Vyriausybės kanceliarija registravo nutarimo projektą, kuriuo numatoma Vilniaus oro uostui nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos suteikti simbolinį „Čiurlionio“ vardą. Skelbiama, kad galimas sprendimas numatomas atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Vis tik tokie galimi pokyčiai džiugina ne visus. Verslininkas, telekomunikacijos ekspertas Liudvikas Andriulis trečiadienį feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išdėstė savo mintis, kodėl Čiurlionio pavadinimas Vilniaus oro uostui toli gražu nėra tinkamas.
L.Andriulis sutiko savo mintimis pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Negaliu savo akimis patikėti, du kartus skaičiau, nes jau iš ko ko, bet iš Šimonytės vyriausybės tokio briedo tikrai nesitikėjau – kažkokios prie Vyriausybės prisitrynusios tetulės paskutinę sekundę prieš kadencijos pabaigą užjudėjo ir nutarė Vilniaus oro uostą Čiurlionio vardu pavadinti – nu kad kad jau tikrai niekas nebeištartų ir visiems faceplam būtų.
Aš net pasigooglinau šito briedo istoriją. Pasirodo, Premjerė turi tokią kultūros patarėją, kuri yra tokia kaip ir vienos temos žmogus – visas gyvenimas apie Čiurlionį, kas savaime nėra blogai. Kas blogai, kad ta ponia nusprendė tokį kaip ir last minute ego dealą prieš skrydį iš kabineto prastumti, ir mums visiems oro uostą pervadinti.
Aš nieko neturiu prieš Čiurlionį, viskas su juo OK. Bet kad iš kaip norėtumėme, Čiurlionis nu niekaip nėra pasaulinio garso menininkas, nėra jis nei Chopin, nei Leonardo Da Vinči. Čia nėra bėda – bėda yra galvojimas, kad pavadinus oro uostą jo vardu, Čiurlionis taps žinomesniu. Ne, taip netaps. Norint prominti Čiurlionį (aš už visom keturiom) – visą tą oro uostą galima penkiems metams paversti didžiausia Čiurlionio meno galerija, perkelti muziejų į oro uostą, groti Čiurlionio muziką (tik protingai, dažniau skraidantys su LOT nebegali net Šopeno vardo girdėti po tiek melodijų lėktuve). Yra daugybė kūrybinių būdų – bet renkasi patį idiotiškiausią, beprasmį ir keliantį tik nepatogumų.
Tarimas, prasmė ir kaina yra trys esminės šitos idėjos bėdos.
Pirma, teta aišku nepagalvojo, kad oro uostas yra visų pirma ne mums, o užsieniečiams, atvykstantiems čia pinigų leisti, skirtas.
Antra, nematau jokio prasminio ryšio tarp oro uosto, aviacijos ir Čiurlionio. Su prof. Vytautu Landsbergiu matau – va jis tai iš tikro mums atidarė tą oro uostą ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, tai čia prasmės būtų.
Ir trečia – čia brangus užsiėmimas, neturintis precedento, kainuos milijoną kitą vien fizinis rebrandingas, laikas, fokuso nukreipimas – lyg nebūtų ką veikti aviacijoje su milijonu kitu.
Pasirodo, tetulės dar ir apklausą per Spinter vasarį darė, surinko net įspūdingus 11 proc. palaikančių Čiurlionio idėją. Tada pasakė, kad reikės su nuomonės kaita padirbėti, o tada, matyt, nusprendė, kad ai, imam ir padarom, reikia įsiprasminti mums čia kažkaip, kas tas milijonas kitas ir Choorlounis.
O labiausiai man visame tame nepatinka tai, kad va tokios kultūros sektoriaus tetos čia ne Čiurlionį, o gi save bando įprasminti – už mūsų pinigus, mūsų neatsiklaususios.
Tai aš čia turiu neblogą statistinę imtį, 40 000 sekėjų ir draugų, dauguma – daug keliaujantys verslininkai, vadovai, turistai, aviacijos fanai, raštingi žmonės su nuomone. Tai pasidarom apklausėlę:
Like: tekstą perskaičiau
Love: keičiam į V. Landsbergis International
Care: keičiam į M. K. Čiurlionis International
Hate: nieko nekeičiam“, – rašė L.Andriulis ir kvietė išreikšti nuomonę.
Primename, kad premjerė Ingrida Šimonytė dar rugsėjį kvietė M.K.Čiurlionį švęsti kaip lietuviškąjį genijų ir modernios pradžios šalyje simbolį, akcentavo svarbą garsinti jo vardą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
„Neteisinga, kad dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Čiurlionis buvo ilgam išnykęs iš Europos meninio gyvenimo žemėlapių ir tvirtai neįaugo į Vakarų kultūros istoriją. Todėl kiti ir visi vėlesni metai ne tik proga, bet ir pareiga atskleisti jo genialumą, unikalumą ir jo kūrybos reikšmę Lietuvai ir pasauliui,“ – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot premjerės, parengta programa ne tik leis „atrasti Čiurlionio pasaulius“, bet ir kvies juose atrasti save.
„Mes galvojome ir mąstėme kaip iš tikrųjų turėtų Čiurlionio programa atrodyti, kaip jis ją norėtų turėti ir pagalvojom, kad sukursim matricą pagal sonatos formą,“ – kalbėjo įprasminimo ir sklaidos komisijos pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Žaidytė.
„Renginių ir idėjų diapazonas yra labai daugiasluoksnis ir platus: nuo gėlės – šiuo metu kuriamas bijūnas Čiurlioniui – iki kosmoso. Labai tikimės, kad Čiurlionio gimimo dieną kitais metais Čiurlionio muzika skambės iš kosminės stoties,“ – sakė ji.
Iš viso Vyriausybės patvirtintame M.K.Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais plane numatytos 129 veiklos, kurias įgyvendina apie 70 programos bendraautorių, jos vyks daugiau kaip dešimtyje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, kitose valstybėse, rašė BNS.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M.K.Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M.K.Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
