„Na, ko jau ko, tačiau tokios dovanos nesitikėjau. Tikrai nustebino...“ – ketvirtadienio vakarą kurį laiką apstulbęs nuo išgirstos žinios ištarė Pekino olimpiadoje sidabro medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas E.Krungolcas. Laisvalaikiu biliardo lazdą į rankas paimantis ir mielai amerikietiškojo ar angliškojo biliardo varžybose dalyvaujantis Edvinas tądien buvo pakviestas į Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje esantį biliardo klubą „Free ball“.
Ten olimpietį su sėkme Kinijoje turėjo pasveikinti biliardo sporto asai, su kuriais jis ne kartą kovojo prie žalia marška aptraukto stalo... „Gal išduosiu Edvino Krungolco gerbėjams paslaptį, tačiau mums tai nėra paslaptis, – mistiškai kalbą pradėjo Lietuvos biliardo federacijos viceprezidentas Sergejus Niakšu. – Jau keletą metų Edvinas lankosi biliardo klube „Free ball“ ir stengiasi žaisti prie to paties angliškojo biliardo stalo. Tad pamanėme, kad būtų gerai įamžinti Pekino olimpinio vicečempiono aistrą biliardui – nuo šiol jo mėgstamas biliardo stalas turės Edvino Krungolco vardą. Kad atėjusieji pažaisti į klubą tai žinotų, jau kitą savaitę prie jo bus prikabinta graži auksinė lentelė – „E.Krungolco stalas“. Štai tokią dovaną mes sugalvojome Edvinui...“
Unikali atmintis negelbsti
Atsitokėjęs po originalios biliardo sporto brolijos dovanos šelmiškai besišypsantis šiuolaikinės penkiakovės asas iškart gavo pasiūlymą dalyvauti nedideliame amerikietiškojo biliardo turnyre. Be abejo, atsisakyti E.Krungolcas negalėjo... Prisikasęs iki finalo, jis tik lemiamame mače nusileido oponentui ir liko antras. „Kaip taip? Juk varžybų organizatoriai turėjo padaryti viską, kad būčiau nugalėtojas“, – juokdamasis sakė Edvinas.
– Tai kaip sekasi gyventi įgijus žvaigždės statusą? – pasibaigus turnyrui dienraštis L.T. paklausė Pekino olimpiadoje sidabrą iškovojusio E.Krungolco.
– Bandau susitaikyti su situacija. Reikia visada ieškoti ne minusų, o tik pliusų – juk daugiau tokio šanso, kurį esu gavęs, gali ir nebūti... Tad naudojuosi galimybe būti žinomam ir matomam.
– Kaip suprantu, sveikinimų ir pagerbimų maratonas dar tęsiasi. Biliardo atstovai tau pateikė staigmeną – kokių dar netikėtų dovanų gavai po Pekino?
– Visos dovanos iki ketvirtadienio buvo lyg ir nuspėjamos. Manau, biliardo vyrai kol kas originaliausi... Aš kalbu apie sveikinimus, susijusius su olimpiniu medaliu. Bet mano gyvenime praėjusią savaitę įvyko taip pat reikšmingas įvykis – vedžiau. Tad štai dar prieš vedybas viena Kauno rašytoja, su kuria nė karto nebuvau susitikęs, man ir tuomet būsimai žmonai Vestai atsiuntė savo knygą su linkėjimais. Tai mus išties sujaudino...
– Vis dėlto ką jau supratai apie žvaigždžių gyvenimą?
– Supratau, kad nuo sveikinimų ir žurnalistų niekur nepabėgsiu. Nors ir anksčiau buvau kalbinamas, kviečiamas į įvairias laidas, tada buvo tik gėlytės... Grįžęs namo pirmomis dienomis telefoną kėliau kas 3–5 minutes. Žinote, vienu metu atrodė, kad tas dėmesys net palaužė – jaučiausi psichologiškai pakrikęs. Šiaip ne taip susidėliojau viską į vietas... Ko norėti – interviu, filmavimai, aš net pradėjau painiotis. Paskambina, susitariu dėl susitikimo, o po to paaiškėja, kad jau tą valandą esu paskyręs kitiems... Supratau, kad nė velnio neverta pasikliauti unikalia atimtimi – reikia viską užsirašyti. (Juokiasi.) Kol kas rašausi ant popieriuko – darbo knygos dar neįsigijau.
Du automobiliai
– Anksčiau duotame interviu sakei, kad tau apmaudu, jog už pergales Europos ir pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatuose nedalija automobilių. Dabar iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kaip dovaną gausi penktos klasės BMW.
– Nesulaukiau ir pats nusipirkau BMW. Ji šešerių metų, bet gera...
– Kur dabar ją dėsi? Juk turi naują BMW...
– Dar neturiu... Raktelius įteiks šio mėnesio pabaigoje. Na, dabar esu šeimos žmogus, tad vienu automobiliu važinės žmona, kitu – aš.
– Gal vertėtų parduoti? Juk atsirastų kolekcininkų, kurie brangiai nupirktų mašiną, kurią vairavo Pekino olimpiados vicečempionas...
– Jei kas norėtų užsiimti kuo brangiau parduoti – aš nieko prieš... Net pelno procentėlių išskirčiau. (Juokiasi.)
– Dar vienas pikantiškas klausimėlis – už sidabrą Pekino žaidynėse tau iš valstybės priklauso 200 tūkst. litų premija. Kaip panaudosi pinigėlius?
– Pinigų man netrūksta. Mano ir šeimos reikalavimai minimalūs, tad tikrai neketinu tuoj pat jų išleisti. Dar mažas pastebėjimas – kol kas tų pinigėlių neturiu.
– Nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos tavęs nedomina?
– Dabar nepalankus laikas investuoti – taip sako pažįstami brokeriai. (Juokiasi.)
– Sakyk, o iš sporto jau esi užsidirbęs milijoną litų?
– Neskaičiavau, bet manau, kad tikrai ne... Šiuolaikinė penkiakovė nėra tokia, kaip čia pasakius, pelninga sporto šaka kaip lengvoji atletika ar krepšinis, futbolas. Pavyzdys – nugalėjus pasaulio taurės varžybose organizatoriai išmoka 5,5 tūkst. JAV dolerių premiją (apie 12 tūkst. litų – aut. past.). Ir viskas...
Spurdės dar Londone
– Apie ką dabar mąstai?
– Apie Londono olimpiadą. Manau, 2012 vasaros žaidynėse turėčiau dar suspurdėti.
– Iškėlei kartelę labai aukštai – Lietuvos sirgaliai vargu ar atleis, jei ten neiškovosi aukso...
– Nereikia gąsdinti – kristi veidu į purvą nebijau. Jei galvoju apie Londoną, vadinasi, viską esu apsvarstęs. Didžiausias stabdis gali būti tik traumos. Dabar jaučiu, kad dar galiu ir galėsiu Londone gerai pasirodyti, bet gyvenimas yra nenuspėjamas... Beje, gal todėl dar neužsiimu verslu ar kitu darbu, nes jaučiu, kad mano laikas sporto arenose dar nepraėjo. Derinti verslą ir sportą neįmanoma – kol kas renkuosi sportą.
– Paskutinis klausimas: anksčiau esu sakęs, kad tave sirgaliai kelis kartus supainiojo su Andrejumi Zadneprovskiu. Ar dar painioja?
– Dabar jau ne – olimpiada, matyt, gerai paveikė sporto aistruolius ir šis nesusipratimas tėra linksma istorija...
