„Beveik trejus metus buvome kartu su sužadėtiniu Medardu. Deja, jis mirė nuo sepsio, mums viešint Milane. Man tai buvo didžiulis smūgis, nelaimė nutiko prieš trejus su puse metų.
Dabar pradedu atsigauti. O visi sakė – kokia tu faina, linksma. Bet manęs niekas nematė, kai man buvo blogai. Aš gulėdavau ant sofos, serialus žiūrėdavau ir niekas nežinojo, jog aš esu Lietuvoje“, – LRT laidai „Stilius“ pasakojo L.Rasutis.
Po skaudžios netekties Lidija kitokiu žvilgsniu pradėjo žiūrėti į gyvenimą. „Labai ramiai dabar gyvenu, kitaip gyvenu. Negali visada dūkti, šėlti, bėgti, vis tiek gyvenimas savo duoda, metai duoda. Bet nesu visiškai pasidavusi, nėra taip, kad norėčiau atsigulti ir numirti, tikrai ne“, – atsivėrė Amerikos lietuvė.
Prisimindama skaudulius Lidija nekaltina nei gyvenimo, nei likimo. Moteris tiki senu posakiu: „Mes planavome, o Dievas pasijuokė iš mūsų planų“. Daugiau nei trejus metus Lidija draugavo su Kanados lietuviu Medardu Karaliumi.
Būdami Milane, sužadėtiniai įsigijo bilietus į Čikagą, kur žadėjo susituokti, vėliau planavo grįžti į Lietuvą kurstyti šeimos židinio. Deja, gražioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Milano ligoninėje vyrą ištiko sepsinis šokas.
„Buvo labai skaudus momentas, kai Medardas paliko šį pasaulį. Aš nesu auka, aš esu laiminga, kad sutikau tokį žmogų ir turėjau tokią meilę, retai būna, kad žmogus yra toks laimingas gyvenime. Man buvo labai gera su juo“, – atvirai kalbėjo Lidija Rasutis.
Lidija guosdamasi kalba, kad yra žmonių, kurie per visą gyvenimą nepatiria tikrosios meilės, jai pasisekė, kad ir ne taip, kaip tikėta. Tačiau ryšys, atsiradęs tarp dviejų žmonių, buvo netipiškas – Lidijos ir Medardo pažintis užsimezgė netikėtai – kai vyko abiejų skyrybos.
„Labai keista istorija. Jis buvo mano vyro sesers draugas, bet aš tikrai jo nenuviliojau, nes jei vyras myli moterį, tada jo nenuviliosi. Nuo manęs Medardo niekas negalėjo nuvilioti. Jie draugavo, ji turėjo planų už jo ištekėti. Mane sutikęs jis įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Aš – ne, jis turėjo labai stengtis. Tuo metu aš tiesiog nenorėjau būti su jokiu vyru. Jis buvo labai galantiškas, man nuolatos padėdavo, buvo tikras džentelmenas“, – sakė Lidija.
Panašu, kad įsimylėjėlių gyvenimas prilygo tikrai pasakai. Vyro savybės, kurias vardija Lidija, yra kiekvienos moters svajonė. Pasak Lidijos, Medardas buvo tarsi nužengęs iš senųjų romantizmo laikų.
„Gėlės, gėlės, gėlės – jas jis man nešdavo kasdien. Kartais jam net sakydavau: Medardai, tu pažiūrėk, pilnas namas gėlių, atrodo, kaip per laidotuves, gal tu man jų nebenešk. Jis man atsakydavo: Bet aš noriu. Aš jam: Na, jei nori, tai ką padarysi. Ne tik gėlės, bet ir kitos dovanos, kelionės. Jo pavardė buvo Karalius, jis tikrai toks ir buvo“, – laidoje pasakojo Lidija Rasutis.
Prisimindama paskutinę jųdviejų vasarą, Lidija sako atkreipusi dėmesį į lemtingus ženklus: „Aš sapnavau, kad jis nukrito nuo laiptų mano namuose. Papasakojau savo sapną, bet jis nenumirė jame, o užsigavo, nuslydo, nukrito. Prisimenu, prisakiau būti atsargesniam.“
Šiandien Lidija Rasutis jaučia, kad netekties jausmas jau po truputį blėsta. Pripažįsta, kad nutikus skaudžiai nelaimei kankinosi viena, teko ieškoti ir specialisto pagalbos.
„Visi mano draugai žinojo, kad Medardas mirė, bet aš daugiausia kalbėjau su savimi. Tada gyvenau pas sesę Detroite. Mano sesė Violeta yra psichologė, kai reikėjo, ji visada buvo šalia ir leido išsiverkti“, – sakė L.Rasutis.
Laikas padeda atsitiesti, tačiau išgyvenimai gali sukelti depresiją. Kas padėjo Lidijai? Pasak jos, kiekviena nelaimė duoda neįkainojamą pamoką. Moteris sako, kad šį kartą išmoko ne tik džiaugtis gyvenimu, bet pirmiausia pasirūpinti savimi.
„Kai ištinka tokie smūgiai, turi du pasirinkimus: gali užsisklęsti, sakyti, kad viskas, nieko nebenoriu, dedu tašką, dabar tik valgysiu ir miegosiu iki tos dienos, kai mirsiu. Juk gyvenimas yra dovana, reikia džiaugtis juo. Žmogus turi pakelti galvą ir eiti toliau. Aš manau, kad save prižiūrėti reikia pradėti, kai esi jaunas. Sveikai valgyti, sportuoti, bet kartu ir daryti viską, kas tau patinka“, – teigė L.Rasutis.
Blogu žodžiu Lidija Rasutis nemini ir savo buvusio sutuoktinio, kuriam po 27-erių santuokos metų pasiūlė eiti skirtingais keliais. Žinoma, tąkart dėl savo poelgio buvusi verslininkė sulaukė aplinkinių skepsio. Lidija užbėga už akių ir priduria, jog nei viešumas, nei trečias asmuo šeimos nesugriovė.
„Lietuvoj man daug kas sakė: „Ką tu darai?“ Tu vis tiek gerai gyveni, tavęs nemuša, vyras – ne alkoholikas. Aš galvoju: „Tai tiek moteriai reikia iš gyvenimo, kad vyras nebūtų alkoholikas, kad nemuštų, o ką daugiau jis daro, gali viską priimti?“ – kalbėjo Lidija.
Moteris tiki, kad vieną dieną, ją tikrai dar aplankys meilė, tačiau TV projektų dalyvė apie lietuvius vyrus prabyla be užuolankų – mūsiškiai vyrai yra per daug senamadiški ir labai nelankstūs.
„Moterims su vyrais, kurie augo 8–9 dešimtmetyje ir matė tik Sovietų Sąjungą, labai sunku. Lietuvoje moterys, gyvendamos su tokiais vyrais, turi nuolatos juos apšokinėti, daryti visus namų apyvokos darbus. Aš to niekada nesuprasiu. Nenoriu mūsų vyrų žeminti, bet aš nemanau, kad Lietuvoje rasiu sau tokį vyrą. Mano metų vyrai Lietuvoje nori trisdešimties metų moters. Vyrų trūksta Lietuvoje, tad jie ir randa tokias moteris“, – teigia L.Rasutis.
Kita vertus, Amerikos lietuvė šalyje mato ir daug į gerąją pusę besikeičiančių dalykų. Daugiau nei prieš dešimtmetį verslininkė sužibėjo TV projektuose, vedė laidas, o praėjusį rudenį priėmė siūlymą tapti viena iš laidos „Duokim garo“ vedėjų.
„Prodiuseriai norėjo pakeisti laidos formatą ir jie labai nustebo, kad aš esu Lietuvoje. Tai dabar kiekvienoje laidoje darau specialius interviu. Keliauju po Lietuvą ir kalbuosi su Lietuvos menininkais. Man labai patinka, aš sutinku labai daug įdomių žmonių“, – apie naują veiklą kalba Lidija.
Prisiminusi savo populiarumo piką, Lidija prisimena, kad jos šlovės spinduliuose norėjo pasimaudyti ne vienas tariamas draugas. Šiandien ji sako esanti atsargesnė, geba atskirti pelus nuo grūdų.
„Buvo labai daug draugų atsiradę. Su buvusiu vyru rengdavome įvairiais šventes, juose visada dalyvaudavo bent šimtas žmonių. Visi valgė ir gėrė. Kai išsiskyriau, tų pinigų nebeturiu tiek, tai dingo ir labai daug draugų. Dabar turiu tik artimą kelių draugių ratą, nebenoriu nei balių, nebemėgstu didelių koncertų“, – sako L.Rasutis.
Dabar Lidija grįžo prie savo aistros – dainavimo ir atrado naują hobį – tapybą.
„Muzika visada bus mano gyvenimo dalis. Bet, kai man nebuvo ūpo dainuoti, atsirado tapyba. Dabar noras dainuoti vėl atsiranda, tai ženklas man, kad einu į gerą pusę“, – pokalbį baigė Lidija.
