„Vaiko nėra“, – žvelgdama į šią padėtį teisininkės akimis, kartojo Lavrinovičių šeimoms interesams šioje byloje atstovaujanti advokatė Lina Andriuškevičienė.
Ji vardijo įvairias praktines situacijas, kuomet mažylei būtų privaloma turėti oficialią tapatybės registraciją. Pavyzdžiui, jei tėvams atsirastų būtinybė kur nors skristi, vaikas į lėktuvą niekaip nepatektų. Arba ligos atveju kūdikiui reikėtų išrašyti antibiotikų. „Tai gerai, kad ji tokia sveika“, – pridūrė advokatė.
„Tai gerai, kad ji tokia sveika“, – pasidžiaugė advokatė.
Ginčas teisme vyksta dėl vaiko vardo, tiksliau – vienos raidės jame. Tėvai Darjušas ir Edita dukrytę pavadino Leyla, tuo metu lietuvių kalbos specialistai primygtinai reikalauja laikytis vietinių taisyklių – dokumentuose rašyti „Leila“, su „i“ trumpąja.
D. ir E.Lavrinovičiai šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje turi pareiškėjų statusą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (CMS) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) šiame procese figūruoja kaip suinteresuoti juridiniai asmenys.
Advokatė minėjo, kad į biurokratinę kovą už tėvų teisę vadinti dukrą taip, kaip nori tėvai, itin aktyviai įsitraukė pats Darjušas – sportininkas rašė raštus, rengė dokumentus. Tačiau asmeniškai teismo posėdyje dalyvauti jis negalėjo, nes kaip tik svarstymo dieną buvo išvykęs į užsienį, o jo sutuoktinei teko pasilikti namuose su mažyle.
Bylą nagrinėjanti teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir pranešė, kad teisme buvo gauti tiek CMS, tiek VLKK atstovų raštai. Institucijos iš anksto išdėstė savo poziciją, tačiau dalyvauti posėdyje CMS ir VLKK specialistai nepanoro.
Griežtos lietuvių kalbos taisyklės
Institucijų atstovai jokio žmogiško požiūrio į situaciją, jei ir būtų atvykę, tikriausiai nepademonstruotų: lankstumo galimybę iš jų atima galiojanti tvarka.
Vardas Leyla dėl dvigarsio „ey“ neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, todėl Lietuvoje esą negali būti registruojamas.
„Kadangi raidžių e, i ilgosios junginys lietuvių kalboje nevartojamas nei rašant lietuviškus, nei tarptautinius žodžius, jį dažniausiai keičiant dvibalsiu ei. Išimtis būtų, jeigu santuoka būtų registruota su kitos valstybės asmeniu, mišriose santuokose su ne Lietuvos piliečiais, tai tada tikriausiai būtų įmanoma rašyti ir su ilgąja i. Tačiau čia tik išimtinais atvejais“, – yra paaiškinusi VLKK atstovė.
Lietuvoje vardas retas, bet ne pirmas
„Mes galim tik paprašyti. Leis, tai leis, o neleis, tai... “ – minties apie tai, ko galbūt reikės griebtis, jei teismo sprendimas pareiškėjams bus nepalankus, nebaigė jų teisininkė. Argumentą, kodėl tikisi geros bylos baigties, L.Andriuškevičienė yra minėjusi anksčiau: vardas Leyla Lietuvoje registruotas jau 7 kartus, tad galbūt ir šiuo atveju su teismo pritarimu bus galima taikyti išimtį.
Teisėja A.Misiūnaitė-Bashir pareiškė, kad narpliojant šią bylą gali būti paviešinti kažkokie Lavrinovičių šeimos asmens duomenys, todėl nutarė dirbti neviešai. „Siekiant apsaugoti asmeninio gyvenimo slaptumą, byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje“, – rašoma neskundžiamoje proceso šeimininkės nutartyje.
15min žiniomis, teisėjos buvo paprašyta atsižvelgti į Lavrinovičių situacijos jautrumą ir išnagrinėti šią bylą kuo greičiau, neatidėliojant sprendimo paskelbimo.
Neviešo posėdžio metu jokių neaiškumų neiškilo, teismui jokie papildomi dokumentai ar paaiškinimai neatrodo reikalingi, tad žadama, kad Lavrinovičių ir mažylės itin laukiamas verdiktas bus skelbiamas jau artimiausiomis darbo dienomis.
