Kaip 15min jau rašė, trečiadienį redakcija sulaukė pasipiktinusios moters laiško, kuriame bilietus į Filipo Kirkorovo koncertą įsigijusi vilnietė stebėjosi, kodėl organizatoriai „Bravo events“ negrąžina pinigų, jei renginys perkeltas, o nauja data jai nėra tinkama. 15min susisiekus su organizatoriais, jie pakartojo, kad perkėlus renginį pinigai nebus grąžinami, ir patikino, kad tokį sprendimą jie priėmė pasitarę su teisininkais.
Ši tema sukėlė didelę diskusiją tarp kitų koncertų organizatorių. Pabandėme išsiaiškinti, kokios pozicijos laikosi kitos šalies ar užsienio atlikėjų koncertus rengiančios įmonės, ką apie tai galvoja neseniai susikūrusios Lietuvos renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nuomonės – labai skirtingos.
Organizatorių nuomonės kardinaliai skiriasi
Muzikos agentūros „8 Days A Week“ partneris Martynas Butkevičius griežtai atkerta, kad tokie koncertus organizuojančių įmonių pasisakymai yra labai netaktiški. Jo teigimu, visi asmenys, įsigiję bilietus į jų agentūros organizuojamus renginius, juos perkėlus turės galimybę susigrąžinti pinigus.
Šios agentūros koncertai išsiskiria ne tik netradicine vieta – vyksta po atviru dangumi Kairėnų botanikos sode, bet ir atvykstančių atlikėjų stilistika. Kiek koncertų įvyks šią vasarą – nuspėti sunku, bet jau anksčiau skelbta, kad agentūra šiemet atsiveža Michaelį Kiwanuką, ne vieną prestižinį apdovanojimą pelniusį ir muzikos pasaulyje žinomą vardą „Bon Iver“, grupes „Oh Wonder“, „Of Monsters and Men“ ir t.t. Anksčiausias suplanuotas koncertas – gegužės 20 dieną turėsiantis įvykti „Woodkid“ pasirodymas.
M.Butkevičiaus teigimu, kol kas nė vienas agentūros koncertas nėra atšauktas ar perkeltas. Jei taip nutiks, apie tai bus pranešta atskirai.
„Visa muzikos industrija ir pasaulis laukia karantino ir renginių draudimo pabaigos. Niekas nenori atšaukti koncertų. Juos perkelti yra pats geriausias sprendimas. Tačiau žmonės privalo gauti informaciją, kad koncertas yra perkeliamas, ten turi būti informacija ir apie bilietų grąžinimą arba kitas alternatyvus pasiūlymas“, – sako M.Butkevičius.
M.Butkevičius sako suprantantis, kad nuostoliai gali būti labai dideli, vis dėlto jis mano, kad tikrai įmanoma rasti dialogo su klausytojais būdų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nori susigrąžinti pinigus, jam pasiūlyti alternatyvą ar dovanų kupono idėją.
Esu įsitikinęs, kad force majeure situacijose visi turi būti lygūs – ir verslas, ir žmonės, ir atlikėjai
„Nemažai įmonių vienaip ir kitaip patirs didelių sunkumų, tačiau esu įsitikinęs, kad force majeure situacijose visi turi būti lygūs – ir verslas, ir žmonės, ir atlikėjai. Todėl ir norisi padaryti taip, kad visi iš šito išplauktume be tokių didelių pralaimėjimų. Rasti būdų, kaip kompensuoti žmogui negalėjimą dalyvauti renginyje, tikrai įmanoma“, – sako M.Butkevičius.
„8 Days A Week“ atstovo teigimu, reikia nepamiršti ir kito skaudaus aspekto. Koncertų organizatoriams dideliu smūgiu gali tapti ne tik bandymas viską suderinti, kad renginys išvis įvyktų, o tai šiuo metu yra pagrindinis prioritetas, bet ir sumos, kurias organizatoriai jau sumokėjo atlikėjams. Muzikos žvaigždės prašo avanso, tai yra nurodyta sutartyse, o avansai neretai siekia ir keliasdešimt tūkstančių eurų. Kai dėl koronaviruso keičiamos sutartys su atlikėjais, visi dirba bandydami renginį nukelti, o ne atšaukti.
Tuo tarpu įmonės „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas laikosi visiškai kitokios nuomonės. Jis pritaria „Bravo events“ ir teigia, kad pinigai už perkeltus koncertus neturėtų būti grąžinami.
Tačiau šios įmonės situacija yra ne tokia kebli, nes didžioji dalis šio organizatoriaus renginių suplanuoti antroje metų pusėje. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį planuojamas britų žvaigždės Jameso Arthuro koncertas, lapkričio mėnesį arenoje įvyks „One Republic“ pasirodymas.
Šiai įmonei teko nukelti tik kelis artimesniu laiku suplanuotus renginius – dėl koronaviruso teko atsisakyti Motinos dienai skirto pasirodymo. Didžiausiose Lietuvos arenose suplanuoti du koncertai jau yra perkelti į kitus metus, pavyko suderinti tiek su atlikėjais, tiek su arenomis, kad netaikytų papildomų mokesčių.
„Visame pasaulyje renginiai perkeliami į kitus metus, daugelyje šalių šis klausimas apie grąžinamus pinigus net nėra keliamas. Jeigu renginys atšauktas – čia jau kalbos nėra“, – pabrėžia Remigijus Knabikas. Jo nuomone, jeigu bus priimtas sprendimas, kad pinigus už bilietus reikia grąžinti, jie tai tikrai planuoja padaryti, tačiau laikosi nuomonės, kad to daryti neturėtų.
Toks pinigų grąžinimas, anot agentūros vadovo, būtų didžiulis smūgis koncertų organizatoriams. Jeigu bus priimtas neskundžiamas sprendimas sumokėti pinigus dėl perkelto renginio, tuo metu, kai atlikėjams yra sumokėtas avansas, kitos išlaidos, gali tekti susidurti su didele finansine našta. Kadangi visi renginiai dėl koronaviruso yra neapdrausti, finansiškai išsigelbėti būtų sunkiai įmanoma.
„Jeigu nesupras Vyriausybė, Kultūros ministerija ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kad koncertų organizatoriai nebus pajėgūs išsilaikyti, nes karantinas tęsis dar mažiausiai kelis mėnesius, o po to dideliems renginiams dar bent kelis mėnesius tikrai bus draudžiama įvykti, visi vasarą suplanuoti renginiai taip pat įkris į tą bendrą krūvą.
Artėja tikrai didelio masto renginiai, tai iš principo koncertų organizatoriai paprasčiausiai „užsilenks“. Tada valstybė galės viską ant savęs pasiimti, visas skolas. Šiuo metu tikrai nematau, kaip valdžia prisideda. Su valstybinėmis įstaigomis viskas aišku, jiems reikia grąžinti kažkokiam teatriukui bilietėlius už kažkokį spektakliuką, ko jiems trūksta – viską duos, o kur egzistuoja privatus verslas, jiems visiškai nusispjauti“, – sako R.Knabikas.
Koncertų organizatoriai paprasčiausiai „užsilenks“, tada valstybė galės viską ant savęs pasiimti
Jis pabrėžia kartu su kitais koncertų organizatoriais jau kreipęsis dėl PVM sumažinimo tam tikram laikotarpiui, tačiau aiškumo, anot R.Knabiko, tikrai trūksta. Pavyzdžiui, jeigu pinigus grąžinti reikės, nekalbama apie tam skirtą laikotarpį – ar pinigus reikia grąžinti per mėnesį, metus, o gal bus galima laukti tos dienos, kai finansinė būklė bus žymiai geresnė?
Anot jo, kritinėje situacijoje nebeužtenka atsakomybės palikti tik pirkėjų ir organizatorių dialogui, esą geranoriškai išspręsti šį klausimą, kad jis būtų palankus abiem pusėms, bus sunku.
Agentūros M.P.3., rengiančios įvairius koncertus, vadovas Vaidas Stackevičius sako, kad dėl šios situacijos gali būti ne tik daug nuostolių, bet ir bankrotų, yra tikimybė, kad nemažai atlikėjus atvežančių įmonių gali subankrutuoti ir koncertų daugiau nebebus.
Jo agentūra vadovaujasi praktikomis kitose šalyse, daugelį žavi ir greitas kaimyninės Latvijos sprendimas. Kaip pasakoja V.Stackevičius, latviai buvo vieni pirmųjų, kurie aiškiai pasakė, kad pinigų už perkeltą renginį susigrąžinti neįmanoma, o toks sprendimas grindžiamas tuo, kad koncertų organizatorius dėjo visas išgales, kad toks renginys įvyktų, derino su atlikėju, rūpinosi reklamos užsakymais.
Jeigu renginys neįvyksta, Latvijoje renginių organizatoriai pinigus už bilietus turi grąžinti per 30 darbo dienų. Latviai taip pat pavedė renginių organizatoriams per šešis mėnesius apsispręsti, ar renginys bus atšauktas, ar nukeltas, o jeigu įvyksta pastarasis variantas, tuo metu pinigai yra negrąžinami.
Vadovaudamasis kaimynų pavyzdžiu, V.Stackevičius mano, kad taip elgtis būtų visai naudinga. Jo nuomone, šios krizės metu nukentės tikrai ne vienas, o tokį momentą, kaip, pavyzdžiui, negalėjimą dalyvauti renginyje, jis siūlo spręsti paprasčiau – padovanoti bilietą arba jį pasiūlyti kitiems.
Koncertų organizatoriaus „Seven live“ generalinio direktoriaus Tomo Inčiko teigimu, jiems taip pat kol kas pasisekė, nes didžioji dalis koncertų numatyti ateičiai, artimiausias – Jameso Blunto koncertas, kuris turėtų įvykti birželio 3 dieną, taip pat kol kas nėra nukeltas. Pagrindiniai koncertai – „Cirque du Soleil“ šou, Lino Adomaičio ir „Beissoul & Einius“ turai, – suplanuoti dar kitiems metams.
„Tikimės, kad mes iš šitos situacijos išlipsime pakankamai lengvai, karščiausia tema yra Jamesas Bluntas. Kol kas galime tik bendrauti su agentais, stebėti situaciją Lietuvoje, sekti naujienas, tačiau didžiausia tikimybė, kad koncertą visgi teks nukelti. Į kada – sunku pasakyti“, – sako vadovas.
Kiekvieno bilieto praradimas būtų labai skausmingas, tad su kiekvienu asmeniu kalbėsimės individualiai
Anot jo, įmonės pozicija, jeigu žmonės norės susigrąžinti pinigus už nukeltą renginį, priklausys nuo to, koks sprendimas Lietuvoje bus priimtas. Vis dėlto koncertų organizatorius tikisi, kad žmonės bilietų negrąžins, nes, kaip sakė ir kitų įmonių atstovai, jau daug lėšų yra skirta avansui, reklamai.
„Jeigu įstatymuose bus pasakyta, kad pinigus turime grąžinti, su kiekvienu asmeniu kalbėsimės individualiai, paaiškinsime, kokia yra situacija, bandysime susitarti, kad jis tikrai rastų galimybę ateiti. Kiekvieno bilieto praradimas būtų labai skausmingas. Palaikau poziciją, kad mes nenorėtume grąžinti pinigų, kai yra tokia situacija, ne dėl mūsų kaltės renginys yra perkeliamas, todėl apeliuosime į visas valstybines institucijas dėl mums palankių sprendimų, ilgalaikių čekių“, – teigia T.Inčikas.
„Live Nation Lietuva“ atstovas Deividas Afarjancas 15min teigė, kad atšauktų ir perkeltų renginių bilietų grąžinimas vyks pagal galiojančius teisės aktus. Šiai dienai yra atšaukti du įmonės renginiai – „Whitesnake“ ir Sofi Tukker koncertai, dar trys renginiai – „Clannad“, Francis Goya ir „8 Kambarys“, – yra nukelti.
Apie 10-15 proc. pirkėjų jau kreipėsi dėl grąžinimų ir gavo visą informaciją apie grąžinimo proceso eigą, „Live Nation Lietuva“ tikisi grąžinimus pradėti kaip įmanoma anksčiau, bet kol kas sunku įvardinti tikslią datą, kaip ir paties karantino pabaigos datą.
„Jau matome, kad nuostoliai tikrai bus milžiniški, bet kol kas negalime įvertinti, kokie tiksliai, nes viskas priklauso nuo situacijos šalyje ir karantino termino“, – teigė koncertų organizatorius. Tiesa, kartu su bilietų platintojais „Bilietai.lt“, koncertų organizatorius paskelbė akciją „Išsaugok bilietą“, kviečiančią palaikyti šiuo metu sudėtingą etapą išgyvenančią rinką.
Nuostoliai tikrai bus milžiniški
Kritika – ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Atlikėjų vadybininkas Martynas Tyla pripažįsta, kad situacija – išties išskirtinė, bet dėl to, kad panašių problemų šalyje dar neteko spręsti, kol kas sunku kalbėti, kaip reikėtų elgtis.
„Kol kas šią problemą galime palikti spręsti teisininkams, iš tiesų, ką daryti, jeigu žmogus tą dieną, kai numatytas perkeltas koncertas, yra išvykęs. Kol kas jokios griežtos pozicijos neturiu, tikriausiai šiuo atveju išlieka vienintelė galimybė – tiesiogiai kreiptis į organizatorius ir motyvuoti, kodėl neišeina dalyvauti perkeltame renginyje. Bet kai tai yra 5 ar 10 tūkst. žmonių, situacija darosi labai sudėtinga“, – sako M.Tyla.
M.Tyla pabrėžia, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kuo greičiau, argumentuodamas, kad ilgą laiką koncertų organizatoriai valstybei mokėjo didelius mokesčius, turėtų būti tam tikras rezervas, kurį šiuo metu ir būtų galima panaudoti. Kitas aspektas, anot M.Tylos, ar tokie pokyčiai neatidarys durų dar didesnėms problemoms.
„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų labai aiškiai šiuo klausimu pasisakyti, o ne palikti vietos diskusijoms, interpretacijoms. Dabar lyg ir gali grąžinti, bet lyg ir organizatoriui paliekama erdvė nusiplauti rankas, nes jis tiesiog perkėlė koncertą. Situacija – kaip susitarsi, taip ir bus“, – sako vadybininkas, pabrėžęs, kad kol kas audros muzikos industrijoje nekyla, laukiama, kiek laiko užtruks karantinas, kokios bus pasekmės.
Tam, kad trūksta konkrečios informacijos iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, pritaria ir Martynas Butkevičius. Jis pastebi, kad Tarnybos paviešinta naujausia informacija yra pateikta neaiškiai, nei koncertų organizatoriai, nei žmonės iki galo nesupranta, kaip visgi jie turėtų elgtis.
„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra skirta apsaugoti žmonėms, jie negina mūsų, mes neturime organizacijos, kuri palaikytų mus ir plėšytųsi su jais. Žinome, kas vyksta, girdime, kaip visi bando iš valstybės reikalauti paramos, nuolaidų, tačiau esminis dalykas, kad šiuo metu tikrai trūksta aiškumo“, – sako „8 Days A Week“ partneris.
Išaiškinimų iš tarnybos prašo kone visi koncertų organizatoriai, teigdami, kad Vyriausybė ir Seimas privalo šiuo metu atsižvelgti į sudėtingą situaciją, nes tokios kritinės situacijos dar nėra buvę, ir rengti pataisas.
„Aš įsivaizduoju, kad jie patys nežino, ką daryti, nes vienareikšmiško atsakymo nėra – jeigu nubaus organizatorius, irgi nebus sąžininga, bet suprantu ir bilietų pirkėjus. Vis dėlto šiuo metu renginio organizatoriui yra svarbiausia, kad renginys išvis įvyktų, nes turime įgyvendinti tai, už ką žmogus sumokėjo pinigus“, – sako įmonės vadovas Tomas Inčikas.
Aš įsivaizduoju, kad jie patys nežino, ką daryti
Vis dėlto, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teigimu, jų pozicija šiuo klausimu esanti pakankamai griežta. Atšaukę renginį dėl tokių netikėtų įvykių, organizatoriai privalo apie tai įspėti bilietus įsigijusius asmenis, suteikti būtiną informaciją, o asmenys turi įvertinti galimybę dalyvauti renginyje kitą datą, jeigu yra galimybė – stebėti renginį virtualiai, bet, jeigu nėra galimybių susitarti, vartotojo netenkina kitos alternatyvos, vartotojas turi teisę kreiptis į organizatorių dėl pinigų grąžinimo.
Papildomai informuojama, kad reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, renginių organizatoriais bei bilietų pardavėjais, teikia savo nuomonę ir konsultacijas bilietų pardavėjams ir renginio organizatoriams, ieškodama geriausių būdų suderinti vartotojų ir renginių organizatorių interesus.
„Bet šiuo atveju renginio organizatorius, remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, gali nukelti prievolės vykdymą, tai yra – grąžinimą. Gali nukelti iki tol, kol tos aplinkybės pasibaigs. Šiuo atveju pinigų grąžinimas gali užtrukti, bet vartotojas turi teisę reikalauti grąžinti pinigus“, – pabrėžė tarnybos atstovė.
Šiuo metu tarnyba yra gavusi 40 skundų dėl negrąžinamų pinigų už bilietus.
Renginių industrijos asociacija neatstovauja tam, kam turėtų?
Kovo 18-ąją, vos tik prasidėjus karantinui Lietuvoje, apie egzistavimą paskelbė naujai susikūrusi Lietuvos renginių industrijos asociacija, kuri vienija renginių techninio aptarnavimo įmones, atlikėjus ir grupių vadybininkus, arenas ir koncertų sales, bilietų platintojus bei kitas renginių organizavimo srityje veikiančias įmones. Nusprendę jungtis į asociaciją, jie kreipėsi į Vyriausybę dėl susiklosčiusios situacijos, kuri stipriai paveikė renginių sektorių.
Pasitarimo metu valdybos nariais išrinkti: „Eventum Group“ vadovas Tomas Balčiūnas, DOMINO teatro vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė, „Renginių pazė“ vadovas Artūras Butkevičius, „Rootslive“ vadovas Simonas Čepėnas, „Olive“ vadovė Agnė Grigaliūnienė, „Garso fabrikas“ vadovas Mindaugas Krasauskas, „Korektus“ vadovė Katerina Lapienė, „Propeler“ vadovas Audrius Mackevičius, „Videoprojektai“ vadovas Vaidas Motuzas, „Lietuvis“ vadovas Marijus Olekas, „Midsummer Vilnius“ festivalio organizatorių „Forse Event“ vadovas Valdas Petreikis, „KOK“ vadovas Donatas Simonaitis, „Žalgirio“ organizaciją reprezentuojantis renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas, „Siemens arena“ bei „Tiketa“ vadovas Andrius Žiauberis bei kūrybos namų ELITAZ vadovas Gediminas Jaunius, kuris buvo išrinktas renginių organizatorių asociacijos valdybos pirmininku.
Koncertų organizatorius „Medusa Concert“ į šią asociaciją nestojo, nematė prasmės, nors išgirdo jų pasiūlymus ir pastabas, tačiau sako supratęs, kad ši asociacija neatstovauja tam, kas iš tiesų šiuo metu aktualu renginių industrijai. Anot jo, jų tikslai yra visai kitokie, bent didžioji dalis įmonių, anot agentūros vadovo, bilietų nepardavinėja, asociacija neva rūpinasi, kaip apsaugoti be darbo esančius darbuotojus.
Lietuvos renginių industrijos asociacijos interesas yra gauti didesnę pašalpą iš valstybės, mums to nereikia
„Jie daro mažiukus vietinės reikšmės renginius, iš principo jų sfera labai plati, tačiau jie yra korporatyvinių renginių organizatoriai, didžioji dalis jų tokio masto koncertų nedaro. Jų interesas yra gauti didesnę pašalpą iš valstybės, mums to nereikia. Mūsų tikslai yra du – labai aiškiai įvardinti bilietų grąžinimą, jei renginys nukeltas ar atšauktas, kitas dalykas – tikrai galėtų keleriems metams sumažinti PVM bilietams. Mūsų verslas tikrai nesinaudos valstybės teikiamais kreditais, nes mums jų paprasčiausiai nereikia, darbuotojų įmonėje nėra daug, o PVM tikrai išgelbėtų situaciją per kelerius metus, leistų išbristi iš šios duobės“, – pabrėžia Remigijus Knabikas.
Renginių industrijos asociacija bandys daryti poveikį valdžiai
Kūrybos namų ELITAZ vadovas, Vilniaus miesto tarybos narys Gediminas Jaunius, kuris buvo išrinktas renginių organizatorių asociacijos valdybos pirmininku, išsamiai papasakojo, kokie yra pagrindiniai susibūrusios asociacijos tikslai, nuveikti darbai ir pozicija.
„Kartu su kolegomis – renginių organizavimo įmonių vadovais ir savininkais, atstovaujančiais įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms – visai gausiai šiame sektoriuje veikiančiai bendruomenei, kurios gyvenimą ypač smarkiai paveikė COVID-19 viruso sukelta krizė, nusprendėme steigti Renginių industrijos asociaciją. Šios organizacijos tikslai siekia toliau nei korona krizės horizontas, kurį, viliamės, netruksime visi pasiekti ir peržengti“, – pristato G.Jaunius ir priduria, kad krizės akivaizdoje konkurencinę dvasią pakeitė bendradarbiavimas, kuris ir ateityje gali tęstis.
Ši asociacija turės ir etikos kodeksą, kuriuo vadovautis bus privalu visiems nariams.
Kadangi karantino metu sulėtėjo ir juridiniai procesai, formalūs asociacijos steigimo procesai dabar juda į pabaigą. Vis dėlto, G.Jauniaus teigimu, tai netrukdė sparčiai veikti „siekiant sutelktu balsu kalbėtis su valstybės institucijomis ir koordinuoti veiksmus kovoje su krize“.
Atsakymuose taip pat paminėta, kad be darbo liko dauguma asociacijos narių, kurie laisvu metu savanoriauja.
„Praėjusią savaitę Renginių industrijos asociacijos valdybos koordinuota vienkartinių puodelių paramos misija Lietuvos ligoninėms padėjo surinkti daugiau nei 200 tūkstančių vienkartinių puodelių. Ir nors tai santykinai nedidelis indėlis į bendrą visai mūsų šaliai tikslą, tačiau dabar svarbu, kad kiekvienas darytume tai, ką galime – būtent visuma gali būti ir bus pergalinga“, – rašo G.Jaunius.
Į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę kreiptasi kovo 20 dieną. Anot G.Jauniaus, jų balsas buvo išgirstas, tačiau ar bus atsižvelgta į prašymus ir siūlymus – kol kas sunku pasakyti. Pasirodžius publikacijai papildyta, kad tuomet kreiptasi ir dėl PVM sumažinimo.
Pastebime nerimą keliantį neįsigilinimą į renginių industrijos problematiką
„Pastebime nerimą keliantį neįsigilinimą į renginių industrijos problematiką, greičiausiai dėl paviršutinio supratimo ir nenoro gilintis, mūsų klausimus prioritetų sąraše pastumiant žemyn. Svarbu suprasti, kad kalbame apie solidžią ir išsivysčiusią ūkio šaką, kurios išlikimui iškilo didžiausia grėsmė dėl visiems akivaizdžių objektyvių priežasčių, o sprendimai palies daugelį visuomenės narių – ir tų, kurie dirba šioje srityje, ir tų, kurie vartoja šios industrijos sukuriamą paslaugą.
Visomis priemonėmis siekiame skatinti Vyriausybę skirti atskirą dėmesį renginių industrijos problemoms, kurios perauga Kultūros ministerijos kompetencijas – šiandien, COVID-19 akivaizdoje, tai patenka ir į Ekonomikos ir inovacijų bei kitų ministerijų kompetencijų laukus“, – teigia asociacijos pirmininkas.
Priduriama, kad džiugina palankūs sprendimai turizmo sektoriui, tačiau, anot G.Jauniaus, šiuo metu būtina kaip galima greičiau pasinaudoti Europos Komisijos pagalba, kuri gali būti skirta ir Lietuvos verslo subjektams, veikiantiems renginių organizavimo srityje. Anot asociacijos pirmininko, Europos Komisija šių metų kovo 12-ą jau yra patvirtinusi tokią priemonę Danijos prašymu – jai buvo suteikta 12 mln. eurų parama konstatavus, kad COVID-19 yra laikytinas nenumatomu ypatingu įvykiu, kuris turės reikšmingą ekonominį poveikį šiam sektoriui.
Dėl grąžinamų pinigų už bilietus asociacijos nariai, kurių yra virš 50 skirtingų organizacijų atstovų, kreipėsi į VVTAT dėl išaiškinimo, kaip šioje situacijoje turėtų būti elgiamasi. Pakartota, kad gautas atsakymas nedžiugino.
„Sulaukėme paviršutiniško, abstraktaus ir perdėm formalaus atsakymo, rodančio nenorą įsigilinti į realią situaciją ar prisiimti atsakomybę. VVTAT, neanalizuodama susiklosčiusios situacijos Lietuvos Respublikoje bei neatsižvelgdama į kitų valstybių praktiką, aiškiai parodo ketinimą užsimerkti ir neanalizuoti force majeure teisinio reguliavimo Lietuvoje, o tik formaliai įvykdyti savo pareigą, ginant išimtinai neva silpnosios šalies interesą.
Tačiau tokiu būdu visiškai iškreipiamas interesų balansas – juk vartotojas, kuris įprastinėje situacijoje iki šiol buvo laikomas silpnąja šalimi, šiandien pasaulį užklupusios pandemijos pasekoje yra kur kas stipresnė šio santykio šalis: pavyzdžiui, žmogus, sumokėjęs už bilietą (vidutiniškai) 10–20 eurų, šiandien sprendžia dilemą dėl galimo 10–20 eurų nuostolių, kai tuo tarpu organizatorius, tam pačiam vartotojui pareikalavus grąžinti šią sumą, patiria kur kas didesnius nuostolius, kas verčia suabejoti, ar išties vartotojas šiuo atveju gali būti laikomas silpnąją šalimi, kurią įstatymas turi ginti taip, kaip vartotojas buvo ginamas ne force majeure atveju. Juk organizatoriaus patiriami nuostoliai turės tiesioginę įtaką tiems patiems vartotojams, nes kultūros sektorius neginčytinai sukuria žymią bendrojo vidaus produkto dalį“, – teigia G.Jaunius.
Vis dėlto, jeigu jų balsas nebus išgirstas, asociacijos nariai laikysis Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Nuostoliai už susigrąžintus pinigus – bilieto pirkėjui
G.Jauniaus nuomone, pinigai už perkeltus renginius neturėtų būti grąžinami, nes šis koncertų perkėlimas yra daromas dėl nenugalimos jėgos. Anot G.Jauniaus, vartotojo įsigytas bilietas suteikia jam teisę pamatyti biliete nurodytą renginį, ir atitinkamai organizatoriui nustato pareigą tokį renginį suorganizuoti ir parodyti jį bilietą įsigijusiam asmeniui.
O jeigu renginys iš viso neįvyksta, G.Jauniaus pabrėžia, kad pinigus būtina grąžinti. Bet ir čia esti žvaigždutė. Anot asociacijos pirmininko, svarbu suprasti, kad bilietų platinime dalyvauja trys šalys: bilieto pirkėjas, renginio organizatorius ir bilietų platintojas.
Net jei bilietas grąžinamas, imamas mokestis, o šiuos nuostolius, mūsų supratimu, turėtų prisiimti bilieto pirkėjas
„Net jei bilietas grąžinamas, bilieto platintojo imamas mokestis grąžinamas neturėtų būti, nes pastaroji paslauga jau atlikta ir atgaline tvarka neturėtų būti kompensuojama. Šiuos nuostolius, mūsų supratimu, turėtų prisiimti bilieto pirkėjas. Grąžinant bilietus svarbūs terminai. Organizatoriui, turinčiam prievolę grąžinti surinktas lėšas už parduotus bilietus, yra tikrai nemenkas finansinis iššūkis, todėl čia svarbu lanksčiai pažiūrėti į terminus, kad organizatorius turėtų galimybę tinkamai susiplanuoti ir įgyvendinti finansinius veiksmus“, – pabrėžia G.Jaunius.
Anot G.Jauniaus, kol kas įmonių, kalbančių apie bankrotą, nėra. Tačiau prielaidų ekonominėms griūtims gali sudaryti skolų piramidės formavimasis ir tarpusavio atsiskaitymų lėtėjimas.
„Todėl šiuo metu ypač svarbus aiškumas, kurį pirmiausia turi užtikrinti Vyriausybė, pateikdama aiškų ir konkrečiai renginių industrijai subalansuotą sprendimą. Turbūt būtų naivu tikėtis, kad šis sunkmetis praeis be pasekmių. Ši krizė pirmiausia pakirs pesimistus ir tuos, kurie ir iki šios krizės turėjo finansinių nesklandumų, gali atsirasti mėginsiančių šiuo pretekstu nusikratyti naštų.
Labai tikiuosi, kad mūsų sektoriuje tokių, bent jau reikšmingų atvejų nebus, arba nebus labai daug. Kol kas gerai nuteikia ir tai, kad įmonės susilaiko nuo agresyvių veiksmų viena kitos atžvilgiu, tai taip pat prisideda prie stabilumo palaikymo. Tačiau kartoju – Vyriausybės pagalba būtina, tiek kalbant apie bilietų grąžinimo politiką, tiek apie mokesčių naštos mažinimą, tiek apie subsidijas ar nuostolių kompensavimą“, – įsitikinęs asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
-
Muzika iš balkonų skamba ir Fabijoniškėse: saksofonininkas J.Kuraitis įkvėpimo sėmėsi iš italų
-
Garsenybės apie tai, kaip gyvenimą paveikė virusas: šimtatūkstantiniai nuostoliai, uždaryti verslai
-
Nuo koronaviruso saugotis raginantis Martynas Starkus: „Kuo mažiau kontakto – tuo greičiau laisvė“
-
Prie mobiliųjų patikros punktų budintis Svaras: incidentų nėra, geriausia padėka – paprastas „ačiū“
-
Nuo psichiatrijos ligoninės iki viešbučio: išgirstas koronavirusu užsikrėtusios aktorės pagalbos šauksmas
-
Viktorija Siegel susivienijo su žinomomis moterimis: senoliams tikisi surinkti 20 tūkst. eurų
