Po vieno gražaus savaitgalio, su draugais praleisto Barselonoje, į tokias paparacų žabangas pateko grupės YVA narė Kristina Ivanova (23). Kai internete pasirodė nuotraukų, niekam nebeliko klaustukų, kad ją su populiaraus Kauno kokteilių baro „BarBar’a“ bendraturčiu Rimvydu Rukaičiu sieja daugiau nei draugystė, bet į smulkmenas ji leistis neskuba: „Palikite bent šiek tiek asmeninio gyvenimo man pačiai!..“
Kai kalba pasisuka apie jausmus, tampi labai atsargi: apie mylimąjį nepasakoji, net jo vardo stengiesi neminėti, bandai viską nuleisti juokais... Iš kur toks atsargumas?
Turbūt – iš karčios sesers patirties. Užaugau matydama, kaip Natalija dalija asmeninio gyvenimo detales visiems pageidaujantiems: jos gyvenimas buvo padėtas ant lėkštutės, ji visuomet žaidė atviromis kortomis. Negaliu vienareikšmiškai sakyti, kad dėl to tik pralošė: ji tapo žvaigžde, pasiekė, ko norėjo. Bet juk aš mačiau ir juodąją tos šlovės pusę... Nusivylimų buvo, ir skaudžių. Mes pačios galime priprasti prie viešumo, užsidėti šarvus, užsiauginti storą odą, bet tai nebūtinai reiškia, kad ir žmonės greta mūsų užsiaugins tokią pat. Todėl nesinori jiems kenkti.
Aš – ne iš tų moterų, kurios būna vienos. Bet ir ne iš tų, kurios dažnai keičia vaikinus: esu labai pastovi. Jei jau esu su juo – vadinasi, esu visiškai pasirengusi santykiams su tuo žmogumi.
Vis dėlto pripažįsti, kad turi naują draugą?
Pripažįstu, kad mano širdis nebėra laisva (šypsosi). Bet argi dėl to būtina visiems vardyti draugo asmens kodą ir adresą?.. Turėtų užtekti prisipažinimo, kad jaučiu visišką gyvenimo pilnatvę. Dabar toks laikotarpis, kai skraidau lyg ant sparnų...
Nustebai, kai Kauno oro uoste judu kažkas ėmė fotografuoti?
Bulvaro miestu laikau Vilnių: čia gyvenimas verda, o Kaune ir Klaipėdoje paprastai tvyro ramybė, ten lengva nepatekti aplinkiniams į akis. Tačiau pramogų versle sklando labai daug gandų. Kartais tai būna visiški niekai – na, kad ir manęs poravimas su Egmontu Bžesku ar Andriumi Broku, o kartais... Lietuva maža, nepasislėpsi. Vienas pašnibžda kitam, kitas – trečiam, o trečias, pasirodo, draugauja su žurnalistu. Ir tada jau nebereikia stebėtis, kai po kelionės išvargęs tavo veidas atsiduria pirmame puslapyje... Nenustebčiau net ir tada, jei sugedęs telefonas nesiliautų ir netrukus išgirsčiau, kad su savo draugu jau ruošiuosi vestuvėms arba – kad laukiuosi!
Nesilauki?
Ne! Per anksti šįkart mane užklupote...
Kadangi apie jį neatvirauji, kyla visokių įtarimų: gal vedęs? Gal?..
Ne ne, nei vedęs, nei kam nors įsipareigojęs (juokiasi). Neturi tamsios dėmės biografijoje, viskas tvarkinga!
Ką nors iš gerbėjų turbūt nuvilsi: na štai, nebelaisva...
Nuvilsiu: naujų meilių šiuo metu tikrai nebeieškau. Durys uždarytos. Na, mažytis skersvėjukas pro jas gal dar šiek tiek pučia, bet (juokiasi)... Suprantu, kad karjerai tai gal ir ne į naudą, bet juk žinai – moterys linkusios pasiduoti jausmams ir emocijoms. Ir kartais nieko negali su savimi padaryti...
Vadinasi, tai – rimta?
Aš – ne iš tų moterų, kurios būna vienos. Bet ir ne iš tų, kurios dažnai keičia vaikinus: esu labai pastovi. Jei jau esu su juo – vadinasi, esu visiškai pasirengusi santykiams su tuo žmogumi.
Neseniai tvirtinai, jog vienintelis reikalavimas, kurį keltum greta tavęs norinčiam būti mylimam žmogui – kad jis turėtų tave suprasti ir palaikyti profesinėje veikloje. Vyras, apie kurį kalbame, ne taip jau toli nuo pramogų pasaulio, tad tave suprasti jam turbūt visai nesunku?
Tikrai taip (šypsosi). Tebesilaikau nuostatos, kad mylimas žmogus turi mane papildyti, man padėti, stumtelėti, jeigu to reikia. Jis tai ir daro. Jis mane puikiai supranta.
