Nesitikėjo, kad sulauks tokio „nuogalių“ susidomėjimo
Tarptautinio festivalio sumanytoja ir šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė neslėpė, kad imersinis spektaklis „Nuogiems žiūrovams“ tapo šių metų pagrindiniu reiškiniu.
Vengrų choreografės Martos Ladjanski spektaklis, per kurį ne tik atlikėjai, žiūrovai, bet ir techninis personalas turėjo būti visiškai nuogi, tapo sensacija. B.Letukaitė portalui Žmonės.lt patikino, kad bilietai buvo iššluoti vos apie jį paskelbus ir nors salėje buvo numatyta talpinti 60 žiūrovų, dėl didelio susidomėjimo jų galiausiai buvo 70.
„Salėje tilpo ir daugiau žiūrovų, tačiau žmonių apribojimą nurodė pati kūrėja Marta, kadangi ji norėjo padaryti kuo intymesnę, artimesnę aplinką“, – patikslino B.Letukaitė.
Šokio teatro „Aura“ vadovė drąsią vengrų kūrėją Martą Ladjanski pažįsta jau daug metų, tačiau kaip sako pati, niekada nebūtų patikėjusi, kad jos atvira kūryba bus priimta ir Lietuvoje.
„Tai pirmas toks reiškinys Lietuvoje. Nors dramoje ar šokyje esame matę nuogų kūnų, tačiau, kad žiūrovas būtų nuogas, to dar nėra buvę. Marta šį performansą pristatė dar prieš penkerius metus, tačiau aš jai visada sakydavau, kad Lietuvoje tai negalėtų įvykti. Tikrai netikėjau, kad mūsų šalyje atsiras tiek daug drąsuolių, kurie veršis į tokį spektaklį. Man tai buvo labai maloni staigmena“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt neslėpė B.Letukaitė.
Žiūrovės Faustos patirtis
Nors pati B.Letukaitė performanse nedalyvavo, jos kolegė, Kauno šokio teatro rinkodaros specialistė Fausta Simaitė prisijungė prie nuogų žiūrovų ir išgyveno valandos trukmės neįprastą patirtį. Ji sutiko portalui Žmonės.lt papasakoti, kaip vyko spektaklis ir kokie jausmai aplankė jo metu.
„Atėjus į salę reikėjo nusirengti, o ten jau mus nuogus pasitiko pagrindiniai performanso atlikėjai. Iš žiūrovų savanoriškai į sceną buvo pakviesta apie 10 žmonių. Nustebino tai, kad buvo tikras rankų miškas, daugelis norėjo prisijungti prie artistų. Jie visi kartu nuogi vaikščiojo po sceną, atliko tam tikrus judesius, kartais ateidavo ir prisiliesdavo prie sėdinčių žiūrovų.
Vėliau Marta į sceną pakvietė visus likusius sėdėti žiūrovus ir skatino išreikšti savo laisvę judesiu, pašokti. Galiausiai renginys baigėsi visų nuogų žmonių tvirtu apsikabinimu“, – pasakojo F.Simaitė.
Paklausus, kaip žiūrovė jautėsi viso renginio metu ir po jo, ji patikino, kad nejaukumo išties nebeliko.
„Sėdėdamas pamiršti, kad esi nuogas. Per tą valandą nuogumas tampa įprasta ir jo nematai kaip kažko neįprasto, tiesiog stebi, kad vyksta. Mačiau, kad ir kiti pasimiršo, viskas tapo natūralu, taip tarsi įsitraukėme į bendrystę“, – portalui Žmonės.lt sakė Fausta.
Ji atskleidė, kad daugelis dalyvavusių buvo vyresnio amžiaus žmonės iki 50-ties metų, tačiau buvo ir viena 19-metė. Prisijungė ir nudistų asociacijos nariai. „Susidomėjimas buvo labai didelis“, – pridūrė ji.
Tokių reiškinių Lietuvoje ateityje bus daugiau
Pritardama spektaklyje sudalyvavusiai kolegei, garsi šokėja Birutė Letukaitė patikino, kad po tokio susidomėjimo Lietuvoje panašūs pasirodymai tik dažnės.
„Daugelis laukia tokių atvirų kūrėjų atvykimo į Lietuvą. Dabar juokaujame, kad kitam panašiam renginiui prireiks „Žalgirio“ arenos, kad tilptų visi norintys“, – juokėsi Birutė.
Garsiai nuskambėjusį Martos Ladjanski imersinį spektaklį „Nuogiems žiūrovams“ įvertino ir Lenkijos scenos menų kuratorė Joanna Leśnierowska.
„Pasirodymas iškėlė daug svarbių klausimų, susijusių su nuogumu scenoje ir už jos ribų, pakvietė žiūrovus permąstyti savo asmeninę poziciją jo atžvilgiu. Iš pirmo žvilgsnio radikalus bei kontroversiškas sumanymas pakviesti žiūrovus stebėti spektaklį nuogiems, o kai kuriems – ir prisijungti prie menininkų scenoje, galiausiai pasirodė esąs labai turiningas ir brandus pasiūlymas apgalvotai nagrinėti reiškinius, kaip teatro kontekste gali būti kuriama bei patiriama vienodai gražių ir veiksnių kūnų bendruomenė.
Tai suteikė atvirą erdvę subtiliam bendravimui bei žmogiškajai bendrystei, užsimezgančiai tiek vaidinančiųjų, tiek stebėtojų pasirinkimu, atskleidė žmogiškųjų susitikimų ir bendruomenės, kuriamos žingsnis po žingsnio su visiška jos narių, net jei laikina, atsakomybe už save bei kitus, grožį.
Spektaklio galia slypi galimybėje patirti kūnų bendrystę, sukurtą lėtai ugdomu pasitikėjimu ir supratimu apie trapią bei reiklią įsitraukimo pusiausvyrą, kurią turime išlaikyti visuose tarpusavio santykiuose – tiek suprojektuotoje saugioje scenos laboratorijoje, tiek kasdienybėje“, – teigė Joanna Leśnierowska.
