Jokios pompastikos, ilgų sveikinimų kalbų ir it iš gausybės rago pažirusių dovanų – taip sutikti ir palydėti gimtadienį antradienį nori I.Starošaitė. „Niekaip neketinu minėti – biure su bendradarbiais, šeimos nariais pabūsime, ir tiek“, – šventės nesureikšmina ji.
Ir dovanų antradienio popietę tikino dar negavusi. „Kad dar anksti“, – juokėsi moteris, neslėpdama lūkesčių. Matyt, geresnės dovanos, nei kad sulaukė prieš 13 metų, I.Starošaitė ir negalėtų gauti – tada tą pačią dieną kaip ir ji gimė dainininkės sūnus Vakaris. Dabar kasmet spalio 1-oji Žvagulių šeimoje yra sūnaus ir motinos diena.
Vis dėlto per gyvenimą buvo ir kitų malonių staigmenų, organizuotų I.Starošaitės gimtadienio proga. „Kartą man šventę suorganizavo slapta – tada buvau labai nustebinta ir laiminga“, – prisimena dainininkė.
Priešingai nei daugelis, nesijaučiu ir pasenusi.
Pastaraisiais metais kontoroje I.Starošaitė žymėjo kiekvieną gimtadienį: „Jokių kitų tradicijų... Čia turime vietos, kur susiburti, ir pašvęsti. Vėliau jau teks galvoti, kaip gimtadienį pažymėti su giminėmis.“
Nors dažnas žmogus atėjus gimtadienio dienai pasijaučia liūdnas – juk metai bėga nesustabdomai – I.Starošaitė tikina besijaučianti lygiai taip pat, kaip ir kasdien. „Jau nebe tas amžius, kai gimtadieniai būdavo ypatinga šventė, priešingai nei tada, kai buvau, pavyzdžiui, 13-os metų. Vis dėlto priešingai nei daugelis, nesijaučiu ir pasenusi“, – šypsosi nuolat jaunatviškumu ir energija spinduliuojanti dainininkė.
Šeimos narių dvejones, kokia dovana ją pamaloninti, šįmet I.Starošaitė nutraukė iš anksto – ėmėsi organizuoti „rinkliavą“. „Visus iš anksto įspėjau, ko noriu – pasakiau, kad rinktų lėšas mano svajonei. Šiai dovanai taupyti reikės dar labai labai ilgai“, – užsiminė moteris, tačiau šios svajonės nepanoro atskleisti.
