Aktyviai įvykiais Baltarusijoje besidomintis aktorius Viačeslavas Mickevičius diskusiją apie tinkamos reakcijos iš Lietuvos „influencerių“ trūkumą pradėjo feisbuke, perskaitęs viename portale šia tema publikuotą rašytojos Vaivos Rykštaitės nuomonę.
„Ten taip pat rašoma apie tai, kad „influenceriai“ nesidomi ir nediskutuoja apie Baltarusijos įvykius. Jie uždėjo ant feisbuko nuotraukėlės istorinę baltarusių vėliavėlę ir tai viskas, ką jie gali padaryti. Visi kiti dalykai yra už jų mąstymo ribų“, – nuomonės formuotojams įgėlė V.Mickevičius.
Aktorius savo nuomonę išdėstė ir 15min. Anot jo, nors ir yra tokių socialinių tinklų veikėjų, kurie aktyviai reiškiasi Baltarusijos tema, procentiškai jų pastebi labai mažai, o neretai minėta tema lieka užgožta kosmetikos reklamų.
Pašnekovo nuomone, nepakanka kartą pasidalyti kokia nors nuotrauka ar sudalyvauti akcijoje, kuo, anot jo, dažnai apsiribojama.
„Influenceriai“ dabar bando nuo savęs nusimesti atsakomybę, kad nekalbėtų tokiomis temomis – galvoja, ai, uždėsiu vėliavėlę, ai, padalyvausiu renginyje, ai, paaukosiu už koncertą surinktus pinigus. To neužtenka. Feisbukas turėtų rėkti nuo šitos temos, turėtų būti kalbama non stop, nes ji yra deganti, viskas keičiasi kas sekundę“, – teigia V.Mickevičius.
Kalbėdamas apie Baltarusijos situaciją, Viačeslavas nepraleido progos prisiminti JAV protestų bangos ir iš to kilusio judėjimo „Black Lives Matter“. Vyras svarsto – jei taip aktyviai buvo reaguojama tada, kodėl dideles sekėjų armijas turintys „influenceriai“ tyli dabar, kai viskas vyksta šalia mūsų?
„Juk Baltarusija – mūsų artimiausi kaimynai. Viskas vyksta už 30 kilometrų nuo Vilniaus, įtakos mums tai bet kokiu atveju turės, bet susidaro vaizdas, kad tai beveik niekam nerūpi. Tas labai piktina“, – sakė Viačeslavas.
V.Mickevičius, kaip ir V.Rykštaitė, stebisi, kodėl kai kurie „influenceriai“ ir toliau reklamuoja produktus, tačiau pasisakyti apie Baltarusiją vengia. Ieškodamas atsakymo Viačeslavas spėja – galbūt baiminamasi dėl to, kaip tokį žingsnį priims auditorija, kuri jiems leidžia užsidirbti?
„Vasaros galas, tai gal kažkas paskutines atostogų dienas nori praleisti ramiai – mieliau papostina kažką su šašlykais ir pajūriu negu su tokiais įvykiais, kurie tikrai šokiruoja. Jie pripratę gyventi iš reklamų, visi blizgantys, pudruoti, o čia jau tokia tema, kur ir proto reikia.
Bet dabar būti protingam nėra madinga. Dabar madinga būti gražiam, įdegusiam, stilingam. Jie tiesiog eitų prieš savo auditoriją, eitų prieš tai, ką ilgus metus su ja darė.
Gal net bijotų apsijuokti, būti nesuprasti, nes auditorija jau taip pripratusi matyti linksmybes, pramogas, viešbučius, muilus, kremus, soliariumus, kad jei jie pradėtų kalbėti rimta tema, sulauktų pastabos – ką čia durniuoji, grąžink muilo reklamą“, – svarstė V.Mickevičius.
Pašnekovas pridūrė, kad ėmęs kalbėti apie Baltarusiją jau ir pats buvo imtas vadinti „influenceriu“. Savo įžvalgomis jis dalijasi su 5 tūkstančių sekėjų, iš jų sulaukia padėkų, tačiau būna, kad net ir pats kažką ne taip parašo.
„Čia niekas nežino teisingo atsakymo. Aš ne tik verčiu iš rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbų, bet ir pats rašau savo nuomonę, o sekėjai kai kur sako, kad suklydau. Tada mes padiskutuojame.
Bet svarbiausia yra temos eskalavimas, nes lygiai tokia pati tema buvo pas mus 1991 metais. Tada dar buvau labai mažas, tačiau išlikusi dokumentinė medžiaga rodo, kad visi norėjo, jog mūsų kaimynai kalbėtų apie tai, kas vyksta, – kad darytų tai, ką mes dabar turėtumėme daryti“, – paklaustas, kodėl svarbu apie tai kuo daugiau kalbėti, aiškino Viačeslavas.
Jis priminė, kad palaikymo reikia ne tik tiems, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje gyvenančiai gausiai baltarusių bendruomenei – V.Mickevičiaus teigimu, tai taip pat yra gyvi žmonės, trokštantys savo tėvynei laisvės.
Viačeslavas patikslino, kad diskusijų apie Baltarusiją jis labiausiai pasigenda iš jaunimo pusės, iš tų, kurie socialiniuose tinkluose turi daugybę sekėjų. Jis pastebėjo, kad apie tai dabar daugiausia pasisako tie, kuriems kaip ir priklauso tą daryti.
Pokalbio pabaigoje 15min pasiteiravo, ar V.Mickevičius galėtų konkrečiai įvardyti, kurių nuomonės formuotojų įžvalgų pasigendantis, tačiau pašnekovas konkrečių asmenų vardyti nenorėjo.
Agentūros „AdDrama“ bendraįkūrėja Laura Domarkė sutinka, kad ne visi nuomonės formuotojai linkę dalytis savo pažiūromis, tai agentūra pastebėjusi ir vykusių prezidento rinkimų metu.
Anot L.Domarkės, tai lėmė kelios priežastys. Pirma, ne visi nuomonės formuotojai turi politinę poziciją ar jaučiasi pilietiškai atsakingi. Antra,
žmogiškai nesijaučia pakankamai išmanantys temą, o sąmoningai supranta, kokio svorio įtaką turi.
„Taip pat nereikėtų atmesti, kad nesinori jautrinti savo sekėjų, kurie turi skirtingas pozicijas. Visgi daugumai – tai yra verslas ir politika didina riziką prarasti esamą ar potencialų sekėjų skaičių“, – 15min kalbėjo L.Domarkė.
„Influenceriai“ supranta sekėjų poreikius
Visgi, kaip sutinka agentūros bendraįkūrėja, vienareikšmiško atsakymo šiuo klausimu nėra, mat labai skiriasi tikslinės auditorijos. Ir čia pateikia pavyzdį – kiek edukuota ir vertinga maisto, kosmetikos ar elektronikos įtakos turėtojo nuomonė apie politiką?
„Greičiausiai naudingiau visiems, kad emocijomis ir asmenine nuomone grįsta rekomendacija politiniais klausimais lieka asmeninėje erdvėje. Kita vertus, turint didelę auditoriją visada galima skatinti aktyvumą, pilietiškumą ir diskusiją, kurios, panašu, vengiama dėl per didelės rizikos sulaukti neigiamų reakcijų. Teigti, kad jie turėtų ar neturėtų elgtis pilietiškai, nedrįsčiau. Natūralu, kad su šlove ateina ir papildoma atsakomybė, tačiau visuomenė neturėtų spausti pasisakyti jiems asmeniškai jautriais klausimais“, – įsitikinusi L.Domarkė.
Toks susilaikymas nuo aštresnių temų, anot agentūros bendraįkūrėjos, yra natūralus. Kaip pati atmena, praktikoje jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai tam tikros žinutės atsisuko prieš pačius nuomonės formuotojus.
„Manau, kad daug kas pamena, kai Agnė Jagelavičiūtė gavo per nagus
„painfluencinusi“ finansines paslaugas ar Saugirdą Vaitulionį – pasidalinusį politine žinute, už kurią buvo sumokėta. Iš esmės komentatoriai bei sekėjai pasakė „lik savo vietoje ir nešnekėk apie tai, ko nesupranti“. O jei apie finansus pasisakytų Liudvikas Andriulis ar apie politiką Andrius Tapinas, atmetimo reakcijos nebūtų. Daugumos nuomonės formuotojų sekėjai domisi „influencerių“ asmeniniu gyvenimu ir tikisi pramogų bei gyvenimo būdo patarimų.
Taip pat kaip Andriaus Tapino sekėjai nesuprastų, jei jis pradėtų šnekėti apie batų kokybę ar maisto ruošimą, taip pat ir politiškai pasyvių „influencerių“ pasisakymai būtų priimti dviprasmiškai ir keltų diskusijų, ar tai asmeninė, ar „apmokėta“ nuomonė. Dauguma susiformavusių „influencerių“ supranta savo sekėjų poreikius ir yra išsigryninę savo „influencinimo“ tematiką, todėl jos gana griežtai laikosi“, – įsitikinusi Laura Domarkė.
Užtenka ir simbolio?
„Vieni iš jų atidžiai stebi politinius, socialinius ir ekonominius procesus, gilinasi į juos ir dalijasi savo įžvalgomis bei komentarais, inicijuoja platesnes diskusijas ar netgi visuomeninius pokyčius.
Kitų „influencerių“ interesų ratai kitokie, jie apžvelgia įvykius ar reiškinius savo lauke, neretai „lengvesnėmis“ temomis. Šios grupės, kaip ir patys žmonės, turi tam tikras nišas, kurias išmano, ir auditorijas, kurioms kalba“, – komentavo „Fabula“ vadovė Raminta Rimkienė.
V.Mickevičius aktyvumo Baltarusijos klausimu pasigedo būtent iš tų „influencerių“, kurie įprastai tokiose temose nesispecializuoja. Tačiau, pasak R.Rimkienės, pasisakymai apie tokius klausimus iš paminėtų nuomonės formuotojų pusės – ne visada geras variantas. Ji įsitikinusi, kad sklaidai didinti visiškai užtenka ir tokių dalykų kaip nuotraukos pakeitimas.
„Baltarusijoje vyksta sudėtingi ir gilūs procesai, juos komentuoti reikia nemenkų žinių, analizės ir nuolatinio įsitraukimo stebint įvykius. Kitaip tariant – ekspertiškumo. Suprantama, kad įvykiai kaimyninėje šalyje yra kritiškai svarbūs, bet norint apie juos viešai kalbėti, svarbu ir turėti, ką pasakyti.
O savo paramą nebūtina visuomet deklaruoti žodžiais: kartais užtenka simbolio, parodančio ir išreiškiančio žmogaus pažiūras ir simpatijas“, – priešingą nei V.Mickevičius „influencerių“ aktyvumo minėta tema įsivaizdavimą pateikė agentūros „Fabula“ vadovė.
Kartais „influencerių“ veiklą riboja sutarčių sąlygos
Agentūros „Influenceriai.lt“ vadovė Laura Aleksandravičė laikėsi panašios nuomonės. Pasak jos, negalima teigti, kad jei nuomonės formuotojai nekelia aktyvių diskusijų, tai jie esą neprisideda prie įvykių Baltarusijoje sklaidos.
„Kasdien stebėdami jų kanalus matome, kad dešimtys dalijasi tiek vaizdo medžiaga, tiek ekspertų ar žurnalistų įrašais, kviečia dalyvauti „Laisvės kelias“ iniciatyvoje, aukoti fondams, pareiškia savo palaikymą Baltarusijos tautai. Vien per penkias minutes radau dešimtis tokios sklaidos pavyzdžių feisbuko ir instagramo kanaluose, todėl neteisinga sakyti, kad Lietuvos „influencerių“ reakcijų nematyti.
O ir tas pats feisbuko profilio nuotraukos rėmelis, viršelio nuotrauka su Baltarusijos vėliava ar „Laisvės kelias“ įvykio pasidalinimas jau yra jų aktyvi pozicija, prisidedanti prie Lietuvos visuomenės informavimo“, – R.Rimkienei antrino agentūros „Influenceriai.lt“ vadovė.
L.Aleksandravičė pažėrė ir Baltarusijos tema, pasak jos, aktyviai besireiškiančių Lietuvos „influencerių“ pavyzdžių. Tai – Neringa Rekašiūtė, Beata Tiškevič, Amelija Kuzmarskė, Simona Burbaitė, Dovilė Filmanavičiūtė, Agnė Kulitaitė, Karolina Meschino, Artur Swan, Robertas Kalinkinas. Tačiau net ir tie, kuria šia tema tyli, L.Aleksandravičės teigimu, nėra įpareigoti elgtis priešingai.
Ji taip pat paragino turėti omenyje, kad diskusijos tokiais klausimais kaip Baltarusija – rizikingas reikalas, tad kartais „influenceriams“, kurie nėra politikos, tarptautinių santykių ar žmogaus teisių ekspertai, geriau pasakyti mažiau arba išvis nieko nepasakyti.
„Yra tikimybė, kad reikšdami savo asmeninę nuomonę jie gali dezinformuoti, suklaidinti ir kai kuriais atvejais padaryti daugiau žalos nei naudos. Taip pat itin svarbu, kad jie dalintųsi patikimų šaltinių informacija, nes jau COVID-19 situacija parodė, kad geriau nesidalyti jokia informacija nei klaidinga“, – pabrėžė komunikacijos agentūros vadovė.
Vis dėlto ji pripažino, kad kai kuriais atvejais „influenceriai“ tam tikromis temomis nepasisako ne dėl to, kad nenori, o išties dėl to, kad tiesiog negali, mat yra spaudžiami taisyklių.
„Kai kurie prekių ženklai, norėdami atsiriboti nuo politinių temų, į sutartis įtraukia sąlygą, kad nuomonės formuotojas neturėtų aktyviai pasisakyti apie savo politines pažiūras ar tokius įvykius kaip ši Baltarusijos situacija. Tai dažniausiai yra labai dideli, tarptautiniai prekių ženklai, kurie taiko šią praktiką ne tik nuomonės formuotojų, bet ir visai savo komunikacijai“, – neslėpė Laura.
