Sergejus sunkiai tramdydamas ašaras prisiminė savo vaikystę, žuvusį brolį ir su komplikacijomis vykusį sūnaus gimimą.
Kovotojas prisipažįsta, kad turėjo sunkią vaikystę, gyveno Klaipėdos rajone, kuriame klestėjo nusikalstamumas, namo laiptinėse mėtėsi švirkštai, o mokykloje kone kasdien vyko muštynės.
Sergejus sako: „Reikėjo pakovoti už save, tekdavo kautis ir prieš vieną, ir prieš du. Per visą kovų karjerą nosis nebuvo lūžusi tiek kartų, kiek vaikystėje.“
Tėvai sunkiai dirbo, iki šešerių metų Sergejumi rūpinosi vyresnis brolis, tačiau, vieną dieną išėjęs ant molo stebėti audros, nebegrįžo. Baltijos jūra pasiglemžė jauno vyro gyvybę. Segejus sako: „Neturėjau pavyzdžio, kuriuo galėčiau sekti, juo turėjo būti brolis“. Nuo ašarų sudrėkusiomis akimis Sergejus prisimins, kad šeima sunkiai išgyveno netektį, kas vakarą po darbo grįžęs tėtis apkabindavo Sergejų ir verkdamas kartojo: „Dabar tu privalai gyventi už du“.
Laidoje „Bus visko“ kovotojas prisipažino, kad paauglystėje ėmė blaškytis, ieškoti meilės ir dėmesio iš kitų žmonių. Vis didesnę įtaką darė draugai, kurie tapo narkomanais bei nusikaltėliais. Vyras suprato nenorintis eiti tuo pačiu keliu – taip kovotojo gyvenime atsirado sportas.
„Per gyvenimą ėjau turėdamas tikslą pasiekti to, apie ką svajojome kartu su broliu. Mes augom žiūrėdami filmus su Jackie Chanu, Bruce Lee bei „Terminatoriumi“ ir tikėjom, kad užaugę būsim tokie stiprūs ir teisingi, kaip mūsų herojai“.
Laidoje vyras prisipažino, kad, atsisakęs draugų, liko vienas. Kovos menų sporto nepalaikė tėvai ir artimieji. Kad galėtų įsigyti reikiamą inventorių, pirštines ar susimokėti už keliones į kovas, turėjo dirbti juodžiausius darbus statybose. Tik tuomet, kai Sergejus pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu, visi pradėjo į tai žiūrėti rimtai.
Po neseniai įvykusios amžiaus kovos, kurioje Conoras McGregogas ir Floydas Mayweatheris pasidalino pusę milijardo JAV dolerių, būtų galima manyti, kad ir Lietuvoje kovotojai gali pasigirti namais įsikūrusiais prestižinėse vietose ir brangiai kainuojančiais automobiliais. Tačiau realybė kiek kitokia. Vyras sako: „Mes esam sporto ubagai“. Sergejus neprisimena, kada paskutinį kartą turėjo atostogas.
„Visi kreivi pirštai, kelis kartus lūžusi nosis, paskutiniu metu ėmė lūžinėti šonkauliai“, – tai tik dalis traumų, kurias vardija čempionas. Po kovų jo nepasitinka patyrę specialistai ar skausmą malšinančios ledo vonios, priešingai, daugelį metų po kovos Sergejus turėdavo pats vykti į ligoninės priimamąjį, kur tekdavo laukti eilėse po kelias valandas, kad jam būtų sugipsuota lūžusi koja ar ranka. Vyro taip pat nesiryžta drausti nei viena Lietuvoje veikianti draudimo kompanija.
„Mes esam entuziastai. Savo veiklą galime tęsti tik kitų gerų žmonių pagalba, kurie nieko už tai neprašo“, – atvirauja Sergejus.
Vyras prisipažįsta, kad sunkiai valdo stresą dėl kiekvienos kovos. Prieš jas kovotojas ruošiasi kaip spartiečiai prieš mirtį. „Yra tokia legenda, kad spartiečiai prieš kovą ruošdavosi mirčiai, nusiprausdavo švariai, nusiskusdavo, pasikvėpindavo, jog į dangų keliautų pasiruošę. Taip ir aš darau“.
Pati didžiausia čempiono palaikymo komanda yra jo šeima. Kai visi draugai po pergalės vyksta švęsti, Sergejus turi tradiciją, su sužadėtine Airine ir sūneliu Ramiru važiuoja valgyti... kebabų. Kas galėtų pagalvoti, kad kikbokso bei MMA kovų čempionas gali būti ne tik jautrus, bet ir be galo romantiškas.
Laidoje „Bus visko“ šį šeštadienį 17.30 val. per LNK Sergejus Maslobojevas papasakos, kaip pasipiršo savo išrinktajai, kodėl verkė gimdymo palatoje ir ką reiškia netradicinis sūnaus vardas Ramiras.
