Marius į naujausią knygą sudėjo 30 savo gyvenimo metų. Tiesa, visko, ką norėtų, jis atvirai čia atskleisti negalėjo. „Šiaip rašyti labai sunku. Rašau autobiografiją ir turiu tai daryti politkorektiškai, kad nieko neįžeisčiau, bet įdomumas ir tikri faktai turi likti. Kai mano artimieji skaitė, sakė, kad kai kas per atvirai, apie mane blogai galvos. Bet aš to nebijau“, – anksčiau 15min yra pasakojęs aktorius.
Vilniaus knygų mugėje skaitytojai galėjo ne tik įsigyti naujausią Mariaus autobiografinę knygą, bet kartu su juo ir pabendrauti. Gerbėjams M.Repšys prisipažino – kurdamas knygas, scenos jis neapleis, todėl žmonės jį dar tikrai išvys aktoriaus amplua. „Teatras yra kaip pelkė, tu į ją įklimpsi, todėl niekada iš jos neišeisi“, – sakė Marius.
Paklaustas, kodėl žinomas aktorius, turintis daugybę vaidmenų ir sulaukiantis gerbėjų dėmesio, sugalvojo tapti ir rašytoju, Marius prisipažįsta – naujausią knygą parašė įkvėptas skaudžių gyvenimo pamokų.
„Rašydamas aš labai atsivėriau, papasakojau karčią patirtį ir žinau, kad tai, ką aprašiau knygoje, yra jutęs ne vienas žmogus. Rašydamas daug galvojau apie kitus, nes visi mes turime demonų, su kuriais kovojame, o kartais net ir pralaimime jiems. Aš norėčiau, kad ta kova nebūtų „į vienus vartus“.
Norėjau pasidalinti savo patirtimi, parodyti, kad su viskuo galima kovoti. Rašydamas galvojau ir apie save, turėjau mąstyti, kaip neįžeisti kitų žmonių, jų neįskaudinti, kad po knygos išleidimo galėčiau gyventi Lietuvoje, man nereikėtų emigruoti. Knygoje yra daug kas pagražinta. Jei būčiau rašęs apie žmones visą tiesą, turbūt dabar turėčiau važiuoti į Norvegiją skusti lydekų“, – juokavo aktorius.
M.Repšys prisipažino – rašymas jam buvo toks svarbus, kad negailėdavo savo laiko, o kurdamas istorijas užtrukdavo ne vieną valandą. Visgi galvoti vien apie rašymą jis negalėjo. Aktorius sakė mąstęs ir apie kitus žmonės, nenorėjo, kad istorijos, nugulusios knygų puslapiuose, juos įžeistų.
„Buvo visko – ir įkvėpimo, valios, ir sunkaus darbo momentų. Kai pirmą knygos dalį nusiunčiau leidėjams, jie man davė terminus ir liepė rašyti toliau. Vienu momentu tai tapo apsėdimu. Rašydavau po 6–7 valandas per dieną, į šią veiklą buvau sudėjęs visą savo gyvenimą. Džiaugiuosi, kad išsikristalizavo tai, kas yra svarbiausia. Buvo sunku, nes kurdamas tokį romaną turi galvoti ne tik apie save, bet ir kitus“, – pasakojo M.Repšys.
Visgi šiandien aktorius su šypsena prisimena dieną, kai sugalvojo išbandyti ir rašytojo profesiją. „Gulėdamas psichiatrinėje ligoninėje susiradau leidyklos direktoriaus numerį, skambinau į 118. Iš ligoninės skambinu į leidyklą, sakau: „Laba diena, esu toks ir toks, rašysiu knygą.“ Direktoriaus tuo metu nebuvo, todėl leidyklos darbuotojas, su kuriuo šnekėjau, atsakė: „Tu gal geriau iš pradžių išeik iš ten.“ Bet aš jiems atšoviau: „Ko man išeit, aš turiu daug laiko knygai parašyt.“ Aišku, aš pradėjau rašyti ten gulėdamas, tačiau buvo tikrai labai negerai – man atrodo, kad rašyti reikia labai blaivia galva“, – juokėsi Marius.
Kalbėdamas apie ligą, Marius pasakojo iš pradžių net nenutuokęs, kad serga. Aplinkiniai jį palaikė, todėl nebuvo kilusi mintis apie ligą – juk buvo stiprus, sportuojantis vyras, kuris drąsiai žengdavo į sceną ir atlikdavo sudėtingiausius vaidmenis. Visgi vėliau jis pajuto besielgiantis labai keistai. Atsidūręs ligoninėje, aktorius sakė pamatęs, kad aplinkui yra daugybė žmonių, kuriems reikia pagalbos.
„Tik tada pamačiau, kiek jaunų žmonių ten gydosi. Klausiausi jų neįtikėtinų, romano vertų istorijų. O kiek daug yra žmonių, kuriems pagalba dar nesuteikta... Mes dažnai matome žmogų, kuris eina gatve dainuodamas, keistai apsirengęs, sakom, kad yra menininkas, o iš tikrųjų jam reikia pagalbos.
Pats taip pat turėjau karčios patirties. Mano vienas studentas buvo labai keistas, keldavosi anksti ryte, mokydavosi vokiečių kalbos, buvo pirmūnas. Vieną dieną jis nušoko nuo stogo. Visi klausė, kas jam negerai. Vėliau ir pats pastebėjau, kad elgiuosi keistai – keldavausi anksti ryte tam, kad pagročiau 2–3 valandas. Keldavausi 5 valandą ryto, o guldavausi 1 valandą nakties“, – prisiminimais dalijosi Marius.
Aktorius teigė supratęs – žmogui labai sunku pačiam suvokti, kad jis serga. O ir pripažinti, kad su tavimi kažkas negerai, labai sunku. Todėl, kaip sako pats Marius, geriausi draugai ir šeima privalo kuo greičiau atkreipti dėmesį į problemą, vesti artimąjį pas gydytojus.
„Pačiam suvokimas niekada neateis. Jei žmogui tapšnos per petį, jis nesuvoks, kad turi bėdų. Artimieji privalo stebėti žmogų, griebti už rankos ir vėliau tempti pas specialistus. Aš tikiu, kad taip darydami, mes išgelbėsime kitus“, – nuoširdžiai kalbėjo M.Repšys.
Visgi Marius rašė ne tik apie savo sunkią ligą – papasakojo ir vaikystės, paauglystės istorijas. Išliejo jausmus, atskleisdamas sukrečiančius patyrimus bei pirmąją meilę. Tiesa, aktorius jau 19 metų pačius gražiausius jausmus puoselėja žmonai Vaidai, su kuria susipažino dar mokykloje.
„Vaikystėje turėjau keistų patirčių. Pirmą kartą bandžiau nusižudyti 8-erių. Paauglystėje norėjau būti išskirtinis, todėl visą dėmesį skyriau sportui, o ne mokyklai. 15-os pradėjau suaugusiems vesti sporto užsiėmimus, treniruodavau senjorus. Norėjau mokykloj būti kiečiausias, todėl vesdavau visus renginius, visiems labai patikdavo. O kai kuriuos skaudžius momentus aš tiesiog nutylėdavau – būdavo daug pakilimų ir žemi kritimai. Mano paauglystė turėjo įtakos mano asmenybės susiformavimui“, – Vilniaus knygų mugėje pasakojo M.Repšys.
Tiesa, vaikystėje Marių paliko tėvas. Aktorius ilgai jo nematė, o kai suaugo, pats nusprendė aplankyti vieną brangiausių žmonių. Tačiau paprasta nebuvo – Marius turėjo skristi į Izraelį, kur tuo metu gyveno jo tėvas, ir netgi pradėjo mokytis hebrajų kalbos.
„Mokiausi hebrajų kalbą, bet nutraukiau mokslus, nes pajutau, kad vėl atsiranda nauja manija. Pakalbėjome su Vaida ir nusprendėme – reikia sustoti, nes aš ir sportavau, ir rašiau, ir dar hebrajų kalbą pradėjau mokytis. Sakėm, kad prasidėjo ir vėl ta pati dainelė, turbūt reikės į durnyną“, – juokėsi Marius.
Įtampą M.Repšys jautė ir studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Aš mokiausi akademijoj, ten buvo be galo sunku, paskaitos prasidėdavo 7 ryto, baigdavosi 10 vakare. Krūvis ir stresas – nežmoniškas. Kiekvienas dėstytojas reikalavo maksimumo. Tai labai vargindavo.
Viskas susidėjo į vieną katilą, be to, tuomet aš dar norėjau išmokti groti. Dabar akademija suinteresuota, kad studentas pratęstų mokslus. O anksčiau kiekvienas ištartas žodis ir dėstytojo pastaba labai skaudindavo. Buvo tikra išgyvenimo mokykla“, – prisiminimais dalijosi aktorius.
Tačiau Marius juokdamasis prisiminė ir vieną įvykį, kuris tarsi apvertė jo visą gyvenimą aukštyn kojomis. Kaip pats vyras sako, tai buvo tarsi iš aukščiau atsiųstas ženklas, kuris nulėmė džiugias akimirkas: „Mane vieną kartą apšiko varna ir nuo to momento pradėjo labai sektis. Nežinau, ar tai sutapimas. Gavau vaidmenį „Išvaryme“, susilaukėme su Vaida dukrelės Gretos – viskas pradėjo tarsi kilti į viršų. Ta varna man kaip Dievo ženklas. Todėl knygoje aprašiau ir varniuko istoriją.“
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
