„Galiu dirbti nuotoliniu būdu iš bet kur, tai dėl to ir išvažiavau. Nes na ką, koncertų nėra, muzikinė veikla sustojusi, tai koks skirtumas, ar dirbsiu iš Vilniaus buto, ar iš kitos šalies“, – interviu 15min sakė Kipre apsistojęs grupės „Makchu Pikchu“ narys Gediminas Andriškevičius.
Karantinas pristabdė jo muzikinę veiklą, tačiau užtat pastūmėjo įgyvendinti seną svajonę. Pasirodo, išvykti dirbti nuotoliniu būdu į kitą šalį muzikantas norėjo jau kurį laiką, tačiau kol nebuvo koronaviruso, tol taip ir neprisiruošė.
„Jei taip nebūtų atsitikę, turbūt niekada ir nebūčiau išvažiavęs, – svarstė jis. – Taip žiemoti išvažiavau pirmą kartą ir tas pirmas kartas man labai fainas. Dabar jau žinau, kad kitais metais irgi keliausiu kažkur dirbti nuotoliniu būdu.“
Jei kilo klausimas, kaip atrodo tas Gedimino darbas, tai nuotoliniu būdu jis tikrai ne koncertus rengia, mat turi dar ir kitą, su muzika visiškai nesusijusią specialybę – dirba IT specialistų įdarbinimo agentūroje. Šioje srityje sukasi jau apie penkerius metus.
Ir laimei, nes ne paslaptis, kad dabar Gedimino kolegos muzikantai išgyvena nelengvus laikus. Tikrai ne visi jie turi papildomus darbus.
„Kalbu su kolegomis, tai iš tikrųjų labai liūdna. Jau per pirmą karantiną sakiau – ačiū Dievui, kad turiu antrą specialybę ir galiu iš jos išgyventi. Čia yra pamoka kiekvienam – visada turi turėti a, b, c, d planą. Jeigu neišdegs a, vadovausiesi b, jei ir šis ne, tada c“, – dabar jau iš patirties kalba G.Andriškevičius.
Iš pradžių į Kiprą nesiveržė, bet dabar nesigaili
O dabar grįžkime prie Kipro. Jame G.Andriškevičius su bičiuliu gyvena jau nuo spalio pradžios. Mintis čia išvykti kilo spontaniškai, visus kelionės formalumus jiedu susitvarkė per vieną-dvi savaites.
Tiesa, iš pradžių net nesvarstė rinktis būtent Kipro. Planavo vykti į, pavyzdžiui, Ameriką ar Kroatiją, tačiau šiuos užmojus greitai užgesino pandemijos realybė.
„Sužiūrėjome apskritai visą laiko juostą, tai daugelis krypčių „nuplaukė“. Ir praktiškai visa Afrika tuo metu buvo uždaryta, įskaitant ir Madagaskarą. Todėl pasirinkome vietą, kur tikrai galima nuskristi ir gana saugiai būti.
Jei būtų atviros sienos, Kipro nebūčiau rinkęsis. Bet dabar pamačiau, kad čia labai faina, yra ką pažiūrėti. Jei žmogus mėgsta haikinti, vau, kiek čia daug visko yra“, – savo sprendimu galiausiai apsidžiaugė Gediminas, šioje valstybėje besisvečiuojantis pirmą kartą.
Nuskridę G.Andriškevičius su bičiuliu apsigyveno Pafose – tai nedidelis, gražus ir gerai prižiūrėtas pajūrio miestas. Pradžiai draugai porai dienų apsistojo viešbutyje, o galiausiai išsinuomojo būstą. Dabar džiaugiasi ne tik jo jaukumu, bet ir padoria nuomos kaina.
„Per dvi dienas apėjome nemažai butų, kol susiradome sau labai gerus apartamentus labai geroje vietoje – iki jūros vos keturios minutės pėstute. Nuomos kaina mėnesiui yra 500 eurų, padalinus dviems išeina 250 eurų, tai čia pigiau grybo“, – džiaugėsi pašnekovas, pridūręs, kad sezono metu tikriausiai tektų pakloti dvigubai brangiau.
Kainos pernelyg nesikandžioja ir kavinėse, restoranuose – jos panašios kaip Lietuvoje.
Mėgaujasi saule, jūra ir nuostabiais vaizdais
G.Andriškevičius daug keliavęs, tad negali pasakyti, kad apsilankius Kipre jį kas nors būtų smarkiai nustebinęs. Tiesa, kol Lietuvoje dėl šaltų orų esame priversti dėvėti šiltus drabužius, Gediminas būdamas Kipre mėgaujasi saulės spinduliais, 20 laipsnių šilumos siekiančia temperatūra, o kartais – ir maudynėmis jūroje.
Vis dėlto pripažįsta, kad spalį ištrūkus iš šaltos Lietuvos į saulėtą Kiprą susidūrė su tam tikru iššūkiu.
„Reikėjo aklimatizuotis. Kai atvykome, buvo klaikiai karšta, 30 laipsnių. Priprasti prie karščio buvo sudėtingiausias dalykas“, – prisiminė jis.
Gediminas mėgaujasi ne tik saule ir jūra, bet ir puikia vietos virtuve – sako, maistas ten labai skanus, o jūros gėrybes kartais ir pats susižvejoja.
Be to, apylinkes supa graži gamta, daug kalnų, juose įsikūrusių vienuolynų. Todėl vienoje vietoje tikrai nesėdi, stengiasi kuo daugiau pamatyti.
„Dieną padirbi, vakare pasportuoji, išsimaudai jūroje, o savaitgalį aplink apylinkes haikini. Per tuos du mėnesius išvažinėjome, išvaikščiojome praktiškai visą Kiprą. Gyvename tikrai intensyviai“, – užtikrino G.Andriškevičius.
Gediminui teko pabendrauti ir su kitais Kipre apsistojusiais lietuviais. Anot pašnekovo, jų, apsistojusių ilgesniam arba trumpesniam laikui, čia išties nemažai: „Nueini į parduotuvę ir girdi – lietuviškai šnekasi.“
Komendanto valanda netrukdo
Pokalbio su Gediminu metu neišvengiamai paliesta ir karantino tema. Jis įsitikinęs, kad Kipre su pandemija kovojama sklandžiau negu Lietuvoje, nes ten, priešingai nei mūsų šalyje, valdžia nedelsė priimti griežtų sprendimų, todėl ir pasekmės nėra tokios baisios.
„Kipre reaguojama žaibiškai – skaičiai vos tik truputį paauga ir iškart įveda komendanto valandą“, – pasakojo G.Andriškevičius.
Anot Gedimino, komendanto valanda ten įvesta ir šiuo metu. Taip pat ir restoranai bei kavinės, nors ir buvo kuriam laikui atvėrę duris, nuo gruodžio vidurio vėl buvo priversti užsidaryti.
„Bet nieko baisaus tame nematau, svarbiausia žmonių saugumas“, – patikino Gediminas.
Be abejo, verslininkai skundžiasi ir ten, tačiau, kaip pridūrė pašnekovas, bendrai žmonės atsipūtę, panikos nesijaučia – komendanto valanda gyvenimo tikrai neapsunkina.
Griežti apribojimai Kipre kol kas galioja iki gruodžio pabaigos, taigi, šventės ten, kaip ir Lietuvoje, bus kitokios nei esame įpratę.
Svarbiausia neprarasti optimizmo
Išvykdamas Gediminas apsibrėžė ir datą, kada galėtų grįžti atgal – tai kovo pabaiga ar balandžio pradžia. Tačiau neslepia, kad jau dabar spėjo pasiilgti Lietuvos, tėvų, vaikų, draugų.
Tai bus ir pirmi metai, kai vyras šventes sutiks ne su artimaisiais. Pripažįsta, kad dėl to aplankė keistas jausmas.
„Ką tik išsiunčiau visiems kalėdines dovanėles. Gerai pasijutau, kaip Kalėdų Senis. Tai irgi pirma patirtis tokia“, – šyptelėjo G.Andriškevičius.
Gediminui liūdna, kad kol kas sustojo „Makchu Pikchu“ koncertinė veikla. Bet nepaisant to, nuo muzikos per karantiną grupė toli gražu nenutolo, muzikinė veikla tiesiog persikėlė į kompiuterį – vystomos kūrybinės idėjos, rengiamas naujas vaizdo klipas ir ne tik.
„Koncertinės veiklos nėra, bet yra kūrybinė. Dar vienas mūsų tikslas ateinantiems metams – įrašyti lietuviškų dainų albumą. Ir, aišku, norėtųsi vėl koncertuoti, bet neaišku, kaip čia bus“, – būsimais planais dalijosi pašnekovas.
G.Andriškevičius sako, kad karantinas vis dėlto turi savų privalumų – kažko daryti negali, bet užtat gali tobulėti kitais būdais. Per šį laikotarpį jis atrado naujų veiklų, ėmė mokytis ispanų kalbos, gilinti anglų kalbos žinias, užsiima savianalize.
„Visiems norėčiau palinkėti pozityvumo. Kiekviename iššūkyje, nelaimėje reikia įžiūrėti ir gerų dalykų, iš to pasimokyti. Svarbu, kaip reaguoji į nelaimę, gal per jautriai? Susidūręs su tokiais iššūkiais gali augti“, – patikino Gediminas.
