Šiuo metu 22 metų R.Kupstas daugiausia laiko praleidžia už Atlanto, tačiau daugeliui Lietuvoje rūpi, kaip jam sekasi. Dienraščiui L.T. vaikinas papasakojo, koks dabar jo gyvenimas. Pasirodo, daugiau dirba nei pramogauja, o susirasti mylimąją neatrodo svarbiausias dalykas gyvenime.
Dirbo Senate
– Kaip sekasi gyventi svajonių šalyje? Ką šiuo metu veiki? – paklausėme R.Kupsto.
– Sekasi puikiai. Gegužės mėnesį baigiau universitetą ir persikėliau iš Floridos į Vašingtoną, kaip ir planavau. Iš karto po mokslų atlikau 3 mėnesių praktiką Senate pas vyriausią respublikonų narį senatorių Richardą Lugarą. Vėliau persikėliau į valstybės departamentą, tiksliau Užsienio reikalų ministeriją, kur iki šiol dirbu.
– Kodėl pasirinkai šį kelią? Turi tikslą ar nori konkrečias pareigas eiti?
– Noriu kuo geriau pažinti pasaulį, išmokti tarptautinių santykių. Bandau per šias stažuotes atrasti kelią tolesnei veiklai. Nesu suplanavęs viso gyvenimo. Kol kas ketinu studijuoti viešojo administravimo magistrantūroje. Norėčiau dirbti tiek Europos Sąjungoje, tiek Amerikoje. O po 10–20 metų svajoju dirbti ir tarnauti Lietuvai.
– Kaip tau pavyksta taip gerai prasisukti ir įsidarbinti bei stažuotis rimtose įstaigose? Turi gerų bičiulių ar pats visko sieki?
– Man niekas nepadeda. Turiu gerų pažįstamų, jie man pataria, kaip geriausiai pildyti dokumentus, rašyti CV, norint gauti vienokią ar kitokią vietą.
Gyvena su bendramoksliu
– Papasakok, kaip gyveni Vašingtone ir kur esi apsistojęs?
– Nuomojuosi būstą su draugu, mes kartu baigėme universitetą. Gyvename kiek toliau nuo Vašingtono, Šiaurės Virdžinijoje esančiame Aleksandrijos mieste. Labai graži vieta ir fantastiškas senamiestis. Čia romantiška ir man labai patinka. Į darbą kasdien važiuoju 45 minutes į vieną pusę metro.
– Kokie tavo santykiai su mama Nijole? Dažnai susiskambinate?
– Šiuo metu esu labai užsiėmęs, tad su mama bendraujame kartą per savaitę. Man rūpi jos sveikata, kaip sekasi. Be to, ji man papasakoja apie įvykius Lietuvoje. Kai prieš dvejus metus mirė tėvas, mamai buvo sunku. Noriu, kad ji nejustų vienatvės.
– O kaip asmeninis gyvenimas? Ar per darbus neužmiršti jo?
– Ne. Savaitgaliais ir vakarais lieka šiek tiek laiko susipažinti su žmonėmis ir bendrauti su draugais. Tačiau kai būnu Lietuvoje, atsiranda daugiau laisvo laiko. Dabar, kai baigiau universitetą, pats tas laikas kibtis į gyvenimą. Pagrindinis tikslas – įsitvirtinti Vašingtone. Šiuo metu man nėra svarbiausia linksmybės, laisvalaikis ir draugai.
Merginos intensyviai neieško
– Nesijauti vienišas tarp rimtų politikų?
– Ne. Kai gyvenau Floridoje, supo vien vyresni žmonės. O čia, Vašingtone, pilna gražaus jaunimo.
– Suprantu, kad dabar sieki karjeros. Bet juk yra ir žmogiški instinktai. Kaip tuomet elgiesi?
– Tiesą pasakius, galiu visus žmogiškuosius instinktus patenkinti darbo ir stažuotės metu. Juk aš čia ne vienas jaunas žmogus. Aplink daug jaunimo, taip pat ieškančio gyvenimo krypties. Turime bendrų interesų. Todėl patenkinu savo žmogiškuosius instinktus per darbą, nes nesu uždarytas kabinete prie kompiuterio tarp keturių sienų.
– Kaip suprantu, šiuo metu merginos neturi...
– Neturiu ir aktyviai neieškau. Turėti merginą šiuo metu man nėra svarbiau nei siekti karjeros.
– Gali be merginų apsieiti?
– Taip. Man įdomu su visais žmonėmis bendrauti. Desperatiškai nesuksiu iš kelio vien tam, kad susirasčiau tą vienintelę. Jei dirbant pavyks pažinti kokią mielą panelę, bus puiku.
Vėl pasirodys televizijoje?
– Teko girdėti, kad netrukus planuoji grįžti į Lietuvą...
– Taip, ketinu atvykti gruodžio mėnesį. Esu suplanavęs keletą koncertų. Žadu toliau dainuoti, todėl ruošiu naują programą. Be to, prasitarsiu, kad esu sulaukęs kelių pasiūlymų iš televizijų dalyvauti tam tikruose projektuose.
– Įdomu. Kokie projektai? Gal jie susiję su dainavimu ar šokiais?
– Ne, su šokiais nesusiję. Tai siejasi su dainavimu, tačiau dabar nenoriu apie tai kalbėti, nes kol kas nesu susitaręs 100 procentų ir pasirašęs sutarčių. Tačiau pasiūlymų yra.
Lietuvos baruose nemirks
– Ką konkrečiai planuoji veikti Lietuvoje?
– Šiuo metu kaip tik dėliojuosi planus. Žinoma, svarbiausia aplankyti šeimą ir artimuosius. Ketinu susitikti su draugais, nes, kiek žinau, keletas jų jau labai laukia manęs. (Juokiasi.) Tačiau visą laiką su jais nebūsiu ir nesilinksminsiu baruose. Tą laiką išnaudosiu svarbioms anketoms ir dokumentams pildyti. (Surimtėja.)
– Kas turėtų atsitikti, kad dabar, o ne po 10 ar 20 metų, visam laikui grįžtum į Lietuvą?
– Turėčiau susirasti puikią galimybę tęsti studijas Lietuvoje. Arba turėtų sužavėti darbas, susijęs su Užsienio reikalų ministerija. Netrukus Lietuvoje gal bus pokyčių – į Prezidentūrą ateis naujas vadovas arba vadovė, tada gal atsirastų ir man ten darbelio. Visada ieškau galimybių kuo ilgiau pasilikti Lietuvoje, nes čia gyvenimas labai turtingas ir turiningas. Tačiau vien dėl to platesnių galimybių Amerikoje negaliu iškeisti į gerą gyvenimą Lietuvoje.