios A.Tapino knygos. „Rankraščio neskaičiau, palaukiau knygos. Perskaičiusi nenusivyliau“, – teigė D.Viliūnienė.
A.Tapinas sakė, kad skirti daug dėmesio Kaunui jį įkvėpė vienas reiklus kaunietis per romano „Vilko valanda“ pristatymą.
„Jis paklausė, kodėl visi rašo tik apie Vilnių, o Kaunas lieka užmirštas. Atsakiau, kad esu vilnietis, ten gimęs ir užaugęs, bet jis primygtinai reikalavo kitose knygose paminėti ir jo miestą. Kai pažadėjau tai padaryti, jis dar paklausė, kiek puslapių tam skirsiu. Jų šioje knygoje yra gerokai per šimtą“, – šypsodamasis pasakojo rašytojas.
Susipažino su neįtikėtinomis legendomis
A.Tapinas, domėdamasis, koks buvo Kaunas 1907 m., pamatė, kad iš šio laikotarpio apie miestą yra labai mažai informacijos.
„Užtat sužinojau, kad Kaunas turi daug legendų. Viena jų, kad miesto požemiuose slepiasi karalienės Bonos Sforcos kariai, kurie pasirodys iškilus grėsmei. Kitas mitas: visi fortai po miestu jungiasi tuneliais. Trečioji legenda, esą Nemuno saloje sovietmečiu po žeme veikė slapta cheminio ginklo gamykla, dėl to aplink lakstydavo mutavusių triušių ir kitų gyvūnų“, – pasakojo A.Tapinas. Rašant knyga jis apvaikščiojo visus Kauno fortus, apie kuriuos jam papasakojo istorikas Vladimiras Orlovas.
„Gali būti, kai kai kuriuos papiktins toks Kaunas, koks pavaizduotas knygoje – postapokaliptinis, niūrus, bet jame gyvena visai kitokie žmonės“, – atskleidė A.Tapinas.
Žemaitė dirba žvalgybininke
Knygoje be Kauno bus aprašomas ir Vilnius, Londonas, Konstantinopolis. „Stengiausi parodyti miestų savitumą, remdamasis istoriniais pagrindais, bet nepamiršdamas pagrindinio knygos variklio – nuotykio. Tai didelis nuotykis, kartais kraupokas, kartais keliantis sunkius klausimus“, – sakė rašytojas.
Kaip ir knygoje „Vilko valanda“, jos tęsinyje vėl rasime istorinių asmenybių, kurioms suteikti neįprasti vaidmenys. Pavyzdžiui, kompozitorius Mykalojus Konstantinas Čiurlionis yra paslaptingame bokšte užsidaręs ir muziką valdantis magas, Žemaitė – Kaune besidarbuojanti žvalgybininkė, vadovaujanti jų tinklui. „Įdomu, kad tikrovėje 1907 m. Kaune Žemaitė lankėsi moterų suvažiavime, o knygoje jai suteikiau kitokį vaidmenį“, – pasakojo A.Tapinas.
Vakaro metu kauniečiai ne tik bendravo su rašytoju, bet ir klausėsi balkaniškos kabareto grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, grožėjosi iliuzionisto Roko Bernatonio triukais.
