Šiandien Lauros Imbrasienės prioritetas – vaikai. Ne tik sūnus Mantas ir dukra Saulė Sofija, bet ir dar penkiasdešimt auklėtinių, kurie lanko Lauros ir jos kolegės Rūtos įkurtą privatų darželį Vilniuje.
Žinoma moteris neslepia – prireikė net dešimtmečio, kad ryžtųsi įgyvendinti savo seną svajonę – dirbti su vaikais. Tai ir buvo didžioji priežastis, kodėl daugiau nei dešimtmetį praleidusi televizijoje Laura savo noru užtrenkė jos duris.
„Aš labai aiškiai suvokiu, kad ateina laikas, kai šalia visada yra gražesnių, dailesnių žmonių, protingesnių už tave. Tikrai turi aiškiai įvertinti save, pasverti, ar tu tikrai nori būti televizijoje. Aš galbūt tiek daug savęs neatidaviau laidų vedėjos darbui. Laikui bėgant supratau, kad noriu daryti tuos dalykus, kurie man labai patinka, o dėl kitų neturėčiau kankintis“, – LRT laidai „Stilius“ sako edukologė.
Pasak Lauros, tapusi žinomu veidu ji išgyveno ne vieną skaudžią patirtį. Pasak jos, išorinis blizgesys, populiarumas, darbas televizijoje turi savo kainą.
„Privalai išmokti vaikščioti plona linija, kad nepaslystum ir nepatektum į skandalą“, – kalba buvusi laidų vedėja. Ji prisimena, kad reikėjo tikrai daug jėgų stengiantis balansuoti tarp asmeninio gyvenimo ir populiarumo.
„Man labai patinka žmonės, sakantys tiesą. Nemėgstu melagių, apkalbų, nepatinka, kai yra kalbama už akių. Konstruktyvi kritika – labai svarbu, padeda žmogui augti. Ar yra daug aplinkui galinčių tai pasakyti? Ne. Pirmiausia tau į akis pasakydavo viena, o už akių tu jausdavai, jog tie žmonės nėra sąžiningi su tavim. Tas man būdavo sunku. Tačiau visada džiaugdavausi tais žmonėmis, kurie mane palaikydavo. Be abejo, esu dėkinga televizijai už neįkainojamą patirtį bei atrastus draugus“, – sako L.Imbrasienė
Prieš daugiau nei trejus metus būtent mažoji moters dukra paskatino Laurą imtis iniciatyvos ir įkurti vaikų darželį. Ir nesvarbu, kad dažnai laiką nuo aušros iki sutemos Laurai tenka leisti darbe.
Pasak jos, paradoksalu, bet didžiausias iššūkis darbe – ne mažieji, o suaugusieji. „Visi norime būti labai geri tėvai, tačiau niekas to nemoko“, – šypteli Laura Imbrasienė, neslepianti, kad ir jai pačiai prireikė nemažai laiko tapti pavyzdžiu savo vaikams.