„Nesuprantu tų, kurie sako, kad nėra jokio skirtumo, kaip apatiniai atrodo. Net jei jų nesimato, jei juos dėvime po viršutiniais drabužiais – kokybiški apatiniai padeda geriau jaustis pačiai, labiau pasitikėti savimi“, – Žmonės.lt sakė Asta.
Išvykusi į užsienį moteris niekuomet nepraeina pro prabangių apatinio trikotažo drabužių parduotuvių vitrinas. Ir nors šiems drabužiams ji negaili pinigų, tūkstantinių sumų sako taip pat nešvaistanti. „Viską pasveriu ir įvertinu. Pinigus leidžiu tikrai protingai ir nesiekiu įsigyti pačių brangiausių kolekcijos modelių. Todėl jei kartais ką prašmatnesnio ir nusiperku – tai darau tikrai nedažnai“, – pasakojo stilistė.
Asta vertina klasiką, todėl dažniausiai renkasi visuomet madingus juodus apatinius, taip pat – neretai ne itin seksualiai atrodančius, tačiau labai praktiškus kūno spalvos apatinius, kurių, pasak jos, turėtų turėti kiekviena moteris. Jai taip pat patinka gilios, subtilios spalvos: tamsiai raudona, violetinė, žalia, mėlyna. Preciziškai Asta renkasi ir paplūdimio drabužius.
Madas diktuojantys drabužių kūrėjai savo klientams vis dažniau siūlo į apatinius pažvelgti kitu kampu ir nebijoti jų dėvėti kaip viršutinių: naktiniai gali lengvai virsti lengva suknele po švarku, apatinis sijonas – viršutiniu, o mylimojo pižamos kelnės – lengvai krentančiu laisvalaikio drabužiu.
Pasak Astos, tai – gana originalus sprendimas, o gana atvirais drabužiais į gatvę išdrįsusi išeiti moteris neretai spinduliuoja eleganciją ir seksualumą. Tačiau ji pripažįsta – tai, kas puošia vieną moterį, kitą gali paversti juokinga ar vulgaria.
Apkritai, ji įsitikinusi, kad apatiniai nėra tik nematomas drabužėlis, galima rasti įvairių netradicinių derinių. Pavyzdžiui, prie viliokiško korseto priderinti vyriško kirpimo švarką.
„Aš pati mėgstu originalius derinius. Ne kartą po baltais marškiniais esu vilkėjusi juodą liemenėlę. Tačiau abu drabužiai turi būti atitinkamai suderinti: kartais tai gali būti neskoninga, o kartais – labai gražu. Norint žaisti su apatinių drabužių detalėmis, reikia turėti tam tikrą skonį ir suvokimą, kaip geriau eksperimentuoti, o kaip – ne“, – įsitikinusi Asta.
