Birutė Šaltytė-Belousovienė: „Pasiilgau „orų mergaitės“ darbo“
Birutę Šaltytę-Belousovienę drąsiai galima vadinti „orų mergaite“ veterane. TV3 televizijoje orų prognozes ji pranešinėjo daugiau nei septynerius metus. „Jau pasiilgau to darbo, apskritai televizijos pasiilgau. Prisimenu, pradžia buvo labai sunki, – pasakoja. – Kai laimėjau konkursą „Misis Lietuva“, pasipylė pasiūlymų iš televizijų. Buvau kviečiama vesti įvairius projektus ir juose dalyvauti. Laimė, pasirinkau rimtesnį darbą, kuris tik iš pirmo žvilgsnio atrodė paprastas.“
Moteris teigia niekada nepamiršianti, kaip turėjo gilinti mokykloje įgytas geografijos žinias. „Juk mes žemėlapio nematome, tik vienspalvį foną, o žiūrovui reikia tiksliai parodyti vietoves, apie kurias šneki. Man pasisekė, nes turėjau draugą lakūną, kuris padėjo prisiminti ir išmokti daug naujų su geografija susijusių dalykų, – šypsosi tituluota gražuolė. – Štai mano, jei taip galiu vadinti, kolegai Nagliui Šulijai kur kas paprasčiau. Jis – profesionalus sinoptikas, todėl jo orų prognozės labai profesionalios. Akivaizdu, kad supranta, apie ką kalba, o ne kartoja iškaltą tekstą. Nors apskritai esu tos nuomonės, kad orų pranešėjo darbą gali dirbti ir su meteorologija nesusijęs žmogus. Svarbu, kad jis būtų charizmatiškas ir žmonėms būtų malonu į jį žiūrėti ir jo klausytis.“
 |
| Paulius Skučas |
Paulius Skučas: „Orų prognozė – atskira TV laida“
„Lietuvos ryto televizijos“ viešųjų ryšių atstovas Paulius Skučas buvo labai nustebęs, kai gavo pasiūlymą tapti orų pranešėju. „Visgi ilgai nesvarsčiau, man patiko laidos specifika. Juk tai – mažytė laida, kuriai reikia vedėjo, o man vedėjo darbas visada buvo netgi labai prie širdies, – šypsosi. – Nors vesti laidą apie orus ne taip lengva. Juk įprastai kitos laidos trunka apie pusvalandį, valandą ar net daugiau, o čia visą žavesį atskleisti reikia vos per kelias minutes.“
Pasak P. Skučo, orų pranešėjui keliamas reikalavimas – orus pranešti įtaigiai, paprastai ir aktualiai. „Sutikite, orai visiems aktualūs ir įdomūs, todėl svarbu jau rengiant pranešimą atrinkti tinkamą informaciją bei sugalvoti, kaip patraukliai ją pateikti. Pamenu, pirmosios mano laidos buvo gana sausokos. Dabar esu labiau atsipalaidavęs, perpratęs darbo specifiką ir galiu pranešti įdomiau, patraukliau, įterpdamas vieną kitą pokštą. Apie blogus orus geriau kalbėti su šypsena. Sušvelninant smūgį saulėtos ir kaitrios dienos išsiilgusiems lietuviams“, – juokiasi vaikinas.
Naglis Šulija: „Apie orus turi kalbėti sinoptikai“
Bene charizmatiškiausias, šmaikščių patarimų žiūrovams negailintis orų pranešėjas Naglis Šulija, paklaustas, ką mano apie „orų berniukus ir mergaites“, kurie nėra krimtę meteorologijos mokslo, kaipmat surimtėja. „Mano įsitikinimu, apie gaisrus turi kalbėti gaisrininkas, apie nusikaltimus – policininkas, apie sportą – sportininkas, apie ekonomiką – ekonomistas. Kodėl orų prognozės turėtų būti išimtis? Kai profesionalas kalba apie sritį, kurią išmano skersai išilgai, jo kalba būna raiškesnė, aiškesnė ir iš tiesų vertingesnė, – įsitikinęs N. Šulija. – Manau, tarp visų profesijų žmonių galima rasti tokių, kurie galėtų aiškiai ir suprantamai kalbėti. Na, o jei neišeina, visko galima išmokti.“
Pasak sinoptiko, svarbu ir tai, kaip pranešėjas rengia orų prognozę. „Tik išmanantis apie meteorologiją žmogus gali tinkamai parengti tekstą ir suprantamai perteikti eiliniam, su meteorologija visiškai nesusijusiam žmogui. Aklai iškalęs ir į eterį išbėręs žodžius, nesulauksi deramo atsako ir neduosi naudos, – įsitikinęs orų žinovas. – Paprasčiausiai kiekvienas turi dirbti savo darbą, visiems dėl to bus tik geriau.“
N. Šulija prisipažino, kad jis visada laikosi principo niekada nekomentuoti kolegų darbo. „Aš pažiūriu visų kanalų orų prognozes, bet susilaikau nuo komentarų“, – nukirto atsiribodamas nuo bet kokių pastabų.
 |
| Silvestras Dikčius |
Silvestras Dikčius: „Studijuodamas apie „orų berniuko“ darbą negalvojau“
LTV orų pranešėjas Silvestras Dikčius, galima sakyti, tikslo siekė kryptingai, bet atsidurti ekrane nesvajojo. „Baigęs meteorologijos studijas, pasirinkau šiek tiek kitokį gyvenimo būdą nei mano grupės draugai. Jie išsilakstė po užsienius, pradėjo dirbti populiarius darbus, nesusijusius su profesija. Aš nusprendžiau nemesti kelio dėl takelio ir įsidarbinau sinoptiku. Kiek vėliau LTV ieškojo orų pranešėjo. Pageidavo profesionalo. Taip atsidūriau TV ekrane.“
Pasak S. Dikčiaus, iš pradžių buvo labai sunku įprasti prie kamerų, nematomo žemėlapio ir bėgančio teksto eilučių. „O dabar mane kamuoja kiti rūpesčiai. Liūdniausia, kad visos klaidos prognozuojant orus yra matomos ir palydimos aštrios kritikos. Kažkodėl žmonės linkę sinoptikus sutapatinti su orais. Ne kartą esu girdėjęs sakant, esą „negailestingi sinoptikai vėl prišaukė lietų“. Na, bet ką padarysi, visada norisi ką nors apkaltinti ir išlieti nepasitenkinimą“, – dėsto profesionalas.
S. Dikčius įsitikinęs, kad orus turi pranešti pats prognozės sudarytojas. „LTV orų prognozes rengiame pagal satelito nuotrauką, meteorologijos mokslo nekrimtusiam žmogui tai būtų „misija neįmanoma“, – šypsosi. – Reikėtų įsteigti dar vieną etatą orų prognozėms sudaryti. Taigi protingiau ir savotiškai paprasčiau, kai orus praneša sinoptikas.“
 |
| Inga Klybienė |
Inga Klybienė: „Buvo sunku prognozes išversti į žmonių kalbą“
Inga Klybienė – LTV orų pranešėja, profesionali sinoptikė. „Neslėpsiu, kai mane pakvietė dirbti į televiziją, buvo labai sunku. Bijojau kamerų, sunku buvo ir tekstus atmintinai mokytis, bet dabar tapo įprastu kasdieniu darbu. Peržiūrėdama įrašus, matau, kad darau mažiau klaidų, esu labiau atsipalaidavusi, – pasakoja. – Tiesa, vienas sunkumas išlieka – parengti prognozes paprastiems žmonėms suprantama kalba. Mes, sinoptikai, tarpusavyje bendraujame ir prognozes rašome terminais, juos reikia adaptuoti, kaip aš sakau, versti į žmonių kalbą.“
Pasak I. Klybienės, „orų berniukais ir mergaitėmis“ gali dirbti ir profesionalai, ir paprasti žmonės, ir net pramogų verslo atstovai. „Viskas priklauso nuo TV kanalo ir informacinės laidos specifikos. LTV svarbu, kad apie kiekvieną dalyką kalbėtų tos srities specialistas. Tai galioja tiek laidoms apie politiką ar ekonomiką, tiek orų prognozėms. Na, o pramoginiam kanalui puikiai tinka ir garsenybė, kuri raiškiai perskaito, kad ir ne visai jai pačiai suvokiamą tekstą. Kam ko reikia“, – šypsosi moteris.
 |
| Audronė Galvonaitė |
Specialisto komentaras
Klimatologė Audronė Galvonaitė
Pasak A. Galvonaitės, galima ir net būtina pasitikėti orų prognozių pranešėjais. „Jie – specialistai, patys sudaro prognozes ir jas perteikia žmonėms. Papasakoja kiek įmanoma tiksliau ir įtaigiau. Deja, paprastam žmogui sunku suvokti, kad orų prognozės būtent todėl ir vadinamos prognozėmis, kad tai yra tik spėjimai pagal tą akimirką susidariusius tam tikrus gamtos reiškinius, – kalba specialistė. – Neįmanoma temperatūros nusakyti laipsnių tikslumu, vėjo greičio – metrų tikslumu, kritulių – vietovės tikslumu.“
Pačiai klimatologei teko savo kailiu patirti, ką reiškia „vietomis“ ir „kur ne kur“. „Vykome į Anykščius poilsiauti. Už miesto pylė tokia kruša, kad ledus saujomis sėmėme, miesto pakraštyje vos vos lynojo, o pačiame centre nebuvo iškritę nė lašo. O juk Anykščiai toli gražu ne didmiestis. Prognozes gali pakeisti ir netikėti gamtos reiškiniai. Pamenate, kai buvo pranašaujamas kone liūčių sezonas, išsiveržė Islandijos ugnikalnis ir išgarino visą lietų. Prognozuoti orus yra be galo sudėtinga ir pykti, kad sinoptikai neatspėjo ar suklaidino, paprasčiausiai neprotinga“, – tvirtina A. Galvonaitė.
Deja, ir ateityje klimatologė nežada tikslesnių orų prognozių. „Juk net NASA, šiems reikalams skirianti milijardus, tiksliai nenuspėja ir tenka atšaukti skrydžius į kosmosą. Ką jau kalbėti apie Lietuvą... Taigi žiūrėkime orų prognozes, įsidėmėkime jas, bet nepamirškime, kad tai – tik spėjimai, pagrįsti meteorologijos mokslu“, – pataria A. Galvonaitė.
Ar žmonės pasitiki orų prognozėmis?
Audronė Stakauskienė (27 m., mama): „Sunku pasakyti, ar pasitikiu, nes gana dažnai prognozės būna netikslios. Kai planuojame iškylą gamtoje ar darbus sode, išklausau ir pagal ją bandau planuoti darbus ar laisvalaikį. Žodžiu, kartais visgi pasitikiu.“
Raimundas Demenius (22 m., jaunasis ūkininkas): „Nuolat seku orų prognozes ir stengiuosi jomis per daug neabejoti. Nors kai kurie purkštauja, kad jos netikslios, paskaičiavus procentais, manau, sinoptikai dažniau pataiko nei suklysta. Tiesa, išgirdęs prognozę per žinių laidas, dar bėgu prie kompiuterio ir pasitikrinu užsienio valstybių meteorologijos tinklalapiuose. Išvestas vidurkis niekada neapgauna.“
Greta Kazaitytė (23 m., studentė): „Retai žiūriu ar klausau orų prognozių. Dažniausiai ryte pažvelgusi pro langą nutariu, koks bus oras, kaip rengtis ar ką pasiimti su savimi. Gaila, bet pastaruoju metu be skėčio iš namų žengti nedrąsu.“
Jolanta Bačėnienė (45 m., bibliotekininkė): „Pasitikiu orų prognozėmis. Juk šį darbą dirba specialistai, ne iš piršto laužia temperatūros laipsnius ar vėjo kryptį. Na, o kad kartais ir nepataiko, nieko baisaus nenutinka. Visi mes galime klysti. Ypač sinoptikai. Juk Motina Gamta mėgsta krėsti pokštus ir stebinti.“
