Svarbiausia šventė L.Kybartienės šeimai – Kūčios, jos turi itin gilias tradicijas.
„Prisimenu, kaip vaikystėje tėvai ant stalo dėdavo šieno ir tik tada klodavo staltiesę. Patiekalų skaičiaus tada neakcentuodavome, svarbiau būdavo pavalgius Kūčių stalo nenurinkti ir palikti jį tokį nakčiai.
Dar ir dabar prisimenu, kaip naktį, įsispraudusi sofos kamputyje laukdavau angelų, kurie atskris ir valgys tą Kūčių vakarienę – bet niekad to ir nepamačiau, nes visuomet užmigdavau. Atsikėlusi ryte, ieškodavau įdubimo ant šieno, kur angelėlis sėdėjo ir valgė“, – stebuklingą Kūčių naktį vaikystėje prisimena L.Kybartienė.
Laima pasakoja, kad ilgą laiką visus Kūčių vakarienės patiekalus ruošdavo mama, tačiau dabar to daryti jai nebeleidžia sveikata. Tačiau be trijų mamos patiekalų šeima didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja.
Mama Kūčioms kepa kūčiukus, gamina troškintus kopūstus su grybais, o Kalėdoms kepa vištą. Klaipėdoje gyvenanti sesuo gamina žuvies pyragą, o Laimos dukra gamina farširuotus kiaušinius su rūkyta žuvimi.
„Anksčiau rinkdavomės mamos namuose, dabar visi suvažiuoja į mano dukros namus, kur daug vietos. Šeima didelė – 19 žmonių, visi atvyksta ne tik su vaikais, anūkais, nepamirštame ir augintinių“, – 15min pasakoja L.Kybartienė.
Jokio streso ar papildomų rūpesčių kalėdiniu laikotarpiu televizijos laidų vedėja sako nejaučianti – visa tai dėl gebėjimo tinkamai pasidalyti darbus. Juos dar gruodžio pradžioje pasiskirsto visos trys seserys.
„Turime tradiciją kiekvienais metais pasiskirstyti, kas kokį patiekalą gamins. Gaminame ne tik mes, seserys, bet ir vaikai bei mama. Nuo šeimos po du patiekalus, bet visada pagaminame ir trečią, tad tų patiekalų galiausiai būna labai daug“, – juokiasi L.Kybartienė.
Laimos šeima taip pat turi tradiciją pirkti bendras dovanas. Daugiausia laimės jos suteikia vaikams, tad, pasak Laimos, kiekvienam yra surenkamas specialus fondas. Taip vaikams pavyksta padovanoti po vieną didelę arba po kelias mažesnes dovanas. Bendrą dovaną šeima perka ir Laimos mamai.
Tiesa, Kūčios L.Kybartienės šeimoje prasideda ne nuo dovanų. Vakaro pradžioje uždegama žvakė, laužiamas paplotėlis. Tada metas linkėjimams – pirmiausia jį pasako mama, tada vyriausioji dukra Laima, tada likusi šeimos dalis. Vieni sako palinkėjimus, kiti – pajuokauja.
Po jų seka vaikų koncertai, jie paruošia tam tikrus pasirodymus. Vieni vaikaičiai dainuoja, kiti sportuoja – visi pademonstruoja, ką moka geriausiai. Tada ateina Kalėdų Senelis, vaikams prasideda smagiausia vakaro akimirka.
„O mes bendraujame, nes susitinkame gana retai. Visi išsibarstę po skirtingas Lietuvos vietas, kiekvienas turi įvairiausių darbų, veiklų. Vienoje vietoje visi susitinkame tik per Velykas ir Kalėdas. Tad visada visi namai skamba nuo klegėjimo, juoko“, – Kūčių ir Kalėdų atmosferą apibūdina L.Kybartienė.
Pirmosios Kalėdų dienos rytą Laima skiria pasivaikščiojimui po šventiškai pasipuošusį Vilnių. Vieni šeimos nariai rūpinasi Kalėdų stalu, kiti, kurie gyvena ne Vilniuje, kartu su Laimos ir jos seserų mama apžiūri miestą.
Galiausiai, po pietų, visi susiburia prie bendro pietų stalo. Ant jo būna ir tradicinis L.Kybartienės Kalėdų patiekalas – jautienos kepsnys – jį dievina visa šeima.
Šio patiekalo receptu moteris pasidalijo ir su 15min skaitytojais. Laima šį receptą apibūdina kaip labai patogų ir tokį, kurio paruošimui nereikia daug laiko.
Jums reikės geros kokybės jautienos mėsos, baltų svogūnų, gero, ne kartaus fermentinio sūrio ir šiek tiek majonezo. Nereikės daugiau jokių riebalų, druskos ar prieskonių.
Svarbiausia ir sunkiausia, pasak Laimos, išsirinkti geros kokybės jautieną bei ją išmušti taip, kad būtų labai plona: „Išmušus, ji turi būti kaip marlė – beveik permatoma.“
Jautiena išklojama kepimo formoje – tinkamiausia tam paprasčiausia kepimo skarda. Nereikia jokio kepimo popieriaus ar aliejaus, mėsa neprikepa. Kepdama mėsa išskiria sultis, jos susimaišo su sūriu ir svogūnų sultimis.
Nereikia palikti jokių tarpelių tarp mėsos gabalėlių, nes ji vėliau dar labiau susitrauks. Į vieną skardą telpa apie 10–15 jautienos gabalėlių.
Ant jautienos viršaus griežinėliais pjaustomi baltieji svogūnai – daug sluoksnių. Paskutinis kepsnio paruošimo etapas – su majonezu sumaišytas fermentinis sūris. „Majonezo turi būti nedaug, toks jausmas, kad jo trūktų, o sūris suliptų gumulais“, – kepsnio recepto paslaptis atskleidžia L.Kybartienė.
Taip kepsnį Laima pasiruošia dar ankstų Kalėdų rytą ir iki pat pietų laiko orkaitėje. Kepti jį pradeda tiek apie ketvirtą valandą. Iš pradžių orkaitę įkaitina iki 225 laipsnių karščio, po kurio laiko jį sumažina iki 195 laipsnių, o paskutines 15 minučių iki 165 laipsnių. Kepsnys kepamas apie 40–50 minučių, priklausomai nuo orkaitės.
Rezultatas – sultingas, nuo fermentinio sūrio paviršiuje parudavęs kepsnys.
