Nors šiemet jį L.Mertinienė mini kukliai, tik artimiausių žmonių rate. Šventės išvakarėse ji vaikus pasikvietė vakarienės, o antradienį, tikrąją gimtadienio dieną, tradiciškai praleis su dvyne, gydytoja Audrone Usoniene, kuri irgi mini 59-ąją sukaktį.
„Taip jau išeina, kad visuomet mes kartu. Kartu ir jos vyras – šiemet visi drauge švenčiam, o ir visa mūsų kompanija bendra. Eisiu pasveikinti jų, aš irgi padalyvausiu. Nei man čia koks jubiliejus, tai ir toks šventimas kuklesnis“, – 15min kalbėjo L.Mertinienė.
Vyro, aktoriaus Daliaus Mertino netektis 2017-ųjų gegužę jai kaip reikiant supurtė žemę po kojomis. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams po jo mirties L.Mertinienė jaučiasi tvirtesnė. Dar pokalbio pradžioje ji iškart pasakė: „Jei norite, kad verkčiau ir verkšlenčiau – to nebus.“
Ir nors kalbant apie vyrą akys tebedrėksta, Laima sako išmokusi atsitiesti, o šiandien – ji gyvena tiesiog sau, ėmė labiau vertinti asmeninę erdvę ir asmeninį laiką.
„Anksčiau su vyru labai mėgdavome šventes. Bet dabar, kai likau viena, visko, žinoma, truputį mažiau. Nors nelabai ir benoriu trypt prie plytos, tvarkyt indus – jau anksčiau prisitrypiau, todėl stengiuosi to išvengti. Praėję metai buvo sunkūs ir liūdni, todėl nebaisiai aš čia norėjau baliavot“, – sakė ji.
O paklausta apie kitas įsimintinesnes dovanas, numojo ranka – ne jos svarbiausia, daug svarbiau – su kuo tu tas šventes sutinki. „Žinoma, ir kvepalų, ir rankinių, ir žiedų buvo – kaip ir visos moterys mėgstu pasipuošti. O dramblių, mašinų, lėktuvų ar pilių tikrai nesu gavusi. Kita vertus, tokios dovanos nieko ir nereiškia, už daiktus labiau branginu ryšį su žmogumi“, – sakė ji.
Po vyro mirties ji sako iš naujo supratusi, kaip svarbu mylėti žmones ir kaip svarbu rūpintis mums brangiais. „Reikia mylėti tol, kol gali. Todėl jei myli – stenkis, kiek gali, nes kai nebeturėsi, ką mylėti, bus per vėlu, tada gailėsiesi“, – mintimis dalijosi L.Mertinienė.
Moteris tikina nesureikšminanti ir savo amžiaus, todėl niekada nebandė slėpti metų, gal net savotiškai jais žavėjosi ir... visuomet jautėsi jaunesnė, nei yra.
„Kiek man širdyje metų – niekad ir nesuprantu, bet visuomet įsivaizduoju, kad atrodau jauniau. O slėpti amžiaus nematau prasmės, nesuprantu, kodėl kartais moterys tą daro, vis tiek visi sužinos. Nors gal kai buvo 40 metų, buvo gražiausias laikas. O dabar... dabar nepasakyčiau, bet gal dėl tam tikrų priežasčių“, – kalbėjo ji.
Gimtadienio ji tikina apskritai nesureikšminanti ir tam tikra prasme jį laiko vaikų ir jaunų žmonių švente, esą vėliau ką jau ten ir švęsti, nes „kasmet ši šventė tik liūdnesnė, kai supranti, kaip greit bėga metai“.
Praėjus daugiau nei metams po vyro D.Mertino mirties Laima sako besijaučianti ramiau, tvirčiau. Ji stengiasi daug dirbti, mėgsta būti užimta – kad tik mintis kur nukreiptų. Nors užsimiršti padeda ir mėgstama veikla – knygos, mezgimas, pasivaikščiojimai gamtoje ar darbai namų kiemelyje.
„Po kalnus nelaipioju, jachtom neburiuoju. Šiuo klausimu esu nurimusi, nors dar norėčiau pakeliauti, norėčiau aplankyti Maldyvus – ten nesu buvusi, būtų įdomu nuvykti. O ir šiaip dabar stengiuosi dažniau į žmones išlįsti – ir koncertus aplankau, parodas, daugiau vis kur pavažinėju. Kai vyras sirgo, daug laiko praleidau namuose. Pripratau prie to, o tai gal ir nėra labai gerai. Bet nieko, pakeisim tai“, – juokėsi L.Mertinienė.
Atsitiesti ir išgyventi sunkų, juodą etapą jai padėjo gera bičiulė, kuriai ji sako esanti be galo dėkinga. „Mano draugė man labai padėjo – daug kalbėjom, daug važinėjom visur, ji daug man laiko skyrė. Kaip ir sesuo. Manau, kad sunkiais momentais negalima žmogaus palikti vieno, reikia bendrauti, kalbėtis. Man pasisekė, kad turiu gerų žmonių šalia“, – pasakojo ji.
Šiandien apie vyrą D.Mertiną ji daug kalbėti nenori. Dar stringa akmuo gerklėje, sunku, juolab kad tiek metų drauge pragyventa, tokie jiedu artimi buvo. Gal todėl paklausta, ką pirmiausia atsimena apie Dalių, kokia situacija, gal jo pasakyti žodžiai jai įsiminę labiausiai, L.Mertinienė patikina, kad prisiminimų tiek daug, kad sunkų ką ir išskirti.
„Kai žmogus miršta, atsimeni geresnius dalykus, ne blogesnius. Atsimenu daug ir įvairių gerų dalykų. Jų begalės, tačiau tai gana intymu“, – sakė ji.
Nepaisant to, ponia Laima tikina per tuos metus išmokusi daugiau laiko skirti sau pačiai, išmoko pirmiausia galvoti apie save, ne apie kitus. „Anksčiau nuolat gyvendavau vaikais, galvodavau, kaip jiems sekasi, kaip einasi jų darbai, ar jiems viskas bus gerai. Dabar stengiuosi įtikinti save, kad tai jų pačių gyvenimas, kad reikia paleisti. Todėl dabar pirmiausia pati išgeriu kavos, o tik tada lekiu jos virti kitiems“, – kalbėjo L.Mertinienė.
Kita vertus, atsigręžti vien į save jai neleidžia ir prieš pusę metų gimęs anūkas – jį L.Mertinienė padeda prižiūrėti dukrai. Tačiau ne veltui sakoma, kad vaikai – gyvenimo gėlės, būdama su mažyliu ji jaučiasi laiminga močiutė.
Ko gimtadienio proga L.Mertinienė palinkėtų pati sau? Turėti tikslų, siekių ir nepasiduodant eiti toliau.
„Jau manau, kad nebeturiu tikslų. Tikslai – jaunų žmonių reikalas. Man jų gyvenime užtenka, o ir man viskas susiklostė taip, kad aš tik stengiausi atsimušinėti nuo visokių dalykėlių, kurie man sunkiai sekėsi. Bet suprantu, kad reikia save motyvuoti, todėl linkiu, kad užtektų to vidinio parako, kad tie tikslai vėl atsirastų“, – 15min sakė L.Mertinienė ir pažadėjo save gimtadienio proga kaip nors palepinti.
