Virgilijaus kolega, daugiametis scenos partneris Vladimiras Prudnikovas teigė esantis sukrėstas šios netekties. Šalis prarado didžiulį talentą.
„Tai buvo vienas talentingiausių Lietuvos atlikėjų. Vienas iš svarbiausių operos meno atstovų, kuris dainavo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nešė aukštai iškėlęs mūsų profesijos vėliavą. Jis labai geras pedagogas, labai artimas man scenos bičiulis ir „Trijų tigrų“ narys, – sakė Vladimiras. – Didžiausia užuojauta artimiesiems, kolegoms, studentams.“
Pasak V.Prudnikovo, jo bičiulis jau ilgą laiką sirgo sunkia liga. „Labai graudu, labai skaudu. Jis Lietuvos kultūrai paliko didelį indėlį, jis puikiai vadovavo mūsų akademiniam teatrui, sukūrė daugybę vaidmenų. Jo dėka buvo labai pakelta į aukštumas mūsų vokalinė mokykla. Jo pakviesti dirbo geriausi dirigentai ir režisieriai. Manau, kad jo indėlį dar ilgai prisiminsime ir matysime. Jis yra pavyzdys, kaip auginti naujas kartas dainininkų, reikia sekti jo pėdomis.“
V.Prudnikovas V.Noreiką prisimena kaip niekada vietoje nestovintį, ypač energingą muzikantą. „Jis kitą savaitę turėjo suplanuotų koncertų, visur afišos kabo... Jis tiek daug meilės turėjo savo profesijai“, – 15min kalbėjo V.Prudnikovas.
BNS atlikėjas sakė su Virgilijumi paskutinį kartą telefonų bendravęs prieš mėnesį.
„Jis gydėsi ir kentėjo, neparodydamas, kad jam sunku, kad skauda. To reikia iš jo mokytis ir širdyje visada turėti jo vardą ir darbus“, – kalbėjo V.Prudnikovas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gražiausios Virgilijaus Noreikos dainos: prisiminkime
Merūnas Vitulskis savo dažną koncertų svečią ir artimą bičiulį Virgilijų Noreiką įvardija kaip žmogų, atlikėją, kuris jam visuomet buvo pavyzdys, kokiu nori ir pats tapti.
„Šiuo metu esu Anglijoje, čia laikas ankstesnis, žmona ryte pranešė žinią, tai jau kurį laiką sėdžiu lovoj kaip pritrenktas, – kalbėjo Merūnas. – Visada lygiavausi į jį. Aš visada mokiausi iš jo įrašų. Tai neabejotinai vienas iš geriausių amžiaus tenorų. Geriausias iš geriausių. Jis skiepydavo savo studentams mylėti lietuviškus kompozitorius. Jis paliko labai didelį palikimą, todėl ir toliau eisim, apie jį pasakosim, jis išliks mūsų atmintyje, širdyje ir ateities kartoms. Neabejotinai.“
Atlikėją ypač įkvėpdavo nuolatinis Virgilijaus pozityvumas. „Net scenoje jis vis rikteldavo „susiimame!“, „pavarom!“. Jo akys... Visada pilnos džiaugsmo, energingos. Neseniai darėme koncertinės muzikos įrašus, matėsi, kad jis labai blogai jaučiasi, kaip jam skauda, jis netrumpą laiką sirgo ir kovojo su ligomis, bet vis tiek atrasdavo jėgų dainuoti. Porą minučių pasėdi ir vis tiek toliau stengiasi, išspausdavo 110 procentų, nors ir blogai jautėsi. Tai yra aukščiausio lygio profesionalas“, – kalbėjo M.Vitulskis.
Pasak dirigento Gintaro Rinkevičiaus, Virgilijus Noreika buvo neeilinis muzikantas.
„Jis buvo toks dainininkas Lietuvai, kaip pasauliui Luciano Pavarotti. Jis yra ir visąlaik liks Lietuvai. Tai buvo vienas pačių gražiausių balsų Lietuvos vokalinio meno istorijoje. Labai gaila, kad jis mus paliko“, – mintimis dalijosi G.Rinkevičius.
Jo atliekamos dainos patį dirigentą sujaudindavo iki giliausių širdies kertelių. „Jis buvo nuostabus, geras žmogus, labai įdomus muzikantas. Kai jis dainuoja pačią paprasčiausią dainą ar ariją... Visada prisiminsiu jo „Skudučio baladę“ iš operos „Dalia“ arba jo interpretuojamą Algimanto Raudonikio „Švelnumą“. Atrodo, labai daug kartų su orkestru ir juo esame groję šiuos kūrinius. Bet kiekvieną kartą jo balso tembras, muzikantiškas supratimas, klausant šių dviejų dainų, mane sugraudindavo iki ašarų“, – prisipažino dirigentas.
Netektis palietė ir režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri su Maestro muzika užaugo.
„Ką tik mus paliko viena ryškiausių Lietuvos operinio pasaulio legendų, maestro Virgilijus Noreika, nuostabaus balso savininkas, iškilus talentas, išauginęs kelias kartas geriausių Lietuvos operos solistų... Klausiausi jo nuo pat mažumės, jis buvo mano mamytės mylimiausias tenoras, ėjome į visas „Traviatas“, vos ne kiekvieną sekmadienį. Ačiū, Maestro, už milžinišką indėlį, už tai, kad padėjote didelį pamatą – Jūsų darbai tęsis dar daug dešimtmečių. Jūsų mokiniuose, Jūsų sukurtose tradicijose... Amžinos šviesos ir ramybės Jūsų nuostabiai sielai“, – rašė Dalia Ibelhauptaitė.
Operos solistė, sopranas Irena Milkevičiūtė teigia, kad Virgilijaus indėlis į Lietuvos operos kultūrą yra vienas ryškiausių.
„Turbūt visi pasakys tą patį – tai buvo didelis mūsų tautos dainius. Kaip žmogus, neeilinis. Dirbant kartu su juo, visada galėjai jausti jo šilumą, globą. Tauta neteko labai didelio dainininko, – kalbėjo ji. – Jis paliko indėlį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tiek daug koncertavo. Daug studentų tikrai tęs jo veiklą ir skleis tą patį požiūrį.“
Jaunosios operos kartos atstovė Ieva Prudnikovaitė sako esanti be galo laiminga, kad jai teko pažinti Virgilijų Noreiką.
„Atsiminimai patys šviesiausi. Kadangi tėvai buvo kolegos su juo, pažinojau ir aš jį. Tai yra centrinė figūra operos kultūroje, akademijos bendruomenėje. Visada jis buvo toks centrinis traukos taškas, kokybės ženklas. Visur, kur jis prisilietė, viskas spinduliuodavo stipria gyvybe. Jis visada buvo atsidavęs tam, ką daro, visuomet pasiruošęs – gerbė kolegas ir publiką. Virgilijaus buvo ypač gera lietuvių kalbos tartis dainuojant, kito tokio žmogaus nėra, kuris šitaip natūraliai ir jaudinančiai perteiktų būtent lietuviškus tekstus“, – kalbėjo I.Prudnikovaitė.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, operos solistas Jonas Sakalauskas BNS sako, kad V.Noreika buvo jo autoritetas.
„Aš pas jį baigiau magistrantūros studijas. Tai yra mano mėgstamiausias Lietuvos operos dainininkas, kuris man padarė didžiulę įtaką kaip menininkas ir asmenybė. Jis visus mokinius stipriai globojo, išleisdamas į muzikinį teatrą jis mane nuoširdžiai palaimino. Tai yra mūsų patriarchas ir didysis mūsų mokytojas, kuris man gyvenime labai daug davė“, – BNS sakė J.Sakalauskas.
Jis išskyrė V.Noreikos nuoširdumą, šilumą ir atvirumą. „Jis kaip mokytojas buvo tas, kuris globoja, o to jaunam dainininkui labai reikia. Jis bandydavo formuoti bendras muzikines ir žmogiškas vertybes“, – prisiminė buvęs V.Noreikos mokinys.
J.Sakalauskas teigė pastarosiomis dienomis laukęs liūdnos žinios. „Penktadienį buvau aplankyti artimųjų ir buvau jo namuose. Jam buvo labai silpna, jis mane pamatė ir tai buvo labai jaudinantis momentas. Tai buvo paskutinis kartas, kai aš jį mačiau. Tuomet jau matėsi, kad jis tikrai pasiruošęs iškeliavimui“, – kalbėjo J.Sakalauskas.
