Savo jubiliejų L. Paksienė šventė net tris kartus su skirtingomis kompanijomis. „Pirmiausia gimtadienį paminėjau su savo artimiausiomis draugėmis. Iš viso esame septynios ir draugaujame jau ne vienus metus. Kai pradedame diskutuoti, pamirštame viską aplinkui. Antrą kartą jubiliejų paminėjau su gausia pačių artimiausių šeimos narių ir draugų kompanija. Visi susirinkome kavinukėje, kur labai smagiai pavakarojome. Rolandas man parengė didžiulį siurprizą – padainuoti pakvietė Virgį Stakėną. Buvome pasikvietę choreografę, kuri visus svečius pamokė smagių šokių.
Pagalvojau: jei jau švenčiu penkiasdešimtmetį, nėra ko prie stalo sėdėti ir valgyti – reikia pajudėti“, – pasakoja Laima.
Moteris sulaukė daugybės sveikinimų. „Sveikinimai man labai pakėlė nuotaiką. Esu labai laiminga, kad tiek daug žmonių galvoja apie mane. Dėl tos priežasties vakare jaučiausi pakylėta. Nesu linkusi sakyti tostų, tačiau šįkart padariau išimtį ir beveik apie kiekvieną savo svečią pasakiau kažką gero“, – tvirtina moteris.
 |
| Scanpix nuotr./Laima Paksienė |
Trečią kartą Laima gimtadienį šventė savo naujų draugių – linijinių šokių grupės narių – kompanijoje: „Jau tapo tradicija, kad visus gimtadienius pažymime iškart po šokių repeticijos. Išgėrėme šampano, imbierinio gėrimo ir pasivaišinome saldumynais.“
Laimos draugai, žinodami jos aistrą gėlėms, pridovanojo orchidėjų vazonėliuose. „Perspėjau draugus, kad man neneštų dovanų. Na, o jei jau labai nori, mielai priimsiu gėles. Po gimtadienio visas orchidėjas susistačiau namuose ir, žiūrėdama į jas, nuolat šypsausi.
Mane ypač nustebino dukra Inga. Ji surinko įvairių nuotraukų, atspindinčių mūsų gyvenimo akimirkas, ir sudėjo į albumą. Labiausiai pradžiugino, kad surado mūsų su Rolandu jaunystės nuotraukas – senas, nespalvotas, kai buvom dar nevedę, sėdėjom abu romantiškai susiglaudę. Įrėmino ir įteikė man. Net neįsivaizduoju, iš kur ji tas nuotraukas atkapstė!“ – staigmeną prisimena Laima.
Moteris yra minėjusi, kad sulaukus keturiasdešimties jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė – pasijuto brandesnė, išmintingesnė. O kas pasikeitė po penkiasdešimtmečio? „Jaučiu pilnatvę. Esu be galo laiminga. Man absoliučiai nieko netrūksta. Drąsiai galiu pasakyti, kad šiuo metu išgyvenu aukso amžių. Džiaugiuosi savo vaikais, kurie užaugo protingi, šeimyniški. Džiaugiuosi laiko patikrintais draugais. Jaučiuosi jaunatviška, investuoju į išvaizdą, kad patikčiau vyrui, rūpinuosi savo vidiniu pasauliu, mankštinuosi, sveikai maitinuosi, skaitau knygas, mano akys švyti. Tiesiog mėgaujuosi šiuo gyvenimo tarpsniu“, – šypsosi L. Paksienė.
