Aktorė Natalija Janičkina ir jos išrinktasis Peteris Leontiades'as aukso žiedus turėjo sumainyti dar balandį, tačiau koją pakišo pandemija – ceremoniją teko nukelti. Portalui 15min nuotaka atskleidė dėl to nenuliūdusi, o priešingai – išrinkta data pirmąjį lapkričio savaitgalį gal net labiau patiko.
„Lapkritis man labai žavus, ypatingai Kipre, nes oras jau ne per karštas, gražūs saulėlydžiai, tvyro romantika. Tai yra mano mėnuo, kadangi praėjus kelioms dienoms po vestuvių kaip tik ir gimtadienis buvo, tad viskas į vieną lapkritį susidėjo“, – kalbėdama su 15min juokėsi Natalija.
Dėl ceremonijos vietos galvos sukti ilgai nereikėjo – mylimieji susituokė Peterio tėvams priklausančiame viešbutyje ant jūros kranto Protaras kurorte Kipre. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl šventę nutarta iškelti lapkritį, mat tokiu metu sezonas priartėja prie pabaigos ir viešbutyje buvo galima apgyvendinti iš užsienio šalių atskridusius svečius.
Pradėdama pokalbį apie vieną gražiausių savo gyvenimo dienų, Natalija teigė, kad emocijų buvo apstu, o labiausiai džiugu dėl to, jog lūkesčiai pasiteisino su kaupu.
„Tai buvo labai gražus emocinis kratinys, tokios salotos – ir jautru, ir gražu, ir švelnu, ir juokinga. Vestuvės buvo tokios, kokių norėjau. Gal net ir geresnės, nes tikėjausi gražių, švelnių, bet kai paskui viskas sulipo iš smulkių detalių, kas man buvo labiausiai svarbu, tos detalės padarė savo efektą ir sukūrė tikrai nepakartojamą šventę“, – šypsodamasi pasakojo N.Janičkina.
Daugiausia nerimo – dėl lietuviškos suknelės
Natalija pabrėžė, kad svarbiausia planuojant vestuves jai buvo ne laikytis nustatytų tradicijų, bet sujungti jaukias detales. Pavyzdžiui, ji būtinai norėjo, kad vestuvinė suknelė atkeliautų iš Lietuvos – kaip lietuviškas akcentas.
Kas galėtų pasiūti rūbą, ilgai ieškoti taip pat nereikėjo. Aktorė jau bene penkerius metus pažįstama su „Virgo Wedding Dress“ dizainere Virginija Paulauskiene ir jos dukra Sandra Paulauskaite – praeityje teko bendradarbiauti įgyvendinant fotosesijas. Todėl ir atėjus progai, suknelę savo vestuvėms paprašė sukurti būtent jų.
„Tai ne toks atvejis, kai tiesiog nueini, išsinuomoji, jau pagamintą suknelę pasiimi. Kai užsimezgusi draugystė, tu jau žinai, kad ir pačiam žmogui rūpi tau sukurti gražų produktą“, – įsitikinusi N.Janičkina.
Nepaisant to, būtent dėl suknelės būta daugiausia nerimo. Vestuvinio apdaro kūrimą Natalija apibūdino kaip vieną kurioziškiausių dalykų, mat turėjo tik vieną primatavimą.
„Apsitarėme vasarą, o paskui išvykau atgal į Kiprą padirbėti prie projektų. Vėliau atskridau ir visa ta suknelė gimė tiesiog ant manęs. Dizainerės pasakė „tu tik neišsigąsk“, atnešė ir uždėjo tokį paprastą karkasą ir tą dieną Kaune mes dvi valandas siuvome. Tada išvažiavau, o ta suknelė kabėjo su milijonu adatėlių. Galvojau – kas bus, ar aš turėsiu tą suknelę, ar neturėsiu?“, – vestuvių užkulisius kalbėdama su 15min prisiminė Natalija.
Laimei, likus trims dienoms iki vestuvių į Kiprą atkeliavusi suknelė nuotakai tobulai tiko. „Tai kai ir suknelė atvažiavo, ir mano tėtis atskrido, atėjo ramybė, kad viskas bus gerai“, – šyptelėjusi pridūrė pašnekovė.
Be perdėtos pompastikos
N.Janičkina į vestuves žiūrėjo kaip į prasmingą meilės šventę, o ne tiesiog kaip į vakarėlį, todėl ceremonijos norėjosi jaukios ir romantiškos. Tai atsispindėjo ir tematikoje, kurios akcentu tapo gamta. O čia nuotaka prisiminė dvi drauges dekoratores, su kuriomis keliai ne kartą susikirto filmavimuose.
„Tiesa, kai pasiūliau sukurti mano vestuvių apipavidalinimą, jos iš pradžių dvejojo – sakė su vestuvėmis nedirbančios, labiau su kinu. Tačiau paaiškinau, kad aš ir noriu kažko ne vestuvinio, ne kažkokių didelių rožių apklotų, o tiesiog kažko paprasto, švelnaus. Ir jos apsiėmė tai daryti“, – pasidžiaugė N.Janičkina.
Viešbutis, kuriame vyko vestuvės, vadinasi „Mimosa“, aplink jo teritoriją auga daug to paties pavadinimo medžių, tad ir beveik visos dekoracijos buvo sukurtos būtent iš jų.
„Merginos pasikinkė labai daug mano draugų, gražiai apkarpė medžius, smilgų pritraukė. Iš visko, kas buvo aplinkoje, ir darė tą grožį. Šiuo atveju, kaip ir su suknele, buvo taip pat smagu, nes jos irgi norėjo padaryti kažką gražaus, ne tiesiog kuo greičiau atidirbti, gauti pinigus ir pabėgti“, – 15min pasakojo Natalija.
Ji troško, kad ir muzika atitiktų romantišką atmosferą – eidama link ceremonijos vietos ant jūros kranto norėjo girdėti akustinės gitaros garsus, kurie gyvai skambėtų ir išlydint jau susituokusius jaunuosius. Čia vėlgi pasitarnavo ne iš šalies pasamdytas muzikantas, o mylimojo Peterio draugas iš Anglijos, su jaudulio priėmęs pasiūlymą pagroti bičiulio vestuvėse.
Nenorėjo pora ir pernelyg puošnių žiedų. Abu sutuoktiniai juos pasirinko gana paprastus, o ir skirtingus: Natalija – vos dviejų milimetrų minimalistinį aukso, Peteris – paprasto balto aukso.
„Net nėra taip, kad jie labai derėtų, tad visi klausia, kodėl ne vienodi. Bet kaip mes norime, taip ir darome – svarbiausia, kad mums gražu ir priimtina. Vis tiek matosi, kad jie auksiniai, žinome, kokią emociją jie neša“, – 15min paaiškino N.Janičkina.
Vestuvių akimirkos – galerijoje:
Pamiršti parašai ir šventė iki ryto
Pokalbio metu Natalija pripažino – manė, kad vestuvių dieną jaudulio bus tiek, kad negalės prašnekėti ir nepadės net aktoriniai gabumai. Vis dėlto pabudę lemtingą rytą tiek Peteris, tiek ji jautėsi itin ramiai ir tokia savo būsena netgi nustebino draugus.
„Aišku, susigraudinome, kai vienas kitam tarėme „taip“, bet į suklydimus, ne taip ištartus žodžius žiūrėjome su šypsena, o ir visas būrys draugų labai palaikė atmosferą. Pradėjau sakyti savo įžadus ir išgirdau kikenimą, vienas kitą labai jautėme, tad buvo itin gera toje vietoje ir apsiverkti, ir suklysti. Jaudulio iš gerosios pusės neišvengėme, bet viskas susiėjo į gražią emociją“, – nusikėlusi į vestuvių dieną prisiminimais dalijosi nuotaka.
Bažnyčioje pora nutarė nesituokti, o kadangi civilinės santuokos įregistravimui buvo pasamdytas žmogus iš šalies, jaunieji į šią akimirką taip pat panoro įnešti jaukumo. Tad po oficialių žodžių nuskambėjo jų pačių įžadai vienas kitam, kuriuose netrūko ir jautrių detalių, ir juoko, o tuomet savo kalbas tarė Natalijos tėtis ir Peterio tėvai. „Taigi išėjo taip, kad tarsi šeimos nariai mus sutuokė“, – idėją paaiškino aktorė.
N.Janičkinos teigimu, visos šios detalės leido sukurti natūralią šventę, kuri nebuvo griežtai sustyguota, o čia ir slypi žavesys. Galbūt dėl to ceremonijos metu pasitaikė vienas įsimintinas kuriozas.
„Taip įsijautėme, įsismaginome, kad pamiršome susituokti ir išėjome nepasirašę. Užsidėjome žiedus ir pagalvojome, kad jau turbūt viskas. Mes išeiname, muzika groja ir tiktai girdime: „Grįžkit!“. Tai turėjome grįžti, vėl muzika grojo, visi juokėsi ir galiausiai pasirašėme. Matyt, taip nutiko, nes mums popierizmas nebuvo svarbu, tiesiog norėjosi gražiai paminėti meilę“, – sakė Natalija.
Ir meilė paminėta kaip reikiant – ceremonija prasidėjo 14 val., o šokiai tęsėsi iki 6 val. ryto: „Čia yra stebuklas, kaip taip ilgai išbuvome gyvi, bet turbūt adrenalinas ir smagios emocijos padarė savo, tai ir energijos kažkur radome.“
Tik 160 svečių
Kadangi vestuvės vyko Kipre, bet Natalija kilusi iš Lietuvos, o Peteriui teko studijuoti Anglijoje, šventė, galima sakyti, buvo tarptautinė. Poros meilės triumfo liudininkais iš viso tapo maždaug 160 svečių. Lietuvoje toks skaičius svečių gal ir stebintų, tačiau tik ne Kipre.
„Kipro mastu tai labai mažos vestuvės, nes pagal jų tradicijas ši šventė yra tarsi verslas. Paprastai jaunieji užsako futbolo stadioną ir sukviečia iki tūkstančio žmonių: kirpėją, kirpėjo brolį, visus kaimynus, pažįstamus ir nepažįstamus... Tada spaudžia rankeles, priima vokelius ir jiems tai žingsnis į naują gyvenimą – kai padarius biznį galima kažkur investuoti, nusipirkti namą“, – kiprietiškas tradicijas 15min aiškino N.Janičkina.
Ji pati su Peteriu to tikrai nenorėjo. Tetroško, kad ceremonijoje dalyvautų jiems svarbūs žmonės, artimieji ir geriausi draugai. Natalijos šeimos narių atvyko tik keli – tėtis, brolis, krikšto mama. Peterio artimųjų susidarė kiek daugiau.
Pora taip pat turi subūrę didelį draugų ratą pačiame Kipre, tad vestuvių nepraleido ir jie, ir bičiuliai iš Lietuvos bei Anglijos. Nemažai pažįstamų, pasak Natalijos, jau turi sukūrę šeimas, todėl atvažiavo su antrosiomis pusėmis, vaikais. Taip ir susidarė 160 svečių.
„Bet iš tikrųjų to nesijautė, nes visi žmonės buvo tie, kuriuos pažįstame ir mylime. Todėl emocijos buvo labai geros, neatrodė, kad pilna svetimų asmenų, kurių nepažįsti“, – pridūrė jaunoji.
Viešbučio teritorija pakankamai didelė, tad norint patenkinti įvairius svečių pageidavimus, vestuvių metu ji buvo išskirstyta – romantikos mėgėjai galėjo nueiti prie jūros, pasižiūrėti į žvaigždes, kiti laiką ramiai leido poilsiui skirtoje zonoje, o treti linksminosi prie didžėjaus pulto.
Kadangi iš vestuvių nenorėjo daryti verslo, kai jauniesiems į rankas paduodami vokeliai su pinigais, pora verčiau nusprendė turėti specialiai dovanoms skirtą stalą, kur kas ką norėjo, tą ir paliko. Dovanas Natalija su Peteriu apžiūrėjo tik po kelių dienų ir, kaip pabrėžė, jos bei parašyti gražūs žodžiai tikrai sušildė širdį.
Vieni naujai iškeptus jaunavedžius aprūpino kuponais į restoranus, masažo centrus. Dar kiti pasirūpino būsimu medaus mėnesiu Vietname – padovanojo turisto žinyną, vietinių žodžių žodyną, netgi vietnamietiškų pinigų dongų.
Į medaus mėnesį pora planuoja vykti kovą. Norėjo netradicinio, todėl ir pasirinko Vietnamą.
„Kelionės susiorganizuoti iš karto nepavyko, nes labai daug žmonių dar liko Kipre. Norėjosi ir su tėčiu praleisti daugiau laiko, ir su draugais, tai visa ši savaitė vis dar šventinė“, – džiaugsmo neslėpė vestuvių nuotaikomis tebegyvenanti N.Janičkina.
Teks priprasti prie žodžių „vyras“ ir „žmona“
Po šventės praėjo jau ne viena diena, tačiau Natalijai ir Peteriui iki galo vis dar nepavyko apsiprasti su mintimi, kad jų statusas pakito. Pašnekovė juokėsi, kad, regis, dar net neišsitaria žodis „vyras“ ir pristatant sutuoktinį tebesinori sakyti tiesiog „vaikinas“.
„Tai mes vis praktikuojamės namuose: „mano vyras“, „mano žmona“... Priprasime, – kvatodama patikino N.Janičkina. – Tačiau šiaip po vestuvių niekas drastiškai nepasikeitė ir nemanau, kad pasikeis. Mes jaučiamės susituokę jau nuo pirmų mėnesių, kai pradėjome kartu gyventi.
O dabar gyvename tame pačiame bute, darome tą patį, ką kiekvieną dieną darėme. Gal tik atsirado didesnė pagarba vienas kitam. Tiesiog atėjo suvokimas, kad kartu priėmėme tą žingsnį. Mums tai svarbu kitomis esmėmis – ne tik dėl to, kad buvo padėti parašai ant popieriaus.“
Natalija teigė pernelyg daug negalvojanti ir apie tai, kokia pavarde nuo šiol prisistatinės, nors klausimų dėl jos jau sulaukė ne kartą. Visgi aktorė planuoja išlaikyti ir savo pavardę, kurią labai vertina, ir kartu prijungti vyro – taigi, turėti dvigubą Natalijos Janičkinos-Leontiades.
Tuo metu paklausta apie šeimos kūrimą, pašnekovė atsakė paprastai: „Ateis laikas“. O kol kas planuoti atžalų pora neskuba, nori dar pagyventi sau, pakeliauti, apsiprasti su minti, kad jau yra susituokę.
„Nedrąsiai, bet abudu pasisakome, kad šeimoje matome tikrai ne tik du asmenis – mane ir jį. Jų bus ir daugiau, – šyptelėjo Natalija. – O kada – tai čia turbūt kaip išeis. Nėra taip, kad susituokėme ir jau po trijų mėnesių bandysime. Viskas natūraliai.“
Ne vienerius metus Kipre gyvenimą kurianti aktorė 15min patikino čia įsivaizduojanti ir savo ateitį. Tačiau Lietuvos jokiu būdu neišsižada – juk pasiilgus šalies, šeimos narių ar draugų galima sėsti į lėktuvą ir juos aplankyti. Arba pasikviesti į svečius pas save.
„Pagaliau gavau ir nuostabų vyrą, ir dirbu su savo profesija susijusį darbą, kurio, atrodė, neįmanoma Kipre rasti. Čia šilta, saugu, viduržemiečiai pasižymi geresnėmis emocijomis – gal jiems ta saulė per galvą trenkia ir dėl to daugiau šypsosi, nori padėti vieni kitiems.
Pati jaučiu, kad man čia emociškai labai patinka, jaučiuosi tikrai kaip namuose, todėl tikiu, kad Kipras visada bus mūsų namai, o keliauti niekas netrukdo. Juo labiau, kad vis dar palaikau santykį su Lietuva, atvažiuoju pasifilmuoti, tad tarsi dvigubas gyvenimas išeina“, – su plačia šypsena veide kalbėjo N.Janičkina.
Iš to paties pasaulio
Natalijos vyro Peterio tėtis yra kiprietis, o mama – anglė. Jis dirba operatoriumi ir videoprodiuseriu, tad, kaip pati aktorė teigė, jie iš to paties pasaulio.
Poros meilė tęsiasi jau trejus metus. Susipažino Natalija ir Peteris laiką leisdami toje pačioje kompanijoje, tačiau iš pradžių nieko rimto tarp jų nebuvo. Lūžis įvykis tik Berlyne, į kurį keliavo šešiese. Ten N.Janičkina ir P.Leontiades'as pradėjo intensyviai kalbėtis, atrado daug bendrų temų.
„Po tos kelionės pusę metų ruošiausi į pasimatymą ir kai galiausiai nuėjome, viskas buvo labai gražu. Su juo viskas atrodė lengva, paprasta ir gera. Žinojau, kad jis manęs neįskaudins.
Žinoma, reikėjo laiko, kol leidau sau pripažinti, kad gerai yra gerai jaustis. Viskas vyko pamažu: bene metus laukiau, kol atsitiks kažkas blogo, nes buvau pratusi, kad visada kas nors nutinka, kad išlenda kokia netinkama savybė ar dar kas nors.
Vėliau mes pusantro mėnesio keliavome po Pietų Ameriką su kuprinėmis. Tada dar labai gerai vienas kito nepažinojome, todėl buvo iššūkis: pratestavome vienas kitą ir tie beveik du mėnesiai paliko tokį pat efektą, kaip kitiems žmonėms būna po metus trunkančios draugystės. Baimė atsibosti vienas kitam kažkur ištirpo, po tos kelionės ėmėme gyventi kartu“, – pažinties istoriją 15min kiek anksčiau pasakojo Natalija.
