Ilgamečiai „Sūkurio“ klubo vadovai laikomi sportinių šokių pradininkais bei populiarintojais Lietuvoje, pirmieji tapę mūsų šalies standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionais. Su šia pora tapatinama lietuviškosios sportinių šokių mokyklos pradžia, kurios tradicijas jiedu puoselėja iki šiol.
„Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį palikti kažkokį pėdsaką. Labai svarbu jausti, kad esi kažkam reikalingas. Tuomet žmogus gali jaustis laimingas. Tai, kad mes šiandien esame apdovanoti šiais garbingais vardais, parodo, jog mūsų veikla išties buvo kažkam reikalinga. Viską nuveikėme kartu. Galiu tik pasidžiaugti, kad man likimas lėmė turėti greta tikrai labai puikų ir įvairiose srityse nepaprastai talentingą žmogų – savo vyrą“, – dėkodama už įvertinimą kalbėjo medicinos mokslų daktarė-docentė J.Norvaišienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jūratė Norvaišienė: „Gyvenant kartu reikia girdėti vienam kitą, o ne suabsoliutinti kūniškus geismus“
Tardamas padėkos žodžius, Č.Norvaiša prisiminė per apdovanojimus ar kitas iškilmingas ceremonijas karių sakomą šūkį: „Tėvynės labui! Nežinau, ar galiu čia tuos žodžius sakyti, bet man rodos, kad visi esame savotiški kariai, nuo pat mažumės vis už kažką nuolat kovojantys. Tarnauju Lietuvai, tarnauju Kaunui. Gyvenime buvo daug pasiūlymų išvykti svetur, bet neiškeitėme savo šalies nei į Floridos aligatorius, nei į Italijos saulę ar kitus kraštus. Nes mūsų tėvynė yra čia – tai jūs.“
Č.Norvaiša juokais pateikė idėją garbės piliečiais skelbti visus, gimusius Kaune: „Juk visi gimstame lygūs, vienodai talentingi, tiek pat garsiai rėkiantys. Tačiau reikėtų sudaryti vertinimo komisiją, kuri vėliau nuspręstų, kuris yra vertas toliau nešioti garbės piliečio vardą, o iš ko jis turėtų būti atimtas. Tuomet ir pamatytume, kiek tų garbingų žmonių liko.“
1962 m. drauge pradėję lankyti pramoginių šokių kursus, vykusius tuometiniuose Kauno profsąjungų kultūros rūmuose, medicinos gydytojai Jūratė ir Česlovas pamilo šokį nuo pat pirmo žingsnelio. Netrukus tai peraugo į jųdviejų profesiją – talentinga pora pelnė tarptautinį pripažinimą. Jau 1965-aisiais jie tapo Lietuvos čempionais ir ištisą dešimtmetį šalyje buvo nenugalimi pramoginių šokių lyderiai. Netrukus pora pelnė ir tarptautinės klasės šokėjų pripažinimą bei tapo tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėjais.
Nuo 1974 m. Jūratė ir Česlovas Norvaišos iki šiol vadovauja „Sūkuriui“ ir kasmet organizuoja jau 53 kartus vykusias tarptautines sportinių šokių varžybas „Gintarinė pora“. Jų treniruojami šokėjai daug kartų tapo Europos ir pasaulio čempionais bei įvairių čempionatų, taurių prizininkais. Be to, pora yra sukūrusi choreografiją dramos spektakliams, televizijos laidoms ir koncertams.
Už nuopelnus sportui jie apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinais.
„Dievas davė, kad nuo pat gimimo man teko garbė gyventi šalia šių puikių žmonių ir matyti jų didelius pasiekimus. Dėl to esu labai laimingas. Džiaugiuosi, kad jie dirba Kauno labui, rūpinasi miestu ir nesiliauja garsinę jo vardą. Tai guvaus ir racionalaus proto šeimyna, kuri visada padeda ir pataria mums. Duok Dieve, kad visi kauniečiai, kurie yra gyvenime kažką pasiekę, taip rūpintųsi ir mylėtų mūsų gimtą miestą. Tuomet tikrai gyventume, lyg pasakoje“, – miesto garbės piliečius pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Viena iškiliausių Lietuvos sportinių šokių porų, savo pasiekimais ir darbu garsinanti Kauno miesto vardą, jau 58 metus gyvena santuokoje. Simboliška, jog Kauno garbės piliečiu paskelbtas Lietuvos sportinių šokių federacijos garbės prezidentas Č.Norvaiša prieš dvi savaites minėjo 82 metų sukaktį.
Kauno miesto garbės piliečio vardas nuo 1991-ųjų teikiamas nusipelniusiems asmenims, savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto ir visuomeninėje bei kitose srityse garsinantiems Kauno miesto vardą Lietuvoje ir svetur, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę.
Norvaišų vardai įrašyti greta tokių iškilių asmenybių, kaip Valdas Adamkus, Vladas Garastas, Arvydas Sabonis ir kitų. Iš viso Kauno miesto garbės piliečių vardai suteikti 28 žmonėms.
