Visos sutartinai sako į Norvegijos sostinę vykusios ne dėl šios muzikos fiestos, o norėdamos atsipalaiduoti, Eva – aplankyti ten gyvenančios geros draugės. Sutapimas, kad ten buvo tomis dienomis, kai vyko Lietuvoje visuomet didelio atgarsio sulaukiantis renginys. „Paradoksas: būnant Osle nesijaučia „Eurovizijos“ pulso“, – stebisi Lina. Jei ne keletas plakatų su konkurso šūkiu „Share the Moment“, net neįtartum, kad visą savaitę čia kažkas vyksta.“
„Buvome mieste, kuriame vyksta „Eurovizija“, ir manėme, kad reikia pabandyti vieną jos koncertą pamatyti „gyvai“. Dar niekada tiek kartų nesu stebėjusi šio konkurso, – juokiasi Laura. – Negavome bilietų į ketvirtadienio pusfinalį, kuriame dalyvavo mūsiškiai, todėl jį žiūrėjome per televizorių, o penktadienį dar sykį – kartojimą. Mums pavyko nusipirkti bilietus į penktadienį vykusią finalo generalinę repeticiją, o šeštadienio vakarą vėl leidome prie televizoriaus…“ L
aura mano, kad šį reginį tikrai geriau žiūrėti per televiziją, nes koncerto salėje matai gerokai mažiau, iš labai toli. Be to, apsauga neleidžia pakilti nuo kėdžių, šokti, prieiti arčiau scenos. Jai ramiai išsėdėti kelias valandas buvo gana sunku. Tačiau stebėti, kaip dirba grandiozinio renginio kūrybinė grupė – be galo įdomu.
Daugiau – „Žmonėse“