Vis dėlto, bėgant metams ir medicinai žengiant į priekį, medikams šią problemą spręsti rezultatyviai ir padėti poroms susilaukti vaikelio pasiseka vis dažniau.
Negana to, nevaisingumo tema nebėra stigma, o prekių ženklo „Fertilgen“ globojamos iniciatyvos „Įžiebk vilties, aš nebetylėsiu“ pasakojimai tęsiami.
Dukra – didžiausias stebuklas
Pastaraisiais metais net garsios ir visuomenėje gerai žinomos šeimos vis drąsiau ir atviriau kalba apie sunkumus ir neslepia, jog kreipiasi į specialistus dėl pastojimo.
Laura Imbrasienė, paprašyta prisiminti, kokia buvo jos šeimos patirtis, šypteli ir nusikelia į praeitį. Nors viskas įvyko prieš daugiau nei dešimt metų, Laura juokiasi, kad viską prisimena lyg šiandien.
„Prieš mūsų pokalbį žiūrėjau į savo dukrą Saulę Sofiją. Stebėjau ją ir supratau vienintelį dalyką – kokie gražūs stebuklai vyksta gyvenime ir vienas tokių stebuklų yra mano dukra“, – jautriai prabyla buvusi TV laidų vedėja.
Po pasidalijimo užplūdo laiškai
Laura Imbrasienė atvirai dalijasi savo sėkmės istorija, kai po pagalbinio apvaisinimo jai gimė dukrytė Saulė Sofija, ir sako, kad jeigu atsuktų laiką atgal, jiedu su vyru darytų lygiai tą patį.
Ji su sutuoktiniu Gediminu ne tik ryžosi medicininei procedūrai, bet ir buvo viena pirmųjų šeimų, apie tai papasakojusių viešai.
„Buvau viena iš pirmųjų Lietuvoje, kuri ėmė garsiai šnekėti apie savo problemą ir jos sprendimą, nes po daugybės valandų praleistu internete kalbant su man nežinomomis moterimis, skaitydama įvairiausias istorijas, supratau, kad tai labai daug kam kelia sunkumų.
Supratau ir tai, kad kalbėdama išlaisvinsiu save, o kartu galbūt padėsiu ir daugybei porų, kurios susiduria su šia problema, tačiau dėl tam tikrų priežasčių vengia apie tai šnekėti.
Iškart po mano atviro pasidalijimo man ėmė rašyti daugybė moterų, merginų. Gavau begalę laiškų, žmonės manęs prašė padėti, dalintis savo patirtimi, nukreipti tinkama linkme. Supratau, kad tai tema labai aktuali visiems, tačiau niekas nesiryžta atvirai prabilti. “
Vyrai gėdijasi prisiimti atsakomybę
Vaikų darželio įkūrėja L. Imbrasienė atvira – ją labai stebina ir skaudina vis dar gajus požiūris, kad iki šiol negalėjimas susilaukti vaikų traktuojamas lyg vienos moters problema, o vyrai, atrodo, nusigręžia nuo šios situacijos, neprisiima atsakomybės.
„Būti vaikelio tėvais yra dviejų žmonių apsisprendimas ir reikalas. Lygiai taip pat yra ir su situacija, kai šeimoje iškyla sunkumų – tirtis, kreiptis į specialistus ar imtis priemonių, galinčių pagerinti situaciją, turi abu partneriai.
Man yra parašiusios kelios garsios Lietuvos moterys norėdamos išsipasakoti ir sakydamos, kad susiduria su nevaisingumo problemomis, tačiau bėdų turi vyrai, kuriems neužtenka drąsos apie problemas kalbėti.
Pamenu, kaip kartą vienoje vaisingumo klinikoje prasilenkiau su visuomenėje žinomu ir man pažįstamu vyru, kuris, pamatęs mane, net nepasisveikino, kad tik jo nepastebėčiau“, – prisimena Laura Imbrasienė.
Nebijojo viešumo ir apkalbų
Laura Imbrasienė atvira – prakalbusi šia jautria visuomenėje tema, ji sulaukė nemažai rykščių dėl savo atvirumo.
„Aš jau tada, prieš daugiau nei dešimt metų žinojau, kad kalbėsiu viešai ir dalinsiuosi savo istorija. Mačiau tame prasmę ir poreikį, tačiau vis tiek buvo sunku suprasti, kodėl žmonės leidžia sau neigiamai komentuoti arba šaipytis. Juk tu tiesiog nori susilaukti žmogaus.“
Žinojau, kad gali būti sunku atlaikyti neigiamus dalykus, tačiau stengiausi nekreipti dėmesio. Tuo metu, mane buvo šiek tiek užgrūdinusi televizija. Koks bebūtum, žmonės dažniau linkę smerkti, nei palaikyti, tad mane motyvavo supratimas, kad bent kažkam galėdama padėti savo pasidalinimais, jau laimėsiu daugiau nei nukentėsiu.
Svarbiausia pasidalinimo mintis buvo skatinti kalbėtis, ne tyliai kentėti ir laukti, bet ieškoti ir rasti bendraminčių ir žmonių, į kuriuos mes sunkiomis akimirkomis galime atsiremti.“
Išbandymus priimti kaip duotybę
Pašnekovė sako, kad nėra gėdingų problemų, o ši, susijusi su pastojimu, juo labiau. Jos teigimu, supratus, kad yra vienokių ar kitokių bėdų, jas reikia nedelsiant spręsti: „Aš asmeniškai iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu rasti žmonių, su kuriais gali pasidalinti šia problema. Labai padeda kalbėti, nelikti vienam sunkioje situacijoje.“
Vis dėlto ką daryti, jeigu šeimoje atsiranda įtampa dėl to, kad pastoti nepavyksta? Laura Imbrasienė pataria – jeigu šeimoje kyla problemų, reikėtų bent trumpam nuo jų atsitraukti, nebegalvoti ir neforsuoti.
„Žinoma, jeigu yra identifikuotos medicininės problemos, dėl kurių pora negali pastoti, tada reikia imtis gydymo ar aiškaus veiksmų plano, tačiau jeigu problemos nėra aiškios ar apibrėžtos, labai padeda atsipalaidavimas, susikoncentravimas į gerą mitybą, poilsio režimą ir sveiką gyvenimo būdą.
Šalia minčių apie tai, kad svajoji apie vaikelį, labai siūlau susirasti mėgstamus pomėgius ir nebeakcentuoti pastojimo svarbos.
Išbandymai siunčiami ne veltui. Reikia priimti juos šeimoje, o jeigu matome, kad nieko pakeisti negalime, turime tai priimti kaip duotybę.“
