Autorei teko guosti gerbėjas – teks dar šiek tiek palaukti, kol leidykla pasirūpins ir naujoji knyga pasieks knygynų lentynas. O ketvirtadienį leidinys buvo pristatytas klaipėdiečiams specialiame renginyje kino teatre „Forum Cinemas“.
Šitokio populiarumo O.Žuravliova nesitikėjo. „Knygynuose yra nemažai knygų apie makiažą, jo paslaptis. Problema ta, kad dauguma jų – pasenusios ir netinkamos lietuvaičių tipui“, – pažymėjo autorė, sukūrusi makiažą ne vienai garsiai moteriai, nuolat gaunanti užsakymus dirbti su garsiomis kosmetikos bendrovėmis kuriant reklamas
Olesia jau seniai svarstė galimybę parašyti knygą, kurioje apie makiažo paslaptis būtų kalba profesionalo lūpomis. Makiažo ir įvaizdžio mokyklos įkūrėja paruošė 17 skirtingų, detaliai aprašytų ir iliustruotų patarimų, kuriuos bus galima pritaikyti savo reikmėms.
„Nereikia plastinių operacijų ar brangių procedūrų, kosmetikos priemonės gali puikiai išryškinti gražiausius bruožus, paslėpti trūkumus. Tereikia tik šiek tiek žinių“, – įsitikinusi O.Žuravliova.
Jos vardo vizažo mokykloje vietų nebėra iki birželio. „Persikėlėme į naujas erdves Klaipėdos centre. Darbo yra sočiai, bet vis neatsispyriau svajonei parašyti knygą. Tai man – didžiulis išbandymas“, – prisipažino klaipėdietė.
Neseniai knygynuose karaliavo Agnės Gilytės „Spintologija“ su patarimais, kaip rengtis. Dabar pasirodė jūsų knyga, jau sulaukusi didžiulio populiarumo. Ar tai reiškia, kad lietuvės nemoka rengtis ir dažytis, kad vis ieško patarimų? – Žmonės.lt paklausė knygos autorės.
Tikrai ne. Tiesiog manau, kad dabar bandoma į šią sritį pažiūrėti profesionaliai. Juk ir knygų apie maisto gaminimą yra begalė.
Makiažo, arba kitaip tariant – įvaizdžio, mokomasi. Mes negimstame su teptuku. Esu sulaukusi skambučių: „Man jau keturiasdešimt, bet visai nemoku dažytis. Man labai gėda“. Kodėl turėtų būti gėda? Juk niekas negimė mokėdamas. Tos knygos ir atsiranda todėl , kad moterys nori išmokti, nori atrasti save. Klientės , tik atsisėdusios į kėdę, klausiu: „Kokia norite būti šiandien?“.
Atsakymas dažniausiai būna : „Graži“. Bet tas grožio suvokimas kas kartą yra kitoks. Vienaip ta moteris atrodys, kai kurs seksualų įvaizdį, valiūkišką ar dalykišką. Bet visada bus graži. Vėliau jos atėjusios pas mane jau pasakoja istorijas, kaip vakare rengsis, kaip atrodys. Galiu nupiešti begalę makiažo variacijų tai pačiai moteriai ir kas kartą ji atrodys vis kitaip.
Daugelis rytais skubame ir kartais akis dažome kita ranka laikydamos kavos puodelį. Kiek laiko pakanka ryte skirti sau, kad atrodytum puikiai?
Yra toks terminas ekspresmakiažas. Sakoma, kad jį galima padaryti per penkias minutes. Tačiau lietuvėms dažniausiai prireikia penkiolikos. Daugiau tikrai nereikia. Tiesiog mūsų moterys preciziškesnės, jos negali sau atleisti kreivos linijos, kas užsienyje gana dažna. Beje, reikia nepamiršti, kad ir mūsų, šiauriečių, oda kiek kitokia. Ją reikia paruošti. Todėl ir laiko reikia daugiau.
Ar dar daug kompleksų turi moterys?
Norėčiau pasakyti, kad neturi, bet iš tiesų turi labai daug. Aišku, ne iš karto prisipažįsta, bet yra labai reiklios sau. Kartais neužtenka ir vieno susitikimo, kad įtikinčiau, kad, pavyzdžiui, jos lūpos – dailios. Kartais tiesiog pakanka parinkti kitą spalvą ir viskas atrodys kitaip.
Makiažas – tarsi terapija, kuri gydo. Frazė, kad grožis gelbsti pasaulį – gal ir banali, bet kad gydo – tikra tiesa. Juk gyvenime būna visokių situacijų – ir streso, ir netekčių. Kartais pasiūlau tiesiog pasidažyti lūpas ryškiau. Pabandžius net akys ima spindėti!
Kokios priemonės turėtų būti kiekvienos moters kosmetinėje?
Kreminė pudra. Ir nereikia jos bijoti, nes daugelis moterų bijo, kad pudra kemša poras ir panašiai. Ją tiesiog reikia parinkti pagal savo odos tipą. Po to tušas. Jis galbūt netgi būtų pirmoje vietoje. Bronzantą arba kreminius skaistalus, kuriuos būtų galima naudoti tiek skruostams, tiek lūpoms. Rinkitės arba bronzantą arba skaistalus kas jums labiau patinka ir tinka. Šių priemonių visiškai pakanka.
Ar dažnai gatvėje nustembate: „O kaip ši mergina puikiai atrodo! Kaip ji gražiai pasidažiusi!”
Vis dažniau taip būna. Sutinku vis daugiau pasitempusių moterų. Dar prieš kelerius metus stebėjausi tais pačiais mėlynais šešėliais. Netgi žinomos moterys jų nevengė. Tada slapčia pagalvodavau: gi tiek nedaug žinių tereikia ir atrodysi puikiai. Todėl ir kilo mintis įsteigti mokyklą.
