Namo į Londoną E.Vaitkevičė grįžo pakylėta – prancūziški kvapai, išragauti patiekalai, architektūros grožis, patirti nuotykiai ilgai išliks atmintyje. Savo įspūdžiais žinoma moteris pasidalijo su Žmonės.lt skaitytojais.
„Šis ruduo man išskirtinis, kadangi po kelerių metų pertraukos vėl keliavau su „Agnum“ centro aromaterapeutų klubu, kuris buvo mano pirmoji stotelė kvepalų ir aromaterapinių medžiagų pažinimo kelyje dar 2009-aisiais“, – pasakojimą pradeda E.Vaitkevičė.
Sako, būtent tada, per pirmąją klubo kelionę, ji iš naujo pažino save: „Po pirmosios kelionės su šiuo klubu į Provansą patyriau didžiulį dvasinį pakylėjimą, atradau savyje begalinį norą pažinti augalus, eterinius aliejus ir kurti natūralius kvepalus iš aukščiausios kokybės eterinių substancijų. Be abejonės, mano gyvenimas kardinaliai pasikeitė kokybine prasme, gyvenime neliko vietos dirbtiniems dalykams, tuščiam laiko gaišimui, beprasmiškam bendravimui su žmonėmis, kurie manęs nesupranta ir nevertina. Mane pradėjo supti labai įdomūs kūrybiški žmonės, bendraminčiai, mokytojai, kai kam aš pati tapau „kaučerė“ ir patarėja.“
Vėliau ir pati viena keliavo į Prancūziją – savarankiškai aplankė Rivjerą, kvepalų sostinę Grasse, pasaulio botanikos sodus ir kvepalų muziejus.
O dabar užuosti prancūziškų kvapų ji išvyko trečią kartą. Šįsyk kelionė buvo dar kitokia.
„Aš, kaip jau patyrusi kvepalų tyrinėtoja ir keliauninkė, kartu su „Agnum“ centro aromaterapeutų klubu tapome išskirtinės kvepalinės kelionės organizatoriais. Su centro vadove Jūrate Kukeniene suplanavome išskirtinę kelionę tik klubo nariams, kurie baigė aromaterapijos, kvepalų gamybos ar Archetipinių Deivių kursus. Norėjome, kad kelionėje būtų tik bendraminčiai, kalbantys ta pačia terminologija, suprantantys vienas kitą iš pusės žodžio. Iš dešimties keliautojų dalis buvo jau ne kartą sukūrę kvepalus, o šį kartą važiavo į kelionę pasisemti įkvėpimo“, – pasakojo E.Vaitkevičė.
Prieš kelionę visa grupė buvo paprašyta deramai pasiruošti: peržiūrėti garsiausius kino filmus, filmuotus Žydrojoje pakrantėje, Kanuose, Nicoje, Monake, apgalvoti būsimų kvepalų koncepciją, natas, struktūrą, pavadinimą. Viešnagę vainikavo kvepalų kūrimas Grase.
Susipažino su Prancūzija ir kūrė kvepalus
Šįsyk Prancūzijoje E.Vaitkevičė ir kitos moterys praleido kelias dienas. Per jas pamatyti ir patirti spėjo daug – kelionės būta intensyvios.
„Aš atskridau iš Londono, o mano kolegės iš Lietuvos kelių minučių skirtumu nusileido Nicoje. Parinkome viešbutį pačioje Nicos senamiesčio širdyje, iš kur buvo labai patogu pasiekti visus kelionės maršrutus. Pirmą dieną keliavome į Monaką, aplankėme žymiausias vietas – Monte Karlo kazino, Cafe de Paris, pasigrožėjome prabanga, daug vietų atpažinome iš filmų, buvo įdomių atradimų, pasisėmėme idėjų“, – pasakojo ji.
Vėliau susikoncentravo į parfumeriams aktualius dalykus: „Visa diena buvo skirta išskirtinio grožio ir nepaprastos istorijos „Ephrussi de Rothschild“ vilos ir teminių sodų apsilankymui Saint Jean Cap Ferrat iškyšulyje. Tai 17 hektarų kruopščiai užauginto botanikos sodo ir pritrenkiančiai įspūdinga Venecijos stiliaus šiltos rožinės spalvos baronienės de Rothschild vila. Nėra žodžių apsakyti mūsų emocijas, jausmus ir nustebimus matant ir uodžiant dar žydinčias rožes, stebint šimtus rūšių augalų, kiekviename kampelyje atrandant vis netikėtą augalą ar skulptūrėlę. Kaip medus mūsų sielai buvo klasikinę muziką grojantys fontanai. Kiekviena išgyveno savo rojų ir savo fantazijas, ieškojo įkvėpimo būsimiems kvepalams.“
Paskutinė stotelė – Grasas. „Šis miestas įkurtas XI amžiuje, tapo vyskupo rezidencija, o nuo XVI amžiaus pradėjo vystytis parfumerijos pramonė. Aplankėme Graso kvepalų muziejų, kuriame be kitų istorinių dalykų yra saugoma seniausių ir šiuolaikinių kvepalų flakonai. Aš šiame muziejuje lankausi jau ketvirtą kartą ir kaskart atrandu daug man įdomių dalykų. Graso gatvelės yra tokios klaidžios, kad net ir neblogai žinant miestą esu ne kartą ėjusi ratais link kokio nors objekto labai siaurom gatvelėm, kur galima laikytis rankomis iš abiejų pusių. Kartą ėjau apie šešis kilometrus labai klaidžiais keliais iki kvepalų laboratorijos, atradau ne visai turistinį Grasą“, – šypsosi pašnekovė.
Galų gale keliautojos ėmėsi to, ko čia ir atvyko – kūrė kvepalus: „Per tris dienas galutinai subrandinusios savo išskirtinių kvepalų idėją ir pavadinimą, kiekviena sukūrėme savo kvepalus. Toms, kas tai darė pirmą kartą, buvo didžiulis pakylėjimas, artimas nušvitimui ar ekstazei. To neįmanoma apsakyti žodžiais. Tai labai sakralus jausmas. Žinoma, Prancūzija neatsiejama nuo jos virtuvės ir skaniausio maisto. Pasimėgavom skaniais patiekalais, apsilankėme žymiame Cours Saleya Nicos maisto ir gėlių turguje.“
Nors E.Vaitkevičės kelionė po Prancūziją jau baigėsi, namo parsivežti įspūdžiai tokie stiprūs, kad ji netruko imtis planuoti dar vienos kelionės – sugrįžti į pamiltą kraštą žada jau pavasarį.
