Paskutiniu metu aš beprotiškai jo ilgiuosi, man labai sunku susitaikyti su mintimi, kad jo daugiau nebus šalia, atrodo, gal nepadariau visko, ką galėjau, kad pasikeistų tie santykiai. Žinau, kad visa tai nesąmonė, žinau, kad mano laimės buvo tik kelios akimirkos, o skausmas lydėjo pastoviai. Bet paskutiniu metu negaliu nei valgyti, nei miegoti, atrodo skausmas smelkia mane visą. Jaučiuosi siaubingai vieniša. Atrodo tai niekada nesibaigs. Kaip išgyventi? Irma.
Sveika, Irma. Išsiskyrimas su žmogumi, kuris tave morališkai žlugdė, nepaisant jam jaučiamų prieštaringų jausmų, įskaitant ir traukos, prisirišimo yra labai konstruktyvus žingsnis tavo gyvenime. Tai rodo, kad esi emociškai sustiprėjusi ir išeini iš aukos vaidmens, nebeišduodi savęs. Nutraukti sadomazochistinius santykius dažnai yra labai nelengva, nes jie labai įtraukia, tiesiog užvaldo žmogų.
Baisi priklausomybė
Tai tikrų tikriausia priklausomybė, kaip alkoholis ar narkotikai. Kiek filmų apie tai sukurta, bet kaip žinia, viskas baigiasi tragiškai, mirtinai. Herojai susižaloja, miršta, nusižudo. ( Pavyzdžiui, „Kartus mėnuo, „Naktinis portjė“, „Oranžinė meilė“).
Tau dabar svarbu nuolat save drąsinti ir palaikyti už šią drąsą, kad pagaliau ėmeisi kurti kitokį gyvenimą, pradėjai būti savo gyvenimo ir savijautos šeimininke, nors ta būsena dabar gali atrodyti dar blogesnė nei buvo, bet patikėk, tai laikina. Pozityvias pasekmes pajusi vėliau.
Nukirsti destruktyvius santykius ir polinkį įkristi į aukos vaidmenį, polinkį susinaikinti, gali būti labai skausminga. Atrodytų, koks paradoksas, išsivadavęs žmogus turėtų lengviau atsikvėpti, pradėti džiaugtis savo laisve. Kur ten! Užuot džiaugęsis, žmogus labai išsigąsta, susitraukia, prasideda abstinencijos reiškiniai: lygiai taip pat, kaip atprantant nuo narkotikų.
Žmogus prisimena tik euforijos būseną. Visgi būtent ši baimė, skausmas, jausmas, kad nėra į ką atsiremti, yra tai, ko reikia, kad žmogus galėtų viską pradėti nuo nulio, kad jis pilnai atsistotų ant savo kojų ir imtų tvarkyti savo gyvenimą. Labai svarbu nesugrįžti atgal ir išbūti šį skausmingą metą. Čia kaip pasakose, jei atsigręši, suakmenėsi, sustingsi. Nei metai, nei dveji nėra per daug, kad galėtum išsilaižyti žaizdas, išgyti, galbūt susirasti dvasinį vadovą.
Kaip išgyventi?
Toks etapas, kai negalėsi valgyti ir miegoti neturėtų užtrukti labai ilgai. Jei jis užsitęstų dar ilgiau nei kelias savaites, galbūt verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl medikamentų. Reiktų išmiegoti bent 6-7 valandas per parą, kad galėtum kažkaip funkcionuoti: dirbti, mokytis ir t.t. Tikrai nežinau gerų būdų kaip palengvinti tavo skausmą.
Nesiūlysiu eiti prasiblaškyti su draugais į barą, pasidaryti masažą ir pan. Skausmo neišvengsi, praėjus alkoholio poveikiui, skausmas sugrįš, išėjus draugams, taip pat liksi su savo skausmu ir ilgesiu viena. Turi išbūti. Tik negulėk lovoje ir neverk, nealink savo sielos ir kūno. Nors ir prisiversdama nueik pasportuoti, pajudėk, paplaukiok baseine, nueik į pirtį ir išsivalyk, tvarkykis iki nugriuvimo namuose, bet jokiu būdu nesustink.
Dabar tavęs laukia tikrai nelengvas ir liūdnas gyvenimo etapas, bet patikėk jis baigsis, jis nesitęs amžinai. Bet kuriuo atveju, nors šis metas tau ir sunkus, jis yra skaidrus ir aiškus, be tampymosi, smurto ir pasibjaurėjimo savimi. Žalingi santykiai buvo akivaizdžiai grėsmingi tavo psichinei ir fizinei sveikatai, savivertei, orumui, o gal net tapatumo jausmui, slopino tavo asmenybę.
Dabar gi tu nebevergauji kažkam, o bandai kliautis savim, paisyti savo norų, poreikių, todėl neužilgo turėtų sustiprėti tavo savigarbos jausmas. O tada tavo gyvenime tikrai prasidės kažkas visai kita, tik tam reikia laiko: kaip kad reikia laiko, kol užgyja žaizdos.
Linkiu tau ištvermės ir kantrybės, nepamiršk - tu jau atlikai pusę darbo! Kai sakai griežtai „ne“ sadomazochistiniams santykiams, atsiranda tikimybė, kad ateityje sutiksi ir pamilsi žmogų, kuris tave gerbs ir mylės. Sėkmės tau, Irma!
Nori paklausti Ramunės? Rašyk: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com.
