Vieno iš populiariausių dienraščių „The New York Times“ kulinarijos rubrikoje penktadienį pasirodė įrašas, kuriuo skaitytojai kviečiami pasigaminti „idealiai vasarai“ tinkantį patiekalą – lenkišką šaltą rožinę sriubą. Tiesa, nurodomas patiekalo pavadinimas chłodnik litewski – lietuviška šaltsriube.
Internete netrukus pasipylė susirūpinusių lietuvių komentarai, kad šis patiekalas ne lenkų, o lietuvių ir yra vadinamas šaltibarščiais. Pasisakė ir žinomi šalies žmonės.
„Šaltibarščiai!“ – po „The New York Times“ įrašu komentavo keliautojas, žurnalistas Orijus Gasanovas.
„Tai nacionalinis lietuviškas patiekalas, o ne lenkiškas!“ – antrino Saugirdas Vaitulionis.
O komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas net tiesiogiai kreipėsi į teksto autorę Kasia Pilat su prašymų ištaisyti savo klaidą. Savo įrašu jis sutiko pasidalinti su Žmonės.lt skaitytojais.
„Visi piktinasi vienu didžiausių Lietuvos istorijoje kulinariniu skandalu, kai „The New York Times“ savo kulinarijos skiltyje šaltibarščius pavadino lenkiška sriuba (nors recepto aprašyme ir nurodė sriubos kilmę – nuo ATR laikų). Pasipiktinau ir aš komentaru po NYT Facebook įrašu, bet pagalvojau, kad to neužtenka, turim kiekvienas pakovoti už mūsų nacionalinį identitetą ir rožinį kefyrą. Susiradau tos klaidos autorę – NYT Cooking rubrikos redaktorė Kasia Pilat, ir per visus įmanomus kanalus (FB, emailu, Linkedinu, IG) parašiau jai laišką su labai konkrečiais grasinimais ir reikalavimais. Visas New York Times išlikimo klausimas dabar kabo ant Kasios pasirinkimo – sureaguoti ar leisti problemai eskaluotis iki tokio lygio, kokį Ameriką matė tik 1962-ųjų spalį. Aštriadančiai lietuviai, ginkluokitės plakatais, gali tekti eiti ginti šaltibarščių!“ – feisbuke rašė K.Žurauskas.
Jis paviešino kulinarijos redaktorei skirto laiško tekstą:
„Kasia Pilat, NYT maisto gaminimo redaktorei, kuri įžeidė didžią lietuvių tautą atimdama šaltos rožinės sriubos autorystę
Miela Kasia,
Mano vardas Karolis Žukauskas ir rašau jums kaip išdidus lietuvis, kuris yra labai susirūpinęs dėl neseniai paskelbto įrašo jūsų oficialiame Facebook puslapyje ir recepto NYT svetainėje.
Šiame įraše „The New York Times“ klaidingai įvardijo mūsų tradicinę lietuvišką sriubą – šaltibarščius, nes nurodo juos kaip lenkiškus. Turiu pabrėžti, koks svarbus šis patiekalas Lietuvos tautinei tapatybei ir kultūrai. Pavadinti jį lenkišku ne tik istoriškai netikslu, bet ir nepaisoma lietuvių pasididžiavimo mūsų unikaliu kulinariniu paveldu. Šaltibarščiai lietuvių namuose ir virtuvėse puoselėjami ištisas kartas, o ryški rožinė spalva yra lietuviškų vasaros valgių simbolis. Vilniuje (Lietuvos sostinėje) net vyksta šios sriubos šventė – Rožinės sriubos festivalis! (Jeigu norėtumėte, mielai atsiųsčiau nuotraukų iš festivalio arba padėsiu suorganizuoti kelionę į Vilnių kitos vasaros festivaliui, jei nuspręstumėte savo NYT kulinarijos skyrių išplėsti platesniais maisto antropologijos tyrimais.)
Verta paminėti, kad net jūsų vartojamas lenkiškas pavadinimas „chłodnik litewski“, išvertus iš lenkų kalbos, reiškia „šalta lietuviška sriuba“. Tai tik dar labiau pabrėžia stiprias lietuviškas patiekalo šaknis.
Jei atvirai, šaltibarščius vadinti lenkiškais, rizikuojame ne tik nedideliu kultūriniu nusižengimu. Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje, o mes jau ilgą istoriją tvirtai stovime už savo principus.
Klaidingai pateikdami mūsų nacionalinį patiekalą, rizikuojate pakviesti prie jūsų redakcijos Niujorke susiburti minią aštriadantių lietuvių, o žiniasklaidos revoliucija gali būti ne už kalnų.
Nenustebčiau, jei iki pirmadienio Lietuvos prezidentas iškviestų JAV ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl šios klaidos. Juk mes, lietuviai, rimtai žiūrime į savo tradicijas, o kai tos tradicijos pateikiamos klaidingai, pasekmės gali greitai paūmėti.
Tad kol ši situacija nesukels dar daugiau rūpesčių, siūlau „The New York Times“ oficialiai atsiprašyti Lietuvos žmonių. Šis atsiprašymas turėtų būti gerai matomas kito numerio pirmajame puslapyje. Ir žinoma, atsiprašymas turi būti parašytas rožinėmis raidėmis – kaip ir mūsų mylimos sriubos, šaltibarščių spalvos.
Jei nematysiu tinkamo atsakymo, svarstysiu dvi galimybes: atšaukti NYT prenumeratą (manau, sumokėjau apie 10 eurų!!!) arba atskrisiu į Niujorką ir prie jūsų biuro protestuosiu vilkėdamas rožinį kostiumą. Jūs tikrai mane pastebėsite.
Dėkojame už dėmesį šiam klausimui. Tikiuosi, kad imsitės atitinkamų veiksmų, kad ištaisytumėte šią apgailėtiną klaidą ir pagerbtumėte kultūrinius skirtumus, dėl kurių Lietuva yra unikali.
Pagarbiai
Karolis Žukauskas
Išdidus lietuvis“, – rašė K.Žukauskas.
Komunikacijos specialisto išsakytą mintį protestuoti prie dienraščio „The New York Times“ biuro durų įgyvendino socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi Nerija Vietaitė.
„Atidarot duris, „The New York Times“, nes mesiu akmenį pro langą! Yra apie ką pakalbėti! O kokios jūsų emocijos? Pykstat ar suprantat? Šaltibarščiai mūsų“, – po šmaikščiu vaizdo įrašu rašė N.Vietaitė.
Po susiklosčiusios situacijos „The New York Times“ savo klaidą dalinai ištaisė. Nors oficialioje jų svetainėje šaltibarščiai vis dar vadinami chłodnik litewski, tačiau prie patiekalo aprašymo atsirado daugiau sąsajų su Lietuva. Tiesa, socialiniuose tinkluose šaltibarščiai vis dar priskiriami lenkams.
„Idealus patiekalas vasaros piko metu, kai karštas maistas atrodo neįsivaizduojamas, tačiau šviežių produktų gausu, chłodnik litewski yra bene geriausiai žinomas iš lenkiškų chłodniki (šaldytų sriubų). Chłodnik litewski reiškia lietuvišką šaltsriubę ir atspindi laiką, kai Lenkija ir Lietuva valdė viena dinastija, pradedant nuo XIV amžiaus pabaigos – laikotarpiu, kai lenkiška virtuvė buvo paveikta lietuviškos virtuvės ir atvirkščiai“, – teigiama „The New York Times“ įraše.
2022 metais kulinarinį paveldą tyrinėjantis istorikas Rimvydas Laužikas 15min.lt yra sakęs, kad nors dabartiniai šaltibarščiai yra gana pasikeitę, juos vis tiek galime drąsiai vadinti mūsų, lietuviška sriuba – ir pasididžiavimu nesidalinti su jokia kita tauta.
Pirmieji sriubos receptai šaltiniuose atsirado gana vėlai – tik XVIII a. pab.–XIX a. pradž. Tačiau, anot R.Laužiko, ankstesniais metais lietuviai tiesiog neturėjo tradicijos užrašinėti receptus. Bet tai nereiškia, kad šaltibarščiais nebuvo mėgaujamasi daug anksčiau.
„Kaip ir daugelis iš vietinės tradicijos kylančių patiekalų, taip ir šaltibarščiai pakankamai vėlai pakliūna į rašytinius šaltinius. Net jei ieškotumėme, kada atsiranda juodos duonos receptas, būtų labai vėlyvi laikai. Pačių seniausių patiekalų pavadinimai užrašyti XVI a., o pirmoji receptų knyga Abiejų Tautų Respublikoje pasirodė tik XVII a. pabaigoje. Panašiu metu buvo parašytas ir pirmosios LDK receptų knygos rankraštis. Pas mus labai ilgai gastronomija egzistavo kaip žodinė, gyvoji tradicija, kuri buvo perduodama ir išmokstama iš rankų į rankas, iš galvos į galvą, bet nebuvo užrašinėjama. Ir tai pasakytina apie visą mūsų gastronomijos istoriją“, – pasakojo R.Laužikas.
