„Dainuojančio atviruko“ projekto pats Anatolijus iš anksto neplanavo. Jis gimė savaime – idėją padiktavo patys jo gerbėjai ir draugai. Iš pradžių muzikinio sveikinimo užsimanė vienas žmogus, tada antras, trečias, o netrukus tų užsakymų kiekis ėmė vis sparčiau augti.
Dabar Anatolijus šia veikla užsiima daugiau nei pusantro mėnesio ir skaičiuoja nufilmavęs jau daugiau kaip keturias dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose skamba linkėjimai ir dainos įvairiausiomis progomis.
„Žmonės užsakymais pila iki šiol – tai tėvų vestuvių metinės, tai Valentino diena, tai kažkas į dekretą išeina, tai krikšto tėtis nori, kad ketverių metų lėliukas „YouTube“ turėtų jam skirta vaizdo įrašą“, – vardija A.Oleinikas.
Anatolijus džiaugiasi galėdamas pradžiuginti kitus žmones, bet tai praskaidrino ir jo paties karantininę kasdienybę – šventinė nuotaika lydi nuolatos.
„Kai visą laiką gyveni tokioje šventinėje vibracijoje, net saulė, atrodo, šviečia smagiau. Įsivaizduokite, kiekvieną dieną švenčiame po du ar tris gimtadienius arba vestuvių metines. Man dabar kiekvieną dieną yra šventė“, – juokiasi atlikėjas.
Prie Anatolijaus veiklos prisideda ir kiti šeimos nariai – žmona Inga reguliuoja šviesas ir filmuoja, o sūnėnas Nojus padeda montuoti vaizdo įrašus. „Viskas šeimos rate“, – šypteli pašnekovas.
Bemiegių naktų padaugėjo po Manto Katlerio užsakymo
Po to, kai jo gyvenime atsirado ši nauja veikla, Anatolijus ėmė gyventi visiškai kitokiu ritmu. Mažiau miega, mažiau valgo, mažiau laisvo laiko turi. O ir balsas, kai tenka daug dainuoti, labiau pavargsta.
„Su žmona jau ne pirmą savo tokį realybės šou einame, tai žinome tą režimą, kai nemiegi arba pirmą kartą per dieną papusryčiauji dvyliktą nakties, po visų darbų, – juokiasi atlikėjas. – Be to, mums ne visada pavykstą dieną kaip normaliems žmonėms dirbti, nes tai šunys loja, tai kaimynai trukdo, todėl tenka naktį.“
Laiką ne visada paskirstysi dar ir dėl to, kad atsiranda nemažai žmonių, kurie sveikinimo užsimano paskutinę minutę: „Tokiu atveju tenka sėsti ir nebeskaičiuoti valandų, saulės nebesekti, o tiesiog daryti sveikinimus.“
Darbingiausias laikotarpis buvo tada, kai Anatolijaus sveikinimą savo sužadėtinei Aistei jos gimtadienio proga užsakė garsus komikas Mantas Katleris. Po to užsakymai pasipylė vienas po kito, tad bemiegių naktų vis daugėjo.
Šioje veikloje ir daugiau iššūkių – tenka daugiau groti gitara, prie ko anksčiau Anatolijus nebuvo pratęs. Kadangi savęs nelaiko stipriu gitaristu, turi pasvarstyti, kaip panaudojant turimas žinias tinkamai sugroti vieną ar kitą kūrinį, o ką jau kalbėti apie nuo stygų skaudančius ir pamėlusius pirštus.
Tačiau bemieges naktis ir kitus iššūkius atperka atgalinis ryšys, kurio A.Oleinikas sulaukia.
„Apie 70 procentų žmonių atrašo, nufilmuoja reakcijas. Būna, žmonės net verkia, graudinasi – ašaroja vyrai, močiutės. Kiti dar ir bonusą perveda, desertą suorganizuoja – nors gyvena Vokietijoje, bet atsiunčia didelį belgišką zuikio formos vaflį, gėlių. Mums tai fantastiškiausias įvertinimas“, – džiaugiasi atlikėjas.
Anatolijus juokiasi, kad muzikinių sveikinimų įrašų metu pasitaiko kuriozų, įvairių trukdžių. Jei pasigirsta pašalinis garsas ar atlikėjas pats kur nors suklysta, viską tenka perfilmuoti. Dėl to tą pačią dainą kartais tenka įrašinėti pusvalandį, o kartais – net tris valandas.
„Kad ir atliekant mano „Nežinau kodėl“ gali taip nesisekti – tai tekstą pamirštu, tai balsas nulūžta... Todėl su žmona ir prisijuokiame, ir prisinerviname“, – šypteli A.Oleinikas, artimiausiu metu planuojantis išleisti filmuką, kuriame būtų užfiksuoti smagiausi nepavykę kadrai.
Sako galintis sudainuoti bet ką
Kokį kūrinį atliks Anatolijus, išsirenka patys užsakovai, o repertuaras gali būti bet koks – nuo „Bijotaičių“ kaimo kapelos iki Justino Bieberio. Todėl praktiškai kasdien atlikėjas mokosi vis naujus kūrinius.
Patys užsakovai parašo ir sveikinimo tekstą, nuskambantį prieš dainą.
„Visų prašau surašyti iš širdies, tikroviškai, nekopijuojant iš interneto kažkokių eilėraščių. Būna ir labai fantastiškų istorijų – nuo pavogto vėžimėlio prekybos centre iki fotosesijos žiemą lauke, vonioje, – juokiasi atlikėjas. – Tas šiltumas, natūralumas ir išeina dėl to, kad žmonės patys jį sukuria. O aš tiesiog atlieku taip, kaip galiu geriausiai.“
A.Oleinikas atskleidžia, kad dažniausiai žmonės prašo atlikti lietuviškas dainas, šlagerius. Ir ne tik kitų atlikėjų, bet ir jo paties – bene trečdalis užsakovų nori, kad jų artimuosius ir draugus atlikėjas pasveikintų su savo populiaria daina „Nežinau kodėl“. Ji, pašnekovo teigimu, konkuruoja su kūriniais kitų Lietuvos atlikėjų – Vytauto Šiškausko, Vido Bareikio, Gyčio Paškevičiaus, Stasio Povilaičio.
Pasitaiko, kad žmonės pageidauja ir užsienio hitų, pavyzdžiui, Justino Bieberio.
„Jei lietuvaitės turi užsieniečius vyrus, tai dažnai prašo padainuoti angliškai“, – pavyzdį pateikia Anatolijus.
Būta prašymų sudainuoti ir lenkų ar rusų kalbomis. A.Oleinikas tikina, kad dar nei karto neprieštaravo dėl dainos pasirinkimo – sako galintis atlikti praktiškai bet ką.
Jei reiktų – ir repo kūrinį. Ir nebūtinai taip, kaip skamba originalas. Neretai Anatolijus dainą stengiasi išpildyti originaliai, savaip.
„Kuo daina keistesnė, tuo įdomesnis jos sprendimas“, – sako Anatolijus.
Veikla tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu
Anatolijus sako, kad jo tikslas – jog „Dainuojantį atviruką“ užsisakyti ir mažą šventę namuose turėti galėtų visi, nepriklausomai nuo savo pajamų. Todėl jis nėra nustatęs konkrečios muzikinio sveikinimo kainos.
„Prašau pervesti tiek, kiek žmogui negaila. Bet būna, kad žmonės dėl kainų pasimeta. Kai tiksliai nepasakai sumos, kai kuriems nelengva, nes jie nenori įžeisti, nenori nuskriausti arba permokėti. Todėl kai kurie bando per aplinkui paklausti, koks tas vidurkis“, – juokiasi atlikėjas.
Pašnekovas išduoda, kad sumų būna įvairių – vieni perveda dešimt eurų, o kiti nepagaili ir šimto eurų ar net daugiau. Anatolijus kaskart iki pat pavedimo nežino, kiek uždirbs už vieną ar kitą sveikinimą, bet į šią nežinomybę žiūri kaip į smagų žaidimą.
Vyras neslepia – kol nebuvo pradėjęs šio projekto, išgyventi karantiną buvo nepalyginamai sunkiau. Nebevyksta koncertai, be to, su žmona Inga jis turi dvi renginių įmones, kurios jau bene metus negali normaliai veikti.
„Iš esmės viskas sustojo ir liko tik sveikinimai. Jie dabar yra mūsų pagrindinis pajamų šaltinis, kuris gyvas, veikiantis. Pradėjus šią veiklą tikrai jaučiasi pagerėjusi situacija, šiuo metu iš to ir gyvename“, – sako Anatolijus.
A.Oleinikas galėtų būti puikiu pavyzdžiu ir kitiems šiuo metu be darbo sėdintiems atlikėjams, parodantis, kad net ir prie dabartinių laikų galima prisitaikyti.
„Džiaugiuosi, jei bent kažką įkvėpiau, nors to neplanavau – tiesiog sukuosi, darau, ką tik galiu, kad išgyvenčiau. Dėkoju Dievui, kad sveikinimų projektas pasiteisino. Gal jis pavyko todėl, kad man patinka tai, ką darau? Man faina sveikinti žmones, susirašinėti su jais, mokytis naujų dainų“, – džiaugiasi Anatolijus.
Nors idėja ir gimė karantino metu, paklaustas, ar svarstytų ją vystyti ir po karantino, atlikėjas nedvejodamas atsako „taip“. Karantinas kažkada baigsis, vėl vyks koncertai, bet Anatolijus įsitikinęs, kad laiko užteks viskam.
„Žinau ir jaučiu, kad „Dainuojantis atvirukas“ buvo, yra ir bus. Visada bus, ką pasveikinti, visada bus pasiilgtų, atokiau gyvenančių, į užsienį išvykusių žmonių, kuriems reikės nusiųsti linkėjimą.
Aišku, mano kūrybinė veikla dabar truputį dėl to nukenčia, bet tuoj prisitaikysim prie režimo ir viskas bus gerai“, – šypteli A.Oleinikas.
Anatolijus jau pagalvoja ir apie geresnę techniką, kuri leistų jam kurti dar profesionalesnius vaizdo įrašus. O kad ši svajonė greičiau priartėtų prie realybės, savo gerbėjams siūlo įsigyti naujausią dainą ir taip paremti „Dainuojančio atviruko“ projektą.
