Didžiausio ir svarbiausio kino festivalio oficiali pradžia – kovo 21-oji, o dieną prieš startą jis pristatytas kviestinei publikai. Vilniuje šimtai garsių kultūros, meno, pramogų, verslo, sporto, politikos atstovų žengė raudonu kilimu, visus juos vienojo geras skonis ir meilė kokybiškam autoriniam kinui.
24-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet dar didesnis – 170 filmų programą pristatantis festivalis vyks 19-oje miestų, o programoje žada parodyti ir drąsius, originalius, eksperimentinius filmus, kurie retai patenka į kino teatrų repertuarus.
Pokalbis su festivalio organizatoriais:
Atidarymo akimirkos – galerijoje:
Kovo 21– balandžio 4 dienomis vyksiančio festivalio šūkis „Kai sustoji, pabunda vaizduotė“, pasak „Kino pavasario“ direktorės Vidos Ramaškienės, kvies pabėgti nuo kasdienybės triukšmo. 15min pasiteiravo, kaip festivalio svečiai pabėga nuo kasdienių rūpesčių?
Festivalio siela Vida Ramaškienė pripažino, kad pastaruoju metu gyvename išties dideliu tempu. Todėl, anos jos, kartais reikėtų paieškoti būdų pasislėpti nuo mus supančio šurmulio: „Turime sustoti, pabūti su savimi ir savo artimaisiais. Tai turbūt prasmingiau negu bėgioti iš vieno darbo į kitą.“
Paklausta, ar pati dažnai atranda progų pailsėti ir skirti laiko sau, V.Ramaškienė sakė, kad dabar jos gyvenime tokių progų yra daugiau negu anksčiau, bet vis dėlto dar per mažai.
„Turiu pripažinti, kad mano jau toks amžius, kada aš galiu sau daugiau leisti, nes dirba jaunimas. Dabar aš galiu daugiau pagalvoti apie save, savo artimuosius bet, žinoma, to nepakanka, norėtųsi daugiau“, – sakė V.Ramaškienė.
Pasiteiravus, kaip ilsisi nuo kasdienybės, moteris išskyrė kelias kultūrines veiklas: „Tai ir tas pats kino žiūrėjimas, ir išvažiavimas kur nors. Žinoma, ir artimų žmonių susibūrimas, nuoširdus pokalbis – jų dėka galime pabėgti iš to ratelio.“
Sąvoką „kasdienybės triukšmas“ atlikėjas Vidas Bareikis įvardija kaip žmonių kasdienį palydovą. Kiekvienas su juo skirtingai kovoja – vieni per kūrybą, kiti turi tam tikrus ritualus. O ir apsilankymą „Kino pavasaryje“ dainininkas laiko geru mišiniu tarp ritualų ir kūrybos: „Šiame festivalyje žmonės gali pamatyti kitų kūrybą. Mes su šeima stengiamės pamatyti kuo daugiau filmų, tokiu būdu pabėgti nuo triukšmo.“
„Mums pasisekė, kad mes gyvename gamtoje, todėl namų erdvė yra rami – tai prieglobstis, į kurį tu pabėgi. Dažnai nuo triukšmo esu linkęs sprukti ir į meno pasaulį. Šiandien turėjau koncertą ir pagalvojau, kad buvimas scenoje, nors ir 15 minučių, leidžia tarsi plaukti kažkokioje erdvėje, atsipalaiduoti,“ – tęsė atlikėjas.
Vidas prisipažino, kad visgi per retai sau leidžia pabėgti nuo visų darbų, tačiau labai stengiasi išmokti tai padaryti. „Esu darboholikas, turiu išsikėlęs sau daug tikslų, kurie kartais mane spaudžia. Todėl mokausi ramybės. Pirmiausia, turime pripažinti, kad dažnai persidirbame, eikvojame savo laiką ne tokiems svarbiems dalykams kaip šeima, poilsis. Kartą man viena gera draugė pasakė: „Tu vis šneki, ką privalai padaryti, o pasakyk man, ką nori padaryti“, – prisiminė V.Bareikis.
Dienotvarkėje daugybę darbų turintis režisierius Oskaras Koršunovas pasakojo nuolat skubantis, daug visko norintis, tačiau šį vakarą sustojęs ir leidęs sau pasimėgauti filmų vakaru: „Aš nei karto nebuvau „Kino pavasario“ filmuose, atvykdavau tik į atidarymą. Šį kartą Varšuvos nacionaliniame teatre mane pakvietė statyti spektaklį, bet pirmą kartą atsisakiau. Dabar turėsiu laiko pažiūrėti filmus, sustoti.“
„Kasdieninio triukšmo yra labai daug – gausu informacinių technologijų, šlamšto, viskas susilieja. Žmonės turi ir vidinius triukšmus. Labai svarbu žmogaus mąstymas ir sugebėjimas triukšmo visumoje išgirsti tylą arba skambesį, kuris iš tikrųjų atveria sielą ir jausmus“, – apie kasdienybės triukšmą kalbėjo Oskaras.
Režisierius sakė, kad yra du būdai pabėgti nuo triukšmo – pačiam garsiai rėkti arba išvažiuoti į gamtą. „Aš dažnai triukšmauju tai, kad užgožiu kitų triukšmus“, – 15min šmaikštavo O.Koršunovas.
Paklausta, kaip atlikėja Erica Jennings kovoja su skubėjimu ir nuolatiniu laiko trūkumu, moteris prisipažino, kad ši tema jai labai aktuali. Netrukus ir jos klausytojai galės išgirsti naujausią jos dainą apie žmonių ryšius, naująsias technologijas, kurios palengvina gyvenimą, tačiau priverčia jaustis vienišais.
„Manau, kad mes po truputį prarandame žmogišką ryšį, kurio labai reikia. Negalime pamiršti, kad labai svarbu kiekvieną dieną jausti akimirkas, kurios mums yra svarbios ir padaro mus laimingais. Privalome vertinti tai, kas mums iš tikrųjų yra svarbu. Man tai – vyras ir vaikai“, – neslėpė Erica.
Ji taip pat pridūrė, kad nereikia stengtis būti visur ir visada – kartais geriau pailsėti, paskaityti knygą, o pasaulis per tą laiką tikrai nesugrius. Atlikėja prisipažino, kad dažnai stengiasi ir pati pabėgti į gamtą, išvyksta su šeima į mišką pasivaikščioti.
„Ir labai mėgstu šokti. Jei nueinu į klubą, visuomet šoku. Su Jurgiu labai mėgstame latino šokius – salsą. Taip pat dievinu žiūrėti filmus, skaityti, o kartais atsipalaiduoju ir gulėdama burbulų vonioje.“
Vytautas Juozapaitis, paklaustas, kas jam ir žmonai Eglei yra kasdienybės triukšmas, atsakė kiek filosofiškai: „Mums kasdienybė yra triukšmas, bet tas triukšmas yra mūsų gyvenimas. Mūsų tokia jau lemtis, turbūt, tiek savo profesijose, tiek pomėgiuose gyventi triukšme. Tai yra kasdienybė ir mes nuo kasdienybės bėgame prie triukšmo, o nuo triukšmo prie kasdienybės, kas yra triukšmas.“
O ar jie randa laiko pabūti vieni ir pailsėti nuo aplinkos? Žinoma pora tikina – tai gana sudėtinga.
„Pabūti su savimi tenka retai, nes dažniau būnu su žmona“, – sakė Vytautas. Jam antrino ir Eglė: „O aš dažniau būnu su juo. Vieni būname iš tiesų retai.“
Pasiteiravus, kas jiems padeda pailsėti ir pabėgti nuo buities, Vytautas ir Eglė išskyrė būtent kiną. Anot jų, tai tikriausiai ir yra reta galimybė pabūti vieniems, su savimi.
„Kino teatras yra ta vieta, kur užtemsta šviesos, tu nebegali garsiai kalbėti ir visas esi tame veiksme, kuris rodomas ekrane. Tu gyveni tą gyvenimą, ir tuo pačiu gyvenimą ekrane adaptuoji savo gyvenimui, susitapatini su vienu iš personažų. Ir po to visą tą atkartoji, ir momentais, kai negali būti su savimi vienas, mintyse vis tiek prisimeni tas minutes, kai esi su savimi“, – savo įžvalgomis dalijosi Vytautas.
Be to, pora išskyrė ne tik kiną, bet ir lankymąsi spektakliuose, operose, koncertuose. Tačiau ar Vytautui ir Eglei tai tikrai yra būdas pailsėti nuo buities ir nuolatinio lėkimo, žinant, kad jų gyvenimas susijęs su muzika?
„Žinote tą banalų posakį – jei nenori dirbti visą gyvenimą, tai dirbk tokį darbą, kurį mėgsti. Tada tu visą laiką būsi atostogose. Mūsų gyvenimas yra tai, ką mes mėgstame, mylime. Aišku, nuo to pavargstame, o Eglė dirba dar ir pedagoginį darbą, bet jo metu jauniems žmonėms irgi perteikia savo meilę muzikai“, – sakė V.Juozapaitis.
Anot Vytauto, visiškai atitrūkti nuo buities yra sudėtinga: „Aš nemanau, kad reikia išeiti iš kasdienybės ją užmirštant. Taip, reikia duoti šiek tiek poilsio smegenims, ausims, bet vien gulėjimas, nieko nedarymas ir atsiribojimas žmonėms gali iššaukti klinikinę smegenų mirtį, kai žmogus praranda ryšį su tuo, ką daro visą gyvenimą. Pauzės gali būti pavojingos.“
Šiuo metu pirmosios atžalos besilaukianti atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė sakė, kad sąvoką „kasdienybės triukšmas“ interpretuoja kiek kitaip.
„Mano kasdienybė yra truputį nurauta – esu kūrybos žmogus. Tai nuolat į save geriu įspūdžius ir bandau juos kažkur atspindėti, kad įkvėpčiau žmones ir jiems suteikčiau kažkokio ūpo“, – kalbėjo D.Filmanavičiūtė.
Atlikėjos teigimu, progų pailsėti nuo nuolatinio tempo ji randa ne taip jau dažnai. Tačiau kai tik gali, labiausiai pasiilsi žiūrėdama kino filmus. Todėl šis festivalis jai yra itin artimas.
„Nuo kasdienybės bėgu labai disciplinuotai. Kai jau jaučiu, kad man reikia akimirkos sau, tikrai nesikankinu ir nevaidinu aukos. Gera knyga, geras filmas ar netgi nuėjimas į parodą yra mano pabėgimas. Tai darau labai piktybiškai gerąja prasme – susirenku daiktus, susirenku galvą ir einu kažkur pabūti. Tuomet visas džiaugsmas po truputį grįžta atgal“, – pasakojo D.Filmanavičiūtė.
Aktorė Larisa Kalpokaitė neslepia, kad didžiąją dalį jos įtempto gyvenimo sudaro darbas. Tai nuolatinės repeticijos, gastrolės, spektakliai, koncertai. Aktorė pripažįsta, kad net ir vasarą, kai baigiasi teatro sezonas, ji negali visiškai nuo to atitrūkti.
„Nuo darbo dažniausiai pabėgu pavasarį arba vasaros pradžioje, kai nuvažiuoju kur nors prie jūros – arba į Nidą, arba į Kroatiją. Ten trupučiuką atsijungi, bet šiaip tai pastoviai, netgi atostogų metu, kai aktoriams būna mažiau darbų, tu vis tiek visą laiką gyveni budėjimo režime – tave gali bet kada iškviesti filmuotis arba vaidinti spektakliuose“, – pasakojo L.Kalpokaitė.
Tačiau aktorė tikina, kad kinas jai, kaip aktorei, nėra idealiausias būdas pabėgti nuo kasdienybės triukšmo. Larisa sako laisvu metu mėgstanti pasilepinti: „Pabėgimas nuo buities ir aplinkos man yra kelionės Taip pat, kai suteiki kažkokį malonumą sau, tarkim pabūni SPA, kur niekas netrukdo, ir pati save myli, ir pati džiaugiesi.“
Viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis sutinka, kad šiais laikais per didelį skubėjimą laiko tikrai trūksta: „Mes labai dažnai pamirštame gyventi, amžinai skubame, turime daug rūpesčių, darbų. Kartais mums reikia sustoti, kad pasijustume gyvi, laimingi ir pamatytume, kas yra aplink mus. Dėl viso triukšmo, kurį kelia žmonės, darbai ir rūpesčiai, pamirštame ramiai gyvent“
Vis dėlto Saugirdas sako nesistengiantis pabėgti nuo kasdienybės triukšmo, nes žino, kad ji vis tiek pasivys. Problemas reikia spręsti, o su jomis susitvarkius, žmogus išmoksta ir sustoti. Tačiau rasti laiko sau yra būtina.
„Aš turiu tokią tradiciją – kiekvieną savaitgalį turiu tylos sekmadienius, kai su niekuo nekalbu, guliu lovoje, valgau, žiūriu filmus ir stengiuosi būti toli nuo šaršalo. Tada aš tarsi iš naujo persikraunu, kad pirmadienį vėl galėčiau kibti į darbus“, – sakė S.Vaitulionis.
Kasdienybės triukšmo neišvengia ir tinklaraštininkė, knygos „Tavo geriausia draugė“ autorė Simona Burbaitė. Ji prisipažįsta atradusi nuostabų būdą, kuris jai padeda pabėgti nuo rutinos, darbo ir leidžia atsipalaiduoti.
„Kad ir kokia esu laiminga būdama apsupta žmonių, turėdama galimybę bendrauti ne tik realiai, bet ir virtualiai, ateina laikas pabūti tik su savimi, susigrąžinti tą energiją, kurią išdalini. Kelionė vienai yra visiškai nerealus dalykas ir toks savotiškas vidinis testas, nes patogu ir įdomu pirmiausia turi būti su savimi. Tai mano laikas geriau save pažinti, nuraminti mintis, daug ką apgalvoti be jokio pašalinio triukšmo. Kaip tik neseniai kelioms dienoms buvau išvykusi į Milaną“, – sakė S.Burbaitė.
Tinklaraštininkė taip pat pasakojo jau kelis metus lankanti Muay Thai“treniruotes, kurios stiprina visus kūno raumenis, gerina medžiagų apykaitą, palaiko kūno tonusą. Tačiau ji teigia, kad Tailando boksas padeda ne tik stiprėti fiziškai, bet ir leidžia atitrūkti nuo rutinos.
„Supratau, kad tai lavina mano emocinį ir moralinį pasaulį – stiprėju psichologiškai, įgaunu daugiau pasitikėjimo savimi. Be to, šis sportas padeda atitrūkti nuo visų rūpesčių“, – teigia S.Burbaitė.
„Šiandien gyvenimo tempas – beprotiškas ir mums nuolat viskam trūksta laiko. Mes visur be paliovos lekiame ir skubame, o sustoti, pasimėgauti dabartimi ir pabūti tiesiog su savimi nespėjame. Bet galvoju, kad vis tik turėtume nepasiduoti skubėjimui, stresui ir pirmiausia neužmiršti savęs“, – pridūrė Simona.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 500 svečių. Festivalis atidarytas su pripažinto režisieriaus Kirilo Serebrenikovo muzikine odisėja „Vasara“ (rus. „Leto“) apie legendinį Viktorą Cojų ir grupę „Kino“.
Kovo 21 d. festivalis prasidės Vilniuje ir Kaune, kovo 22 d. – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Utenoje, Gargžduose, Druskininkuose, Anykščiuose ir Varėnoje. Nuo kovo 23 d. festivalis atvyks į Mažeikius, Visaginą, Telšius ir Tauragę, o kovo 24 d. – Šakius.
Visiems miestams, išskyrus Vilnių, Kauną, atrinkti 27 ilgametražiai filmai. Tarp jų yra net 5 lietuvių darbai – į Europos debiutų konkursą patekę vaidybinis filmas „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė) ir dokumentinis filmas „Animus Animalis“ (rež. Aistė Žegulytė), taip pat „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas), „Second hand“ (rež. Artūras Jevdokimovas) ir „Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė). Bus parodyti ir 5 trumpametražiai lietuvių filmai.
