Pasak „Estetinės chirurgijos centro“ gydytojo otorinolaringologo dr. Tomo Balsevičiaus, knarkimas tik iš šalies atrodo nekenksmingas žmogui, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomas.
Knarkimo metu sutrinka, kartais net trumpam sustoja kvėpavimas. Organizmas gauna mažiau deguonies, sulėtėja širdies ritmas. Tai trukdo žmogui miegoti, jis nepailsi, tampa irzlus, dirbant jam sunku susikaupti. Dėl mieguistumo gali kilti nelaimingų atsitikimų vairuojant ar darbo vietoje.
Pasak statistikos, knarkia vidutiniškai 40 proc. suaugusių žmonių, todėl tai pakankamai didelio masto problema. Įžvelgus šios problemos rimtumą, „Estetinės chirurgijos centre“ pradėtos teikti knarkimo gydymo paslaugos.
„Knarkimo garsas atsiranda miego metu susiaurėjus ryklės audiniams, pro kuriuos praeinantis oras virpina minkštąjį gomurį ar liežuvio šaknį. Jei suglebę ryklės audiniai pilnai uždaro kvėpavimo takus, atsiranda kvėpavimo sustojimai miegant, vadinami apnėjomis. Obstrukcinės miego apnėjos sindromu sergantys pacientai pabunda pavargę, dažnai juos vargina rytiniai galvos skausmai“, – aiškina gydytojas.
Šias problemas galima išspręsti chirurginiu būdu. Pažengusios ligos atveju atliekamos minkštojo gomurio plastikos (uvulopalatofaringoplastikos, uvulopalatoplastikos) operacijos arba taikomas gydymas nenutrūkstama oro srauto ventiliacija, kurios metu pro nosies kaukę didesniu slėgiu tiekiamas oras, kuris palaiko atvirus kvėpavimo takus miegant.
Lengvam obstrukcinės miego apnėjos sindromui gydyti atliekamos paprastesnės operacijos, kurių metu naudojamas adatinis elektrodas, per kurį minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis yra veikiami radiodažnumine termoenergija.
„Operuotos vietos vėliau standėja, todėl pranyksta knarkimas ir kvėpavimo pauzės miegant. Po šių operacijų ryklės skausmas yra nežymus, kadangi operacijos metu neatliekamas gleivinės pjūvis bei nepažeidžiamas audinių vientisumas“, – aiškina dr. Tomas Balsevičius.
