Visai neseniai Amerikoje jums buvo įteiktas ypatingas Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje apdovanojimas už lietuviškiausią dainą. Kokie įspūdžiai iš kelionės į Ameriką?
Rugsėjo pabaigoje vykau į muzikos festivalį Amerikoje, kurio metu pirmą kartą įteikti specialūs apdovanojimai. Gaila, kad kiti atlikėjai negalėjo atvažiuoti. Drauge ketino vykti ir grupė „Rondo“ bei Ruslanas Kirilkinas, tačiau jiems nebuvo išduotos vizos. Išleido tik grupę „69 danguje“, mane ir Aistę Pilvelytę. Buvo įsteigti du prizai: Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje prizas ir galimybė įrašyti kompaktinę plokštelę garsioje studijoje JAV. Speciali komisija išrinko mano dainą „Giminės“, o apdovanojimą įteikė Lietuvos generalinis konsulas. Pagrindinis prizas įrašyti dainas Amerikoje paskirtas visiems atlikėjams – tai padaryti galėsime iki kovo mėnesio.
Scenoje esate jau 20 metų. Kaip įvertintumėte per šį laiką įvykusius pasikeitimus savo karjeroje?
Pasiekimų yra nemažai. Šlagerių karaliaus apdovanojimai, daug auksinių, platininių diskų. Turiu Antano Šabaniausko premijos garbės diplomą. Apdovanojimų tikrai daug. Ir tikiuosi, jog dar ne pabaiga. Apdovanojimai visi brangūs, tačiau galbūt įsimintiniausi auksiniai, platininiai diskai, kuriuos atlikėjai gauna už muzikos įrašų pardavimus. Už tai esu gavęs net dvigubus auksinius, platininius diskus.
Per visą laiką dainos per daug nesikeitė. Keitėsi tik poetai, prodiuseriai. Aš jau nuo pradžių pasirinkau savo kelią, būtent šio stiliaus muzikos. Dviračio iš naujo neišradinėju. Nuo savo kelio aš taip labai į šonus nesimėtau. Žmonės, kurie ateina į mano koncertus, žino, kokią muziką aš dainuoju. O per 20 metų ir klausytojų karta pasikeitė. Būna, jog ateina žmogus ir sako: aš jūsų koncerte pirmą kartą buvau šešerių, o dabar – jau pilnametis. Truputėlį keistai atrodo. Bet laikas bėga, nestovi.
Kokia jūsų populiarumo paslaptis?
Kokia čia paslaptis. Iš tiesų smagu, nes aš būtent to ir siekiau, ką dabar turiu. Galbūt įtakos turi ir mano įvaizdis, sceniniai kostiumai. Esu vienintelis atlikėjas Lietuvoje, koncertuojantis su trupe. Tiesa, tai yra didelis darbas, reikalaujantis daug investicijų. Norint gauti, reikia ir investuoti.
Svarbi ir pagarba publikai bei bendravimas su ja, kultūra scenoje – ko šiais laikais dažnai aš pasigendu. Žiūrovas yra didžiausias vertintojas, mūsų dainininkų duondavys. Todėl su publika reikia skaitytis, kad paskui prie tos geldos netektų likti kaip toje pasakoje.
Kiti dainininkai sako: aš nedainuosiu to, ko reikia publikai, aš dainuosiu sau ir tik tai, ką aš noriu. Na, tai sau ir dainuoji. O aš orientuojuosi į savo klausytoją. Žinoma, ir vakarėlių yra įvairių: kartais pageidauji romantikos, o kartais norisi klausytis šlagerių ir trankiai šokti – mano muzika tam ir skirta. Tiesa, mano repertuare nemaža dalis ir dramatinių dainų, kurias, žinoma, atlieku ne baruose ar kavinėse, o soliniuose koncertuose. Teko matyti, žmonės net verkia – dainuojant tai pasiekti sunkiausia.
Kokių dar turite planų Londone?
Šįkart suplanuoti du mano koncertai, o kitą dieną 6 val. ryto skrendu atgal į Lietuvą. Išvakarėse, kai atskridau, išėjau į artimiausią prie mūsų viešbučio prekybos centrą „Westfield“. Ten pakankamai laiko visai dienai, yra ką veikti. Visu etatu apsipirkinėjau (juokiasi).
Kas labiausiai žavi atvykus į Angliją?
Jau ne pirmą kartą esu čia. Net sunku suskaičiuoti kelintą. Anksčiau atvykęs stengdavausi išlėkti į miestą, aplankyti miesto įžymybes. Bet dabar jau nebeprilakstysi. Viskas čia matyta, viskas girdėta. Tik tiek, kad darbo reikalais trumpam atskrendi, pabūni. O kitu reisu – namo.
Iš visų šalių, kurias lankėte, kuri paliko didžiausią įspūdį?
Tailandas. Dažniausiai į šią šalį skrendu mėnesiui laiko, nes tikrai yra, ką pamatyti. Juokauju, kad ten tarsi darbo ir poilsio stovykla. Tailande esančioje didelėje bazėje užsakinėju kostiumus „Rokados“ trupės merginoms. Kostiumus, kuriuos išsirenku, po to vietoje siuva. O aš prižiūriu – kas antrą dieną vis einu patikrinti, nes tailandiečiai nėra tokie kruopštūs. O tuo pačiu pasimėgauju ir Azijos kultūra, jų egzotiška virtuve, įdomu pamatyti džiungles.
Stengiesi su ta kultūra susipažinti, pamatyti pagrindines tos šalies įžymybes ir paskui skirti laiko poilsiui.
Kaip pavyksta išlikti jaunam – kokios grožio procedūros jums nesvetimos?
Kai matau, kad į televizijos ekraną veidas netelpa, tai tada užsiimu dieta, kaip pats juokauju, imu ieškoti talijos. Merginoms grožio procedūros gal labiau aktualu negu vyrams. Geriau investuoti savo laiką į darbą, geriau parašyti dainą, prie fortepijono atsisėsti, ar sugalvoti kokį nors projektą. Su daugeliu Lietuvos dainininkų esu dainavęs, taip kad įdomių visokių dabar yra minčių. Čia tos grožio investicijos per daug ir nėra. Aš paprasčiausiai nemėgstu vietoje sėdėti. Man geriau dirbti, nes aš labiau pavargstu nieko neveikdamas namie. Man reikia judėti.
Kokie jūsų muzikiniai planai?
Po vasaros sezono kaip tik studijoje pats darbymetis – įrašinėju naujas dainas, ruošiuosi ateinančiai vasarai. Kadangi esu scenoje jau 20 metų, po Naujųjų metų planuoju gimtojo Kauno scenoje surengti jubiliejinį koncertą. Kiek vėliau ir vėl išvyksiu į Čikagą dainuoti, tuo pačiu metu planuoju atostogas į Bahamas. Kaip ir visiems atlikėjams, gruodžio mėnesį laukia tikra šienapjūtė (juokiasi). Galbūt vasario mėnesį, su kitais atlikėjais paruošime siurprizų klausytojams. Yra planų – įdomių ir kompromituojančių – tik kol kas nenoriu jų atskleisti.
Portalas Anglijos lietuviams – ANGLIJA.today
