Jo veiklų sąrašas netrumpas. Marius yra žinomas leidėjas, fotografas, keliautojas, dokumentinių filmų autorius, išgarsėjęs albumais „Neregėta Lietuva“ ir „Neregėta Kuba“. Rengiant pastarojo albumo pristatymus užsienyje jam labai pravertė savarankiškai išmokta ispanų kalba. Todėl jis net neabejoja: kada nors sau padėkos ir už tai, jog ryžosi mokytis kinų kalbos.
Pradžių pradžia – kalbų mokymosi programėlė
Apie tai, kodėl nusprendė mokytis kinų kalbos ir kaip jam sekasi, su Mariumi kalbėjomės nuotoliniu būdu – tuo metu jis viešėjo Taivane. Į šią šalį atvyko būtent dėl kinų kalbos: buvo suplanavęs dalyvauti dviejų savaičių intensyviuose kinų kalbos kursuose. Nors susitikimai su mokytoju turėjo vykti gyvai, planus pakoregavo Taivane vis dar galiojantys griežti koronaviruso reguliavimo reikalavimai. Dėl to vos atvykęs Marius dvi paras praleido saviizoliacijoje tam skirtame viešbutyje, į kurį buvo pristatytas tiesiai iš oro uosto.
Vėliau situacija dar pablogėjo: gavęs teigiamą atsakymą iš pasidaryto COVID-19 testo, jis buvo perkeltas į naują vietą ir toliau tęsė izoliaciją. Kadangi jokių simptomų nejautė, Marius nusprendė tenkintis tuo, kas tokioje situacijoje pasiekiama. T.y. vietoje gyvų pamokų mokėsi nuotoliniu būdu. Tačiau dėl kelionės nesigaili.
„Nėra taip blogai. Kadangi niekur išeiti negalėjau, turėjau tikrai daug laiko kinų kalbai: pamokų ir namų darbų. Ką daugiau veikti, kai esi svetimoje šalyje uždarytas? Žinoma, važiuodamas čia labiausiai norėjau gyvo bendravimo. Nes iki šiol visą laiką, kiek mokausi, visi pokalbiai vyko online. Gyvų pokalbių, kiek sugebėjau būdamas Vilniuje susirasti pašnekovų, būdavo, bet nedaug. Svajojau, kad atvažiuosiu į aplinką, kur nuo ryto iki vakaro visi kalba kiniškai. Nebus kitos išeities tik bendrauti“, – sakė Marius.
Nuo ko viskas prasidėjo? Marius sako, jog mokytis kinų kalbos pradėjo prieš maždaug dvejus metus. „Per tą laiką nemažai pasistūmėjau, laisvumo kalbant gal ir trūksta, bet susikalbėti galiu, taip pat ir suprasti, kas užrašyta, moku pats parašyti. Esu išlaikęs ketvirtą lygį, kurie skaičiuojami pagal specialią kinų mokymo programą. Sakyčiau, esu netoli penkto lygio“, – pasakojo pašnekovas.
Pirmasis jo „mokytojas“ buvo kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“, kurioje tarsi žaisdamas gali pasimokyti paprasčiausių žodžių, frazių, sakinių norima kalba. Nusprendęs rimčiau gilintis į kinų kalbą Marius naudojosi internete esančiais šaltiniais, taip pat parsisiuntė knygų. „Visko dabar tikrai galima rasti ir įsigyti. Tereikia norėti ir skirti tam laiko. Tiesa, aš mokiausi kinų kalbos, kuri paplitusi žemyninėje Kinijoje. Taivane, kur vykau, skiriasi hieroglifai – jie sudėtingesni“, – pasakoja pašnekovas. Patirtimi, kaip mokosi kinų kalbos, Marius yra pasidalinęs savo „Youtube“ kanale.
Norėtų išmokti dar daugiau kalbų
Kinų kalba – ne pirmoji, kurios jis mokosi savarankiškai ir vyresniame amžiuje. „Kuo daugiau kalbų išmokti buvo sena mano svajonė. Dabar susikalbėti galiu ispaniškai, rusiškai, angliškai ir kiniškai. Ateityje planuoju dar išmokti arabų, prancūzų kalbas. Tiesą sakant, norėčiau jų mokėti ir daugiau. Jau turiu patirties ir žinau, kad išmokti naują kalbą gerai galima per 3-5 metus. Todėl tikiu, kad per savo gyvenimą dar galėčiau išmokti ir daugiau kalbų“, – apie norus pasakoja Marius.
Jeigu dešimt kartų pakartoji ir vis tiek neprisimeni, pakartok vienuoliktą.
Pasak pašnekovo, didžiulė paskata pradėjus mokytis naujos kalbos jam yra tokios situacijos, kuriose matai galimybę išnaudoti įgytas žinias.
„Man taip buvo su ispanų kalba. Kažkiek supratau, kalbėjau, naudojau per keliones. Bet didžiausia paskata gerai išmokti ispanų kalbą buvo projektas „Neregėta Kuba“. Rinkdamas medžiagą Kuboje neturėjau kitos išeities – galėjau susikalbėti tik ispaniškai. Priverstinės sąlygos padarė savo – dabar laisvai bendrauju ispanų kalba. Vėliau sau už tai galėjau padėkoti: ruošdamas albumo reklaminį turą Majamyje, Floridoje (JAV), kur gyvena ispanakalbiai amerikiečiai, gebėjimas susikalbėti ispaniškai man labai pravertė: interviu, pristatymuose, susitikimuose kalbėjau ispanų kalba“, – džiaugėsi Marius.
Panašių „priverstinių sąlygų“ jis jau dairosi ir Taivane. „Jau kokius metus galvoju, ką galėčiau nuveikti kinakalbėje rinkoje. Man būtų žiauriai įdomu įmesti save į tokią situaciją – darant kažkokį verslo projektą turėčiau galimybę užfiksuoti įgytas teorines kinų kalbos žinias“, – pasakoja pašnekovas. Viena iš idėjų, jau gimusių jo galvoje, – lietuvių ir anglų kalba jau išleistos autorinės knygos „Aistra gyventi sveikai“ leidyba kinų kalba.
„Ši knyga yra apie tai, kaip aktyvų gyvenimo būdą paversti savo hobiu. Į knygą sudėjau visą savo per 10 metų sukauptą patirtį apie ištvermę, lankstumą, kūno ir proto imlumą. Lietuvoje tai buvo sėkmingas projektas. Galbūt jį būtų galima išleisti Taivane kinų kalba arba pakartoti „Neregėtą Lietuvą“. Tiesa, kažkada ji jau buvo išleista kinų kalba – ta, kuria kalba ir rašo žemyninėje dalyje“, – kalba Marius.
Kaip pasiryžti?
Kitąmet 50-metį švęsiantis vyras nesureikšmina amžiaus. Pasak jo, objektyvių apribojimų, nebeleidžiančių pradėti mokytis kažko naujo, nėra. „Gali būti 80-90 metų pakankamai guvus ir smalsus, kad pradėtum kažką naujo savo gyvenime. Toks pavyzdys buvo mano senelis. Visą gyvenimą rašęs ranka, vėliau spausdinęs rašymo mašinėle, perkopęs 70-metį išmoko naudotis kompiuteriu ir jo programomis. Dirbo sau – rašė laiškus, knygas“, – įkvepiančiu pavyzdžiu pasidalina pašnekovas.
Pasak jo, svarbiausia nebijoti į savo gyvenimą įsileisti permainų. „Labai lengva įsivažiuoti į patogią vagą, pajausti komfortą ir nieko nebebandyti. Kad kažko naujo nedarytų, žmonės randa tūkstančius priežasčių: kam to reikia, ką kiti pagalvos, čia ne man. Pas mus įmonėje irgi yra tokių žmonių. Kviečiu bėgioti, o jie: „Mano organizmas nepriima…“. Tai yra netiesa. Kiekvienas žmogus gali išmokti gerti kavą be cukraus, nepersivalgyti, reguliariai sportuoti, išmokti kokią nors kalbą. Tą gali bet kas – ypatingo talento nereikia. Nuoširdžiai sakau, kad aš nesu niekam ypatingai gabus. Aš tą žinau nuo mažens. Bet visada buvau smalsus – mano viduje yra tarsi varikliukas, raginantis keliauti, pamatyti. Tačiau savo tikslus pasiekiu tikrai nelengvai – reikia ir pasėdėti, ir pasimokyti, o pamiršus – vėl prisiminti: savaime neišeina nei iš pirmo, nei iš trečio karto. Tai, ką moku, yra nuolatinio darbo rezultatas. Man galioja taisyklė: jeigu dešimt kartų pakartoji ir vis tiek neprisimeni, pakartok vienuoliktą“, – savo patirtimi pasidalina naujų iššūkių gyvenime nebijantis Marius.
„Gyvenimas neišeina į pensiją“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suaugusiuosius įkvėpti ir motyvuoti mokytis, tobulėti visą gyvenimą, išlikti aktyviais darbo rinkoje bei keisti visuomenės nuostatas apie vyresnius žmones. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Nuotraukos iš asmeninio Mariaus Jovaišos archyvo.
