Tapote aštuntojo sezono „Muzikinės kaukės“ laidos vedėjais. Kokia pirma emocija užplūdo išgirdus šį pasiūlymą?
Indrė: Pasirodo, gyvenimas gali būti šokiai ir dainos! Stoti už projekto – eterio veterano vairo – tiesiog nuostabu! „Muzikinė kaukė“ – mylima žiūrovų, visada gebanti stebinti ir niekada nenustojanti džiuginti!
Simonas: Prisipažinsiu, kelis kartus prieš tai esu gavęs pasiūlymą pabandyti jėgas kaip dalyvis, bet atsisakiau. Kai pamačiau pažįstamą numerį skambinant – pamaniau, vėl tuo pačiu klausimu, reikia greitai sugalvoti, dėl ko šį kartą atsisakysiu (šypsosi). Bet kai pasiūlė kitą amplua, iškart susidomėjau, nes norėjosi avantiūros, ko nors naujo, nepatogaus.
„Muzikinė kaukė“ man asocijuojasi su drąsa, nes pirmiausia galvoju apie dalyvius ir kiek darbo reikalauja kiekvienas įsikūnijimas. Aš „Muzikinės kaukės” nedrįsau prisijaukinti kaip dalyvis, nes tikiu, kad pirmiausia reikia labai užtikrintai jaustis vokalo srityje, kad galėtum bent pradėti kapstytis ir ieškoti savyje atlikėjo. Bet nufilmavus pirmas laidas įvyko keistas suartėjimas su dalyviais – jaudinuosi už juos, stengiuosi palaikyti, laukiu, kas bus toliau…
Ilgai svarstėte, ar priimsite pasiūlymą tapti šio projekto vedėjais?
Indrė: Prisijungti prie metų patikrinto projekto, žiūrovų mylimo ir visada laukiamo – gera ir smagu. Džiaugiuosi būdama LNK kanalų grupės dalimi ir su atvira širdimi einu į projektus, kurie priverčia tą širdį šypsotis.
Simonas: Lygiai 18 sekundžių, kol pasitikrinau, ar teatro repertuaras man bus palankus ir nesikirs filmavimo, repeticijų laikai.
Skelbiama, jog „Muzikinė kaukė“ atsinaujina. Žinome, kad pasikeitė vedėjai – jais tapote jūs. Išduokite, kokių dar naujienų paruošė „Muzikinės kaukės“ kūrėjai?
Indrė: Projektas – „senyn”, o viskas jame „jaunyn ir naujyn”. Pasikeitė ne tik vedėjai, bet ir projekto staigmena, komisijos narys – šimtatūkstantinę sekėjų armiją jutube turintis Paul de Miko. Jo komentarų laukiu pati, tikiuosi, jų lauks ir žiūrovai.
Kuo ketinate sužavėti žiūrovus? Kaip manote, kokios yra stipriosios jūsų, kaip laidos vedėjų, savybės?
Indrė: Bet juk projektas ne apie mane! Tai nuostabi, ypatingai talentingų žmonių įsikūnijimų kelionė su pasauliniais hitais, šokiais ir staigmenomis. Mano darbas – leisti jiems atsiskleisti.
Simonas: Kalbėti apie save, ypač srityje, kurioje debiutuoji, gali tik beprotis arba savimyla. Aš jau ne beprotis ir dar ne savimyla. Aš aktorius – man patinka improvizacija. Dar patinka paerzinti Vytenį Pauliukaitį (šypsosi).
Kokią nuomonę spėjote susidaryti vienas apie kitą? Kaip manote, ar jums pavyks sukurti gerą tandemą?
Indrė: Žaviuosi santūriais ir elegantiškais vyrais, kurie turi humoro jausmą ir neieško žodžio kišenėje. Simonas – toks. O aš nesu problematiška, gyvenime jaučiuosi kaip šokių aikštelėje, kokia muzika groja – taip šoku, stengiuosi visada išgirsti savo partnerį ir būti gera partnere pati.
Simonas: Indrė darbšti ir pozityvi. Mes abu tėvai. Tiksliau – ji mama, aš tėvas. Jau nesu toks jaunas, kad kabinčiau žmonėms etiketes su jais normaliai nesusipažinęs, nes gyvenime, kiek atsimenu, beveik visada po to tenka pripažinti, kad paskubėjau ir klydau. Reikia suprasti, kad mes, vedėjai, esame tik dalis laidos, ir tikrai ne pati svarbiausia, todėl mūsų darbas išryškinti tai, dėl ko žmonės ir žiūri „Muzikinę kaukę” – dalyvius ir jų įsikūnijimus.
Indre, atrodo, kad dabar atėjo tavo laikas. Esi net kelių projektų vedėja, garsi influencerė, ir net dviejų vaikų mama. Kaip viską suspėji? Ar esi patenkinta tokiu greitu gyvenimo etapu?
Tiesą pasakius, kartais papildomų jėgų suteikia ir maži padrąsinimai. Mums visiems kartais reikia plojimų ir mažų laimėjimų. Kartais po kokio projekto, filmavimo, kelionės su vaikais ar vaikų blogai miegotos nakties būnu tokia pavargusi, kad vos galiu pavilkti kojas, o tada ima kas nors iš šalies ir pagiria, kad esu nuostabi mama ar moteris, paklausia, kaip viską suspėju, ir dar priduria, kad įkvėpiu juos. Kartais tokio paskatinimo užtenka, kad pavargusios kojos imtų šokti. Mes visi turėtume gyvenime rasti progų dažniau skatinti ir girti kitus.
Simonai, mūsų visuomenėje gaji nuomonė, kad teatro aktoriai skeptiškai žiūri į televizinius projektus. Koks tavo požiūris?
Mūsų visuomenėje tiek gajų nuomonių, kad galima būtų atidaryti universitetą ir apie tai mokytis. Mano požiūris į viską toks – tu neturi teisės apie kažką šnekėti lyg kažką suprastum, kol pats nepabandai. Aš gaunu pasiūlymą, jį apsvarstau ir padarau sprendimą, ar noriu būti to dalimi. O kokioje tai bus platformoje, man mažiausiai rūpi. Kol galvojau apie visuomenės nuomones, ir taip praleidau nemažai pasiūlymų, dėl kurių gailiuosi, – laikas pasivyt.
Simonai, neseniai viename interviu kalbėjai, kad gimus vaikui pradėjai galvoti apie stabilesnį gyvenimą ir net profesijos keitimą. Teigei, jog aktoriaus profesija atima daug laiko ir gražių valandų, kurias galėtum praleisti su vaiku ir žmona. Ar vis dar galvoji apie tai? Tąkart minėjai, jog tau labiau patiktų darbas su medžiu kokioje nors sodyboje. Sunku įsivaizduoti, jog toks entuziastingas ir charizmatiškas vyras galėtų tiesiog užsidaryti namuose ir drožinėti.
Gimus sūnui viskas po truputį tapo aiškiau. Tada tėčio mirtis. Emociškai alinantys metai buvo. Žmogus gyveni sau, plauki pasroviui, visada sakai, kad kažką padarysi rytoj, taip pakankamai patogiai egzistuoji.
Gaila, kad tik stiprūs emociniai sukrėtimai išjudina ir priverčia kažką keisti. Tiesiog supratau, kam noriu skirti savo laiką. Visa tai turbūt tiek kartų girdėta, kad jau tapo nuvalkiota ir banalu, bet be šeimos aš daugiau nieko neturiu, dėl ko norėčiau stengtis, ir bet kokie darbai, kurie neteikia džiaugsmo, yra nusikaltimas prieš save.
Projekto filmavimo akimirkos – galerijoje:
